Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1787-1236/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio ir negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

11.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies apeliantės reikalavimo, todėl apeliantei turi būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgęs į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos faktinių aplinkybių

14. Bylos duomenys patvirtina, kad procesiniai dokumentai (patikslinto ieškinio ir jo priedų kopijos, teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą patikslintą ieškinį pateikimo) atsakovui įteikti 2025 m. vasario 13 d. asmeniškai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nėra pateikęs, todėl, ieškovei prašant, teismas priėmė sprendimą už akių.

15. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė AB TF Bank ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui 96 mėnesių laikotarpiui buvo suteiktas 11 800 Eur vartojimo kreditas, metinė kredito palūkanų norma – 7,40 procentų, bendros kredito kainos metinė norma – 16,89 procentų. Nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 30 d. iki 2024 m. kovo 20 d. pagal Sutartį atliko 11 mokėjimų iš viso – 2 371,52 Eur. AB TF Bank 2024 m. birželio 30 d. įspėjimu informavo atsakovą, jog, iki 2024 m. liepos 19 d. nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo sumos – 657,14 Eur, Sutartis bus vienašališkai nutraukta. 2024 m. liepos 24 d. pranešimu pradinė kreditorė vienašališkai nutraukė Sutartį dėl įsipareigojimų nevykdymo.

16. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė AB TF Bank ir ieškovė 2023 m. lapkričio 9 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ir jos pagrindu sudarytą sutarties priedą pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingų asmenų įsiskolinimus, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, nepateikta.

Dėl kredito gavėjo kreditingumo vertinimo

17. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo finansinį nepajėgumą vykdyti sutartinius įsipareigojimus vien dėl to, kad Sutartimi buvo siekiama refinansuoti atsakovo turimus įsiskolinimus. Refinansavimas priešingai – patvirtina atsakovo siekį atsakingai vykdyti prievoles, o kreditoriaus atliktas vertinimas patvirtina, kad po refinansavimo įsipareigojimų ir pajamų santykis sudarė 37,52 procentus ir neviršijo leistinos 40 procentų ribos.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kadangi pagal įstatymą kreditingumo vertinimo pareiga tenka vartojimo kredito davėjui, šios pareigos tinkamo įvykdymo įrodinėjimo našta tenka vartojimo kredito davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 punktas 65).

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki sutarties sudarymo atsakovo mėnesio įsipareigojimai finansų įstaigoms sudarė 47,94 procentų jo tvarių pajamų, t. y. viršijo Nuostatų 9 punkte nustatytą 40 procentų ribą. Nors po refinansavimo šis rodiklis sumažėjo iki 37,52 procentų, teismas pažymėjo, kad kreditingumas turi būti vertinamas sutarties sudarymo metu, o ne po jos sudarymo. Kadangi bylai nepateikta įrodymų, jog kredito davėja turėjo pagrįstų duomenų viršyti nustatytą ribą (Nuostatų 9¹ punktas), teismas konstatavo, kad buvo pažeista pareiga atsakingai įvertinti atsakovo mokumą (VKĮ 8 straipsnio 1 dalis), todėl, taikant VKĮ 8 straipsnio 7 dalį, atmetė reikalavimus dėl palūkanų, administravimo mokesčio ir negautų pajamų priteisimo.

20. CK 6.886 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kredito davėjas, teikdamas vartojimo kredito paslaugą, privalo užtikrinti tinkamą atsakingo skolinimo principo įgyvendinimą.

21. VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.

22. Iš 2025 m. vasario 6 d. AB TF Bank informacinio pranešimo turinio matyti, kad AB TF Bank gavus pareiškėjo (atsakovo) užpildytą ir patvirtintą Paraišką dėl refinansavimo (t. y., AB TF Bank suteiktu kreditu įvykdyti įsipareigojimus kitiems kreditoriams) paslaugos gavimo, TF Bank atliko pareiškėjo kreditingumo vertinimą. Iš Pareiškėjo gauti duomenys buvo patikrinti šiose duomenų bazėse ir registruose: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV), Gyventojų registro tarnyboje, UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazėje ir duomenų bazėje, kurioje vienu metu yra tikrinami Kredito biuro „Infobankas“ (KBI), Paskolų rizikos duomenų bazės (PRDB) duomenys. Taip pat tikrinama informacinė sistema „NASIS“ – kurioje yra pateikiamas asmenų, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių sąrašas ir Nemokumo administratorių rūmų sistema per UAB „Creditinfo Lietuva“. Pareiškėjo kreditingumas vertintas pagal VKĮ, Nuostatus, Lietuvos banko gaires ir TF Bank vidaus taisykles. Nurodoma, kad pareiškėjo kreditingumo vertinimo metu buvo nustatyta: šeiminis statusas – nevedęs, išlaikomų vaikų skaičius – neturi, pajamos – 1 563,39 Eur, įsipareigojimai finansų įstaigoms per mėnesį – 749,54 Eur, skolų kredito įstaigoms, telekomunikacijų bendrovėms, už komunalines paslaugas ir kt. – nenustatyta, laikotarpis nuo paskutinio skolinio įsipareigojimo finansų įstaigoms įvykdymo (mėnesiais) – 126. Nurodoma, kad, skaičiuojant pareiškėjo (atsakovo) įsipareigojimų ir pajamų santykį, buvo atsižvelgta į tai, kad – pareiškėjo pajamos ir įsipareigojimai buvo vertinami konservatyviai. Paraiškoje pareiškėjo nurodytos pajamos buvo patikslintos remiantis išoriniais duomenimis. Paraiškoje įsipareigojimai buvo nurodyti mažesni nei duomenų bazėse, todėl įsipareigojimai vertinti iš duomenų bazės. Pareiškėjas siekė refinansuoti jau suteiktą kreditą. Prieš sudarant refinansavimo sutartį pareiškėjo DSTI siekė 47,94 procentų. Refinansuojant pareiškėjui suteikta papildoma suma 2 797 Eur ir refinansuotos 2 paskolos. Pareiškėjo bendras DSTI rodiklis po refinansavimo sudarė 37,52 procentų ir tai leido pareiškėjui gauti refinansavimo paslaugą su papildomai išmokama suma. AB TF Bank (duomenys neskelbtini) su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išmokėjo 11 800 Eur kreditą (t. 1, b. l. 66).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pradinė kreditorė AB TF Bank 2025 m. vasario 6 d. informaciniame pranešime patvirtino, kad kreditingumo vertinimas buvo atliktas, tačiau pripažino, jog Sutarties sudarymo metu DSTI rodiklis viršijo 40 procentų, o refinansavimo naudą (DSTI sumažėjimą) pasiekė tik po Sutarties sudarymo. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad buvo pažeistas atsakingo skolinimo principas, nes asmens kreditingumą reikia vertinti Sutarties sudarymo momentu, o ne rezultatą po to. Akcentuotina ir tai, jog kredito davėja refinansavo suteiktą kreditą, taigi ieškovei, veikiančiai kaip atsakingai kredito davėjai, turėjo kilti abejonių dėl atsakovo galimybės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, ir ji turėjo itin atidžiai įvertinti atsakovo kreditingumą. Taip pat nėra nurodyta, kad buvo surinkti duomenys, leidžiantys viršyti 40 procentų ribą pagal Nuostatų 9¹ punktą (CPK 178 straipsnis). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ginčo vartojimo kredito sutartis su atsakovu neturėjo būti sudaryta.

24. Nuostatų 9 punkte nustatyta, jog sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinis mėnesio įmokos, apskaičiuojamos padalijus kredito grąžinimo ir kredito kainos sumą iš kredito trukmės pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, dydis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 procentų vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų, išskyrus Nuostatų 9¹ punkte nurodytą išimtį. Kreditų, kurių daliniai grąžinimai nenumatyti, vidutinis santykinis mėnesio įmokos dydis apskaičiuojamas padalijus kredito grąžinimo ir kredito kainos sumą iš likusios kredito trukmės. Pagal Nuostatų 9¹ punktą, didesnis nei Nuostatų 9 punkte nustatytas vartojimo kredito gavėjo vidutinis mėnesio įmokos, apskaičiuojamos padalijus kredito grąžinimo ir kredito kainos sumą iš kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, dydis gali būti taikomas tais atvejais, kai vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi pagrįstų ir pakankamų įrodymų, kad konkrečiu atveju didesnio dydžio taikymas nepažeidžia atsakingojo skolinimo reikalavimų.

25. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, jog apeliantė patikimais duomenimis nepaneigė teismo sprendimo už akių pagrįstumo. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas padarė pagrįstą išvadą dėl pradinės kredito davėjos, kurios teisių perėmėja yra ieškovė, netinkamo atsakovo kreditingumo įvertinimo. Teismas, nustatęs faktą, jog vartojimo kredito davėja netinkamai įvykdė VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo, kredito davėjai pagrįstai taikė VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisines pasekmes – ieškovei, kaip kredito davėjos teisių perėmėjai, iš kredito gavėjo priteisė tik negrąžinto kredito sumą, nepriteisiant kitų pagal sutartį mokėtinų sumų, šiuo konkrečiu atveju – mokėjimo (pelno) palūkanų, administravimo mokesčio ir negautų pajamų.

Dėl atsakovo atliktų įmokų paskirstymo ir priteistinos negrąžinto kredito dalies

26. Kaip jau minėta, pagal VKĮ 8 straipsnio 7 dalį, palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Kadangi nagrinėjamu atveju konstatuota, jog ieškovė neįrodė tinkamai įvertinusi atsakovo kreditingumą, spręstinas klausimas dėl šioje normoje nurodytų pasekmių taikymo. Teismo nuomone, aptariamos teisės normos paskirtis yra atsakomybės kredito davėjui už kredito suteikimo metu netinkamai įvykdytą teisės aktuose įtvirtintą pareigą dėl kredituojamo asmens kreditingumo įvertinimo taikymas. Atsakomybės už neatsakingai suteiktą kreditą asmeniui, kuris nėra pajėgus grąžinti visos kredito kainos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, taikymas turėtų pasireikšti tuo, jog kredito davėjai iš kredito gavėjo būtų priteista tik kredito suma, neskaičiuojant kitų pagal sutartį mokėtinų sumų, šiuo konkrečiu atveju – mokėjimo (pelno) palūkanos, administravimo mokestis, negautos pajamos.

27. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl atsakovo sumokėtų įmokų įskaitymo į įsiskolinimo sumą nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės mėn. iki 2024 m. kovo mėn. atliko 11 įmokų, iš viso sumokėdamas 2 371,52 Eur. Nurodė, kad ieškovė šią sumą, pagal mokėjimo grafiką, paskirstė taip: 1 026,46 Eur – kredito grąžinimui, 584,10 Eur – administravimo mokesčiui ir 760,96 Eur – palūkanoms. Nustatęs, kad atsakovas daugiau kaip 2 371,52 Eur mokėjimų nei pradinei kreditorei, nei ieškovei neatliko, konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo sutartinę prievolę ir ieškovei iš atsakovo priteisė 10 773,54 Eur negrąžinto kredito sumą (11 800 Eur – 1 026,46 Eur).

28. Pažymėtina, kad, kaip nurodyta šios nutarties 26 punkte, dėl netinkamo atsakovo kreditingumo įvertinimo ieškovei netaikytinos teisės aktuose numatytos kredito kainą sudarančios dalys – mokėjimo (pelno) palūkanos, administravimo mokestis ir negautos pajamos. Todėl atsakovo sumokėta 2 371,52 Eur suma negali būti paskirstyta taip, kaip tai atliko ieškovė, t. y. kredito grąžinimui priskyrus tik 1 026,46 Eur. Kadangi kitos sutartinės sumos nėra priteistinos, visos atsakovo atliktos įmokos turi būti įskaitytos į pagrindinės kredito sumos dengimą ir 2 371,52 Eur suma mažintina reikalaujama priteisti kredito suma. Dėl to ieškovei iš atsakovo priteistina 9 428,48 Eur (11 800 Eur – 2 371,52 Eur) negrąžinto kredito suma. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant ieškovei iš atsakovo priteistinų sumos dydį iki nurodytos sumos.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, sumažinant ieškovei iš atsakovo priteistiną sumą iki 9 428,48 Eur negrąžinto kredito, taip pat priteisiant procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą, kita sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo ir išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė šioje byloje patyrė 317 Eur žyminio mokesčio ir 302,50 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidas iš viso 619,50 Eur.

31. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 procento koeficientas (Rekomendacijų 8.2 punktas). Ieškovė pateikė 2024 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, kad ji sumokėjo 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą. Sprendžiant klausimą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos pagrįstumo šiuo atveju taikomas 2024 m. II ketvirtis – bruto 2 196,40 Eur. Maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis yra 5 491 Eur (2,5× 2 196,40 Eur). Ieškovės prašoma priteisti 302,50 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidų suma pagrįsta.

32. Patenkintų ieškovės reikalavimų dalis sudaro 66,93 procentų (9 428,48 Eur × 100 / 14 087,39 Eur), todėl proporcingai šiai daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 414,63 Eur (619,50 × 66,93 / 100) bylinėjimosi išlaidų suma.

33. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti taip:

„priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo A. P. 9 428,48 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 48 ct) negrąžinto kredito, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 428,48 Eur (devynių tūkstančių keturių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 48 ct)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 414,63 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų 63 ct) bylinėjimosi išlaidų“.

Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.