Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei I. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F. M. ieškinį atsakovui individualiai S. Bumblausko įmonei „Matininkas“, tretieji asmenys A. Š., J. V., išvadą teikiančios institucijos Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl nuostolių atlyginimo ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus pateiktoje 2015-06-30 išvadoje į ieškovo F. M. ieškinį nurodo, jog palyginusi Tetėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-23 įsakymu Nr. 2815-85, 2007 m. planą M1:10000 ir 2008-09-22 ieškovo žemės sklypo planą M 1:500 nustatė, jog kadastrinių matavimų metu žemės sklypo konfigūracijos nepasikeitė, todėl darytina išvada, kad kadastriniai matavimai atlikti teisingai. Tačiau nustatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 29.8.4, 53.6.5 punktų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2, 32.1.1.4 punktų pažeidimai, t. y. dėl kadastrinių matavimų atlikimo procedūrų: kadastro duomenų byloje nėra komplektuojamas kvietimas gretimo žemės sklypo savininkams dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas bei akto 4 punkte nenurodyta kviestinių asmenų pasirašymo data, neteisingai nurodyta žemės sklypo ribų ženklinimo vietoje data (e. b. l. 2t., 33-36).

Išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo posėdžio metu nurodė, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo pažeistos procedūros, reikėjo vadovautis 2000 metų teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektu. Remiantis 2007 metų žemėtvarkos projekto patikslinimu ieškovui reikėjo daryti patikslintus kadastrinius matavimus. Dėl kadastrinių matavimų patikslinimo niekas nesikreipė. Tokių duomenų nėra.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateiktoje išvadoje į ieškovo F. M. ieškinį nurodo, jog remiantis Nacionalinės žemės tarnybos 2014-06-20 raštu Nr. 1SS-(10.5.)-1581, konstatuoti imperatyvių teisės normų pažeidimai, todėl atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas ieškovui netinkamai suteikė žemės sklypo kadastrinių matavimo darbų paslaugą ir ieškovo naudai iš atsakovo priteistini sumokėti pinigus už galimai netinkamai suteiktą kadastrinių matavimų darbų paslaugą (CK 6.680 str. ir 6.334 str. 1 d. 4 p.), nes vartotojas turi teisę susigrąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas (šiuo atveju darbų atlikimas) yra esminis sutarties pažeidimas (e. b. l. 1t., 40-43).

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė iš esmės palaikė ieškinį, jame išdėstytas aplinkybes ir argumentus. Papildomai paaiškino, kad apie netinkamus kadastrinius matavimus ir žemės sklypo pakitusias ribas sužinojo tik 2014-06-29, kai gavo atsakymą iš Nacionalinės žemės tarnybos (2014-06-20 raštas Nr. 1SS-(10.5.)-1581). Sudarius 2008-09-22 žemės sklypo planą iš karto nesuprato, jog kadastriniai matavimai atlikti netinkamai, nes žemės sklypas nebuvo žymimas, o tvora, kurią reikalauja kaimynas N. D. nugriauti, yra pastatyta dar prieš atliekant matavimus, taip pat kaimynas reikalavimą ją nugriauti išreiškė tik 2013 m., todėl pagrįstai tikėjo, kad tvora stovinti nuo 1993 m. apibrėžia jo žemės sklypo ribas.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo J. V. iš esmės palaikė 2015-06-30 duotus savo parodymus, kad ji yra 2007 m. Vilniaus apskrities Šalčininkų rajono Pabarės seniūnijos Tetėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė. Išaiškino, jog negalima vadovautis Brėžiniu darant geodezinius ir kadastrinius matavimus, kadangi tai nėra abrisas. Nurodo, jog į šį Brėžinį papuola miškas, nors namų valda buvo matuojama pagal faktinį naudojimą - miškas negalėjo būti įtrauktas į žemės namų valdos plotą. 2007 m. tiek ieškovas, tiek jo kaimynas N. D. dalyvavo matavimuose, kurių metu buvo statomi riboženkliai (armatūriniai) abiejų namų valdos riboms žymėti. Pažymėjo, jog tikslino 2007 m. kadastrinius matavimus, juose dalyvavo ieškovas ir N. D., dėl matavimų sutiko, pasirašė ir dėl to ginčas nekilo. Nurodė, kad raštu informavo kaimynus dėl atliekamų kadastrinių matavimų, kadangi procedūra buvo atliekama iš naujo. 2008 m. matavimai, padidinant žemės sklypo plotą, buvo daromi suderinus su Žemėtvarkos skyriumi ir atsižvelgiant į ieškovo prašymus. Atliekant 2008 m. kadastrinius matavimus vadovavosi 2007-03-06 matavimais. Pažymėjo, jog Brėžinys neturi jokios teisinės galios ir gali būti laikomas tik papildoma informacija. 2007 m. atlikus kadastrinius matavimus buvo nustatyta paklaida tarp 0,28665 ha ir išpirkto ploto 0,3000 ha. 2008 m. Žemėtvarkoje buvo gautas ieškovo skundas, tačiau 2007-03-06 žemės sklypo plane nebuvo klaidos, nes ieškovas prašė perdaryti patį sklypą, kadangi buvo galimybė dar jo plotą padidinti iki 0,3000 ha. Žemėtvarkos Šalčininkų skyriaus nurodymu taip ir buvo padaryta.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo A. Š. iš esmės palaikė savo 2015-06-30 duotus parodymus, kad jis atliko ieškovui 2007 m. ir 2008 m. žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu dalyvavo ir ieškovas, ir N. D., jie abu sutiko su matavimais ir ženklinimu. 2007 m. matavimuose ieškovo žemės sklypo plotą sudarė 0, 28665 ha. Nebuvo įmanoma daugiau išmatuoti, nes buvo šalia sklypo miškas. 2008 m. ieškovui kreipusis į atsakovą, o Žemėtvarkos skyriui sutikus, buvo ieškovo žemės sklypo plotas praplėstas iki jo norimo 0,3000 ha. Su patikslintu planu ieškovas sutiko. Parodė, jog pranešimus apie atliekamus matavimus siųsdavo J. V.. Darydamas kadastrinius matavimus jis vadovavosi 2007-10-09 Žemėtvarkos projektu, faktine situacija bei kaimynų parodymais.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas N. D. parodė, kad ieškovas 1993 m. dalyvavo atliekant jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir sklypo ribų ženklinimą, su matavimais ir sklypo ribomis sutiko. Jis dalyvavo atliekant ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus 2007 m. ir 2008 m., pasirašė ir sutiko su matavimais. N. D. 2013 m. atliko pakartotinius žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadangi norėjo žinoti tikslias ribas prieš statydamas tvorą. 2013 m. matavimų duomenys sutapo su 1993 m. jo darytais matavimais. Pats ieškovas pastatė metalinių stulpelių tvorą. Cementinio stulpelio niekas neperkėlė.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja T. T. parodė, kad iki 2009 m. dirbo Žemėtvarkos Šalčininkų skyriaus vadove ir nurodė, jog Brėžinys, kuriuo atsakovas grindžia savo žemės sklypo ribas (ieškovo atstovės vadinamas abrisu) – tai tik preliminarus matavimas, bet ne teritorijų planavimo dokumentas, jis skirtas apskaičiuoti sklypo kainą. Šiuo brėžiniu nebuvo galima remtis atliekant kadastrinius matavimus, o namų valda buvo matuojama dalyvaujant visiems kaimynams. Teigia, jog planai buvo derinami ir nebuvo procedūrinių pažeidimų. Parodė, jog 1994 m. sudarant Brėžinį riboženkliai nebuvo statomi. Paaiškino, kad miškas negali priklausyti namų valdai, nes ją sudaro gyvenamoji ir žemės ūkio paskirties žemė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad byloje kilęs ginčas dėl kadastrinių matavimų, atliktų žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu siekiant ieškovui įsigyti iš valstybės privačion nuosavybėn naudotą namų valdą, kokybės. Teismas nagrinėja bylą ieškovo pareikštų reikalavimų ribose ir ieškinyje nurodyto pagrindo ribose. Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui - kadastrinius matavimus atlikusiai įmonei - tuo pagrindu, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai 2007-2008 metais atlikti iš esmės nekokybiškai, būtina atlikti naujus kadastrinius matavimus, nes 2013 metais kilo ginčas su gretimo sklypo savininku N. D. dėl sklypo ribos.

Iš 1994-05-31 žemės sklypo įkainojimo akto matyti, kad ieškovui planuota parduoti 30 a namų valdos žemės sklypą (e. b. l. 2t., 39, 77). Ieškovas 1994 metais sumokėjo už 30 a planuojamą iš valstybės išsipirkti namų valdą (e.b.l. 2 t., b.l. 78). Byloje yra žemės sklypo, kurį užima privati namų valda brėžinys (e.b.l. 1 t., 70). Preliminariai nurodomas ieškovo žemės sklypo plotas 30 arų.

Ieškovo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas surašytas 2007-02-19 Nr. 8545-012, iš jo matyti, kad ieškovo žemės sklypo paženklinime vietoje dalyvavo gretimų žemės sklypų savininkai, įskaitant ir N. D., yra jų parašai, pastabų nepateikta, sklypas pažymėtas dešimčia riboženklių. Žemės sklypo plotas nurodytas 0,2865 ha (ranka patikslinta 0,3 ha). Ieškovo aktas taip pat pasirašytas (e.bl. 1 t., b. l. 63-64).

2007-03-06 parengtas ieškovo 0,2865 ha žemės sklypo planas (e.b.l. 2 t., 16), kuris ieškovo nebuvo panaudotas.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-10-09 įsakymu Nr. 10878-(85-7-4) buvo patikslintas Tetėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-08-23 įsakymu Nr. 2815-85. Pagal žemėtvarkos projektą ieškovo žemės sklypo ribos, jų konfigūracija vizualiai atitinka 2007 ir 2008 metų žemės sklypo planus (žr. tamsiai mėlyną su juodais brūkšniais žemės sklypą priešais 469-1 bei padidintą iki M1:500 mastelio vaizdą ) (e. b. l. 1 t., 82-85). Tai patvirtina ir raštu pateikta NŽT išvada dėl ginčo.

2008-05-09 surašytas naujas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 8545-012, kur yra ieškovo parašas, sklypo plotas nurodomas 30 a, aktas suderintas su Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėju 2008-11-07 (e.b.l. 1 t., 60-62).

2008-09-29 atsakovo parengtas ieškovui 30 a žemės sklypo planas nuo taško 9 perkeliant žemės sklypo ribą į valstybinę žemę, įvedant tašką 11. Tikslinimas vyko taškų 9-10-11 ribose, t. y. valstybinės žemės ir ieškovo žemės sklypo riba buvo tikslinama (didinama iki išsipirkto ploto dydžio) valstybinės žemės sąskaita. Sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2009-02-05. Atitinkamai žemės sklypo planas suderintas su Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. geodezininku ir vedėju (e.b.l. 2 t., 37).

Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-09 įsakymu Nr. 2.3-16309-(85) 1 punktu nutarta pagal Tetėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-09 įsakymu Nr. 108-78-(85-7-4), parduoti ieškovui 30 a namų valdos žemės sklypą, pažymint, jog už 30 a sumokėta 1994-06-23 (e.b.l. 2 t., b.l. 116-117).

2009-03-27, remiantis Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-09 įsakymu Nr. 2.3-16309-(85), sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dėl ginčo žemės sklypo pagal atliktus atsakovo 2008 metais kadastrinius matavimus (e.b.l. 2 t., b.l. 23-26). Iš sutarties 5.1.4 p. matyti, kad ieškovui parduotas 30 a žemės sklypas. Tą pačią dieną pasirašytas ir perdavimo-priėmimo aktas.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovo namų valdos žemės sklypas buvo registruotas pagal 2008 metais atsakovo atliktus kadastrinius matavimus pirmą kartą suformavus naują nekilnojamąjį daiktą (e.b.l. 1 t., b. l. 8-11).

Iš 2007-03-09 PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000619 ir 2007-03-09 Kasos pajamų orderio kvito Nr. 00461 matyti, jog ieškovas atsakovui sumokėjo 1 416,00 Lt (410,10 EUR) už dviejų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir plano rengimus (vienam žemės sklypui suteiktų paslaugų kaina – 205,05 EUR) (e. b. l. 2 t., 11, 13), o iš 2008-09-29 PVM sąskaitos faktūros Nr. 0001353 ir 2008-09-29 Kasos pajamų orderio kvito Nr. 01211 matyti, jog ieškovas atsakovui už kadastrinių matavimų patikslinimą sumokėjo 600,00 Lt (173,77 EUR) (e. b. l. 2 t., 11, 12).

Pagal 2007-2008 metais galiojusios redakcijos Vyriausybės 2002-04-15 įsakymo Nr. 534 1.3 punktą nekilnojamojo turto kadastrui reikalingi žemės kadastro duomenys apie formuojamus naujus, sugrąžinamus, perkamus ir pan. žemės sklypus parengiami vykdant žemės reformos darbus Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385, 1999-03-09 Nr. 260 ir 1999-06-02 Nr. 692 nustatyta tvarka. Minėtu nutarimu Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 16 punkte buvo numatyta, kad žemės reformos metu kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje sistemoje neatliekami. Šiuo atveju sklypai ženklinami ir planai rengiami vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta 1998-04-23 įsakymu Nr. 207. Žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Žemėtvarkos projekte suformuojami grąžinami, perduodami arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės sklypai. 2007-2008 metų redakcijos metodikoje numatyta, kad kai patvirtinus kadastro vietovės žemėtvarkos projektą lieka laisvos valstybinės žemės, patvirtintas žemėtvarkos projektas papildomas. Žemėtvarkos projekto papildymo pradžia (data) ir jo parengimo terminas tvirtinamas apskrities viršininko įsakymu (nurodytos metodikos 6 p.). Ženklinant žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus kviečiami asmenys, kuriems ženklinami žemės sklypai, bei asmenys, naudojantys šį žemės sklypą, gretimų paženklintų žemės sklypų savininkai, jeigu reikalinga atstatyti išnykusius riboženklius. Žemėtvarkos skyrius kviečia asmenis registruotu laišku arba pasirašytinai ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ženklinimo dienos. Projekto autorius paženklina žemės sklypą asmeniui nedalyvaujant ir parengia sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą tik tuo atveju, jei ženklinamas žemės sklypas yra suformuotas nustatyta tvarka parengtame ir patvirtintame žemėtvarkos projekte ir jei yra paženklinti gretimi žemės sklypai pretendentams (nurodytos metodikos 104 p.). Projekto autorius atsakingas už tai, kad jo apskaičiuotas paženklinto žemės sklypo plotas užtikrintų leistiną ploto apskaičiavimo paklaidą. Leistina žemės sklypo ploto apskaičiavimo paklaida nustatoma vietovėje paženklinto ir apskaičiuoto sklypo plotą palyginus su juridiškai įteisinamu plotu (metodikos 114 p.).

Analizuojant aukščiau aprašytus 2007-2008 metais ieškovui atsakovo atliktų kadastrinių matavimų duomenis matyti, kad faktinė situacija atitinka atsakovo nurodytas faktines aplinkybes. O būtent, kad 2007 metais pagal faktinį naudojimą paženklinus ieškovo namų valdos žemės sklypą vietoje, dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims, nebuvo jokių pastabų dėl ženklinimo, dėl pastatytų 10 riboženklių, dėl ribų. Tik parengus žemės sklypo planą ir nustačius, kad faktiškai naudojamas ir galimas priskirti namų valdai plotas yra mažesnis nei 30 arų, už kiek ieškovas jau 1994 metais buvo sumokėjęs valstybei ir už ką pagal tuo metu galiojusią Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 dalį nebūtų jam kompensuojama, - ieškovo prašymu ir patikslinus Tetėnų vietovės žemėtvarkos projektą, 2008 metais iš naujo paženklinus vietoje ir papildomai į valstybinės žemės plotą praplėtus ieškovo namų valdą 10-u riboženkliu (žr. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas 6 punktas) ieškovo namų valdos plotas padidintas iki išpirktų 30 arų. Papildomai įvestas vienas riboženklis. Pakartotinio ieškovo prašymu atlikto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo vietoje metu nebuvo keičiamos gretimų žemės sklypų savininkų ribos, jos išliko tokios, kokios buvo 2007 metais paženklintos, todėl pagal aukščiau aprašytas taisykles šie savininkai ir neturėjo netgi būti kviečiami. Nepaisant to, liudytojas N. D. patvirtino dalyvavęs visuose ieškovo kadastriniuose matavimuose. Palyginus 2007 ir 2008 metais parengtus žemės sklypo planus matyti, kad ieškovo įvažiavimo į žemės sklypą plotas išliko 5,70 m. Įvertinus išdėstytą, nenustatyta priežastinio ryšio tarp aptartų 2007-2008 metais ieškovui atliktų kadastrinių matavimų, jų procedūros ir ieškovo vėliau 2012-2013 metais pastatytos tvoros bei ginčo dėl to su kaimynu.

Net analizuojant aukščiau aprašytas faktines bylos aplinkybes vartotojų teisių gynimo aspektu, kuo iš esmės ir remiasi ieškovas, pažymėtina, kad pagal CK 6.662 str. 2 d. užsakovas, priimdamas atliktą darbą ir pastebėjęs trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pareikšti vėliau (CK 6.662 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju darbų atlikimo aktais yra laikytini 2007-03-06 ir 2008-09-22 kadastrinių matavimų planai ir Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktai, kadangi ieškovui, pasirašant ant šių dokumentų ir sutinkant su juose esančiais duomenimis, jam buvo perduoti atsakovo atliktų kadastrinių darbų rezultatai. CK 6.678 str. reglamentuoja užsakovo teises, kai darbo rezultato trūkumai išaiškėja rangovui darbą atlikus, jo rezultato perdavimo užsakovui momentu arba vėliau. Tokiu atveju užsakovas turi teisę per CK 6.666 str. nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 str. numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal CK 6.665 str. 3 d., jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Sprendžiant dėl atlikto darbo, jo rezultato trūkumų, taip pat dėl užsakovo galimybės remtis šiais trūkumais, svarbią reikšmę turi perdavimo–priėmimo akto turinys ir jo pasirašymo aplinkybės. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas 2007-2008 metais buvo pakankamai aktyvus ir gynė savo teises, dalyvavo žemės sklypo ženklinimuose, riboženklių statyme ir pan. Atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už tai, kas ieškovo ar gretimame sklype įvyko po 2007-2008 metų kadastrinių matavimų atlikimo, t. y. dėl ribų perstūmimo, tvoros pastatymo ir pan. Tai, kad atsakovas vietoje kadastrinių matavimų patikslinimo atliko naujus kadastrinius matavimus nesudaro pagrindo teigti esant esminių pažeidimų. Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju dėl atliktų darbų specifiškumo, kai parengtos kadastro duomenų bylos perduodamos užsakovui, yra apsunkinta atsakovo įrodinėjimo pareiga, ypač praėjus daug laiko nuo darbų atlikimo, o ieškovui nepateikiant atsakovo prašomų kadastro duomenų pilnos komplektacijos bylų. NŽT pateikta išvada dėl procedūrinių pažeidimų, t. y. iš esmės nerandant bylose pranešimų kaimyninių sklypų savininkams siuntimo duomenų, nesudaro pagrindo konstatuoti buvus esminius pažeidimus, nes, kaip minėta gretimų sklypų savininkai dalyvavo kadastriniuose matavimuose ir jokių pastabų nepateikė. Darbų kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, turi turėti perdavimo momentu reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (CK 6.663 str.). Ieškovas neįrodė, kurios 2007-2008 metais jam parengtų žemės sklypo planų ir kadastro duomenų bylų dalys trukdė jam naudotis atsakovo darbo rezultatais pagal paskirtį. Būtent ieškovas nusprendė užsakyti naujus kadastrinius matavimus, norėdamas nupirkti įmanomą didžiausią namų valdos žemės sklypo plotą, ir nauji kadastriniai matavimai buvo atlikti būtent dėl to, o ne dėl 2007 metais atliktų darbų nekokybiškumo. Tai rodo ir aplinkybė, kad pats ieškovas iš naujo už šiuos darbus sumokėjo ir tai, kad 2007 metų ribų paženklinimo aktas su gretimų sklypų savininkų parašais buvo pridedamas prie 2008 metų sklypo plano, papildomai kaimynų neįtraukiant į procedūrą (nors, kaip minėta, N. D. teigė dalyvavęs). Jokių menamų atsakovo darbų trūkumų ieškovas iki šiol nešalino ir jų nekonkretizavo. Išvadą teikiančios institucijos NŽT nepastovi pozicija dėl ginčo dalyko ir nurodyti galimi procedūriniai pažeidimai, nesutrukdę atsakovo parengtų žemės sklypo planų suderinti, pagal juos parduoti valstybinę žemę, užregistruoti naują nekilnojamojo turto objektą registrų centre, - nelaikytini esminiais ir būtinais šalinti. Pažymėtina, kad ir išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išvadoje nekonstatavo ieškovo teisių pažeidimo ar darbų nekokybiškumo. Išvadoje tik pažymėta, jog tarnyba nėra įgaliota vertinti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir vadovaujasi Nacionalinės žemės tarnybos išvadomis, kurios, kaip minėta, nenuoseklios. Taip pat pažymėtina, kad iš 1993-01-05 Namų valdos žemės sklypo ribų plano M 1:500, 2014-04-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus rašto Nr. 43SD-(14.43.104.)-906 Dėl žemės užėmimo padarinių pašalinimo, 1993m., 2013 m. ir 2014 m. ortofotografinių žemėlapių bei fotonuotraukų (e. b. l. 1t., 80, 136-137, 2t., 50-51, 44-46, 87-88) matyti, kad ieškovas galimai yra pastatęs tvorą kaimyno N. D. žemės sklypo ribose. Iki 2013-08-20 ieškovas F. M. neturėjo jokių pretenzijų dėl atsakovo atliktų matavimų (e. b. l. 1t., 30). Pretenzijos atsakovui pateiktos būtent nustačius vėliau pastatytos tvoros neatitiktį ribai. Iš 2014-04-14 Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 43ŽN-(14/4373.)-39 ir jo priedų nustatyta, jog ties bendra ieškovo ir kaimyno N. D. žemės sklypų riba yra pastatyta vielinė tvora (iš betoninių ir metalinių strypų), šios tvoros statytojas yra ieškovas, tvora pastatyta 2012 – 2013 m. (e. b. l. 2t., 89-94). Tad žemės naudojimo patikrinimo metu nustatyta, kad 2012-2013 ieškovas pastatė tvorą, dėl kurio gretimo sklypo kaimynas kelia ginčą, tad ji negalėjo būti 2007-2008 kadastrinių matavimų, kuriuos atliko atsakovas, metu. Be to, iš prie patikrinimo akto pridėtos schemos matyti, kad ieškovas galimai pasistatė tvorą praplėsdamas įvažiavimą į savo sklypą, nors 2007-2008 metais, kuomet dalyvavo kaimynas, šis plotas išliko pastovus 5,7 m. Be to, nei 2007, nei 2008 metais darytuose kadastriniuose matavimuose jokios tvoros tarp ieškovo ir kaimyninio žemės sklypo su N. D. nebuvo nurodyta, priešingai nei iš kitos kaimyninės pusės.

Kiti ieškovo, jo atstovės argumentai, paaiškinimai, pateikta teismui susirašinėjimo medžiaga nėra susijusi su nagrinėjimo šioje byloje dalyku bei taip pat nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str., taip pat prašo priteisti iš atsakovo 200,00 EUR neturtinės žalos. Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, jog netinkamai atsakovo suteiktos paslaugos lėmė jo patirtus išgyvenimus, neigiamą poveikį sveikatai, pašlijusius santykius su kaimynais bei patiriamus nepatogumus dėl ko ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 200,00 EUR. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad, visų pirma, atsakovo suteikė netinkamas paslaugas ir dėl to jis patyrė išgyvenimus, neigiamą poveikį sveikatai bei patyrė nepatogumus. Nagrinėjamu atveju ieškovas pašlijusius santykius su kaimynais grindžia 2015-05-27 Pakartotiniu raginimu dėl neatidėliotinų veiksmų atlikimo (e. b. l. 2t., 31), kuriame iš ieškovo buvo reikalaujama iki 2015-06-15 savo lėšomis patraukti jam priklausančią tvorą nuo N. D. žemės sklypo ir atlaisvinti neteisėtai užimtą 66 m² žemės sklypo plotą. Todėl teismas, įvertinęs ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybės ir tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso ir jis gali valdyti 3000 m² žemės sklypą ir ši jo teisė nėra apribota bei Aplinkybe, nemato pagrindo ieškovui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl to nenustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo bei išvestinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. pagrindu atmestinas.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

CK 6.667 straipsnio normos dėl ieškinio senaties termino reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, taikytinos ir vartojimo rangos santykiams. Bendrasis įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas atliktų rangos darbų trūkumams yra vieneri metai, šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo darbų priėmimo, o tais atvejais, kai nustatytas garantinis terminas ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6.667 str. 3 d.). Vartojimo rangos santykiams mutatis mutandis taikytina ir CK 6.363 str. 10 d. norma, kad išreikalauti sumokėtą kainą pirkėjas šio straipsnio numatytais atvejais gali per dvejų metų ieškinio senaties terminą, jeigu trūkumai išaiškėja per dvejus metus nuo daikto perdavimo, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino,

Atsižvelgiant į tai, jog 2008-09-22 žemės sklypo planą ieškovas 2008-09-29 pasirašė, taip patvirtindamas jo teisingumą, o 2009-05-05 įregistravo, ir nors, kaip pats nurodo, tik 2013 m. sužinojo apie galimai netinkamai atsakovo suteiktas paslaugas, tačiau ieškinį teismui pateikė 2015-04-22. Nepaisant ieškovo nurodomo neva sužinojimo apie nekokybiškai atliktas paslaugas termino eigos pradžios (2013 m.), teismas laiko, jog bendrasis CK nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas atliktų kadastrinių matavimų trūkumams skaičiuotinas nuo 2009 metų balandžio mėnesio, kuomet sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, suderintos su žemėtvarkos skyriumi ir galiausiai užregistruotas naujas nekilnojamojo turto daiktas registre ieškovo vardu pagal sudarytą valstybinės žemės pirkimo sutartį (žr. registro išrašo išrašas 2009-03-31). Šiuo atveju yra praleistas senaties terminas reikalavimams atsakovui dėl atlikto darbo kokybės reikšti. Ieškovas neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, o teismas nenustatė praleisto senaties termino atnaujinimo savo iniciatyva pagrindų. Dėl to ieškinys atmestinas ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo (CK 1.131 str. 1 d.).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-224/2005). Atsakovas atsiliepime teigia, kad ieškovas, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, reikšdamas aiškiai nepagrįstą ieškinį, kadangi atsakovas dėl ginčo nagrinėjimo teisme patyrė nepatogumus ir nuostolius, buvo pabloginta atsakovo reputacija bei sugaištas laikas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nuostolių dėl nepagrįsto bylinėjimosi neįrodinėjo, tačiau visgi teisė į teisminę gynybą yra garantuojama įstatymu, ir kreipimasis į teismą gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išskirtinais atvejais. Teismo vertinimu, vien faktas, kad ieškinys nebuvo patenkintas nepakankamas tam, kad būtų taikytos CPK 95 str. numatytos pasekmės. Todėl įvertinus bylos aplinkybes, ieškovo procesinį elgesį nagrinėjant bylą, teigti, kad jis, kreipdamasis teisinės gynybos piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pagrindo nėra, juolab kad pralaimėjusiai ginčą šaliai tenka ir pareiga atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas byloje nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.