- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-08-03
- Bylos Nr.
- N1-1753-926/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Kaltinamasis
- M. D.
- Advokatai
- Tomas Liutauras Petkauskas
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Osvaldo Stadaliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, išsilavinimas - pagindinis, nedirba, nesimoko, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D., 2016-07-25, apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,62 promilių promilių girtumas), namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – mamą O. D., t. y. tyčia vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajai O. D. į krūtinės sritį, po ko O. D. nukrito ant žemės, tokiu būdu nukentėjusiajai, savo motinai, O. D. sukėlė fizinį skausmą, - t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.
Kaltinamojo kaltę padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., be jo parodymų, duotų dalyvaujant kaltinamojo gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę (b. l. 43-44), taip pat neabejotinai įrodo: nukentėjusiosios O. D. (b. l. 4-6, 13) parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 7-10), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 1921 – kaltinamajam nustatytas 1,62 promilių (girtumas) neblaivumas (b. l. 31) bei kiti baudžiamosios bylos duomenys.
Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis, smurtaudamas – mušdamas savo šeimos narį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 38 str.), tuo sukeldamas jam fizinį skausmą padarė nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir pagrįstai.
BK 140 str. 2 d. sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių - viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Bausmė - viešieji darbai, ir pagal straipsnio sankciją ir pagal bausmių hierarchiją yra pati švelniausia bausmė, tuo tarpu laisvės atėmimas pagal minėto straipsnio sankciją yra pati griežčiausia bausmė (BK 11 str. 2, 3 d., 42, 46, 50 str.).
Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Prokuroras, dalyvaujant kaltinamojo atstovui pagal įstatymą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Jurgitai Brazytei, kaltinamojo gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui, 2016-07-27 pranešė kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir, kaltinamajam sutikus, priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis, dalyvaujant kaltinamojo atstovui pagal įstatymą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Jurgitai Brazytei, kaltinamojo gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, jos dydžiu bei sąlygomis sutiko (b. l. 53-55, 56-57).
Nukentėjusiajai apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta 2016-07-27 (b. l. 58). Duomenų, kad nukentėjusioji per septynias dienas nuo pranešimo gavimo būtų pasinaudojusi teise tokį prokurorės sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, byloje nėra, teisme dėl to nukentėjusiosios prašymų, pareiškimų negauta (BPK 418 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Prokuroras teismui pateikė 2016-08-01 pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris teisme gautas 2016-08-02. Teisę surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 2 d.).
Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kuris yra nuosprendis (BPK 29 str. 2 d., 41 str., 418 str. 1 d., 420 str. 1 d. 1 p.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, gailisi, pripažindamas kaltę bei bendradarbiaudamas su teisėsauga duodamas parodymus padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str. 2 d.), taip pat į kaltinamojo, kuris yra nepilnametis, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 str. 2 d.).
Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšis - tyčinis nesunkus nusikaltimas, stadija - nusikalstama veika baigta, kaltės forma - tyčia, nusikalstamos veikos darymo metu ir šiuo metu dar yra nepilnametis.
Kaltinamasis neteistas (b. l. 24), baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 15-20, 25-26), nedirba (b. l. 23), psichiatrijos, priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas (b. l. 27-30).
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis nukentėjusiosios O. D. šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą nuo 2007-02-05 dėl vaikų nepriežiūros ir motinystės įgūdžių stokos. Kaltinamojo motinai, nukentėjusiajai O. D., už kaltinamojo, sūnaus M. D., padarytus teisės pažeidimus skirtos administracinės nuobaudos (b. l. 33). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus duomenimis kaltinamasis nėra įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą ar į policijos profilaktinę įskaitą (b. l. 38).
Įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes teismas sutinka su prokuroro kaltinamajam siūloma skirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, nes bausmės atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus Baudžiamajame kodekse.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ str., ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BPK 140 str. 9 d. pagrindu į skirtiną bausmę įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2016-07-25 iki 2016-07-26 (b. l. 48-49, 50), kas sudaro vieną parą, kuri prilygintina dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str. 2 d., BPK 140 str. 9 d.).
Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.
Proceso išlaidų byloje nėra.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,
nusprendžia:
M. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir skirti bausmę - laisvės apribojimą 6 mėn., įpareigojant jį: 1) laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti savo namuose nuo 22 val. iki 7 val. pagal nurodytą gyvenamąją vietą; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje; 3) neatlygintinai išdirbti 20 val. per 2 mėn., kas mėnesį atliekant nemokamų darbų ne mažiau kaip 10 val., sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
BK 64¹ str. pagrindu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams įpareigojant:
1) laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti savo namuose nuo 22 val. iki 7 val. pagal nurodytą gyvenamąją vietą;
2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje;
3) neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų per 2 (du) mėnesius, kas mėnesį atliekant nemokamų darbų ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į galutinę bausmę įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2016-07-25 iki 2016-07-26, kas sudaro vieną parą, kurią prilygus dviem laisvės apribojimo dienoms paskirtą bausmę - laisvės apribojimą sutrumpinti 2 (dvejomis) dienomis.
Bausmės – laisvės apribojimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Išaiškinti M. D., kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 10 d., jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 str. nustatytas taisykles.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal asmens gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo asmeniui dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.