Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2022-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1347-1065/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-09-21
Bylos Nr.
e1-1347-1065/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30912-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Kaltinamasis
P. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1347-1065/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30912-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 21 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, našlys, dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą, teistas 2010 m. lapkričio 16 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 punktą, paskirta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2018 m. balandžio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos, bausmė atlikta – 2022 m. rugsėjo 11 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. A. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu tris smūgius nukentėjusiajam posūniui R. M. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. A. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

Įtariamuoju apklaustas P. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su nukentėjusiojo R. M. mama V. M. gyvena apie tris metus laiko, gyvena jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), yra sugyventiniai. Kartu su jais gyvena ir pats R. M.. Šių metų rugpjūčio 15 d., jau pavakary, kiek tiksliai buvo valandų negali pasakyti, nuėjo pas (duomenys neskelbtini), kitoje gatvės pusėje gyvenantį kaimyną V. K.. Pas šį kaimyną jau buvo nuėjęs R. M.. Matė, kad pas V. K. į svečius buvo atvažiavęs šio brolis E. K.. Nuėjęs pas kaimyną pamatė, kad vyksta išgertuvės. Pas V. K. nuėjo būdamas išgėręs, bet visiškai girtas nebuvo. Matė, kad pas V. K. taip pat yra atėjusi kita kaimynė – Z. Ž., o kartu su E. K. buvo atvažiavusi jo sugyventinė V. M.. Nuėjus visi vartojo alkoholį, jį vartojo V. K. name, kambaryje. Begeriant V. K. ir R. M. pradėjo konfliktuoti žodžiu, nes kažkada R. buvo V. sumušęs. Jiems besiaiškinant tarpusavyje, jis užtarė V. ir tuomet R. pradėjo žodžiais konfliktuoti su juo. Jie keikėsi necenzūriniais žodžiais, o po to abu atsistoję kambaryje pradėjo stumdytis. Stumdėsi ne tiesiogiai vienas kitą pastumdami ar suduodami smūgius, o tiesiog atsistoję vienas priešais kitą ir vienas kitam įsikabinę į drabužius krūtinės srityje. Pripažįsta, kad tuo momentu, kai su R. susistumdė, jis buvo stipriai girtas, todėl gal paprasčiausiai suduotų smūgių R. neprisimena. Gerai prisimena, kad su R. buvo konfliktas ir kontaktas, nes su juo stumdėsi, gal tuomet jam ir sudavė tuos tris smūgius, kuriuos nurodo R.. Kodėl šių smūgių neprisimena niekaip paaiškinti negali, nebent dėl to, kad buvo neblaivus. R. jis tiki, kiek jį pažįsta, niekada nėra patyręs, kad R. jį kažkuo kaltintų be pagrindo, apkalbėtų ar prisigalvotų nebūtų dalykų. Nežino, kodėl R. turėtų jį kaltinti tuo, ko nebuvo, todėl savo kaltę pripažįsta. Pripažįsta, kad tikrai galėjo suduoti smūgius R. į veidą ir jam sukelti fizinį skausmą, tikrai nuoširdžiai gailisi. Ar kažkas iš kartu buvusių asmenų galėjo matyti, kaip jis sudavė smūgius R., nežino, nes visi buvo neblaivūs. Su R. susitaikė, jo atsiprašė.

2022 m. rugpjūčio 16 d. nukentėjusiojo R. M. duotais parodymais, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 20.45 val., jis buvo pas kaimyną V. K.. Ten buvo nuėjęs kartu su savo patėviu P. A.. Minėtu adresu vyko išgertuvės, gėrė degtinę. Išgertuvių metu sėdint prie stalo, tarp jo ir P. A. kilo žodinis konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, neprisimena, nes tuo metu jau buvo ganėtinai neblaivus. Taip pat ir P. A. buvo ganėtinai neblaivus, o būdamas neblaivus P. A. tampa agresyvus. Konflikto metu P. A. atsistojo nuo sofos ir priėjo prie jo bei nieko nesakęs trenkė jam dešinės rankos kumščiu 3 kartus į veido sritį, taip jam sužalodamas nosį ir lūpą. Suduodamas smūgius P. A. sukėlė jam fizinį skausmą. Kiek skaudėjo nosį neprisimena, bet atsimena, kad bėgo kraujas. Nosies apklausos metu nebeskaudėjo, bet skaudėjo sumuštą lūpą. Po suduotų smūgių jis atsistojo ir išėjo į namus, o P. A. pasiliko pas V. K.. Parėjęs į namus paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir GMP ekipažas. Kiek atsimena, GMP ekipažas jį apžiūrėjo ir nustatė lengvus sumušimus. Su P. A. gyvena jau apie 2 metus.

2022 m. rugpjūčio 18 d. nukentėjusiojo R. M. papildomai duotais parodymais, kad P. A. jokių pretenzijų nebeturi, jam atleido ir su juo susitaikė. Nori, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jiems susitaikius, nes P. A. jo atsiprašė. Kai P. buvo paleistas iš areštinės, jie buvo susitikę, pasikalbėjo. Civilinio ieškinio jis nereiškia ir jo nereikš ateityje. P. sumušą nosį jam iki šiol šiek tiek skauda. Taip pat šiek tiek skauda ir praskeltą lūpą, kuri baigia sugyti. Jis pasilieka prie savo duotų parodymų, kad P. jam tikrai trenkė tris smūgius rankos kumščiu į veidą, savo parodymų nekeičia, jie lieka tokie patys. Kai P. A. jam sudavė smūgius į veidą, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, iš nosies ir iš praskeltos lūpos bėgo kraujas, todėl ir išsikvietė policijos pareigūnus. Skausmą smūgių sudavimo metu vertina kaip nestiprų, dešimtbalėje sistemoje vertina dviem balais. Sekančios dienos ryte pastebėjo, kad jam yra nuskeltas ir vienas viršutinis kairės pusės dantis, tačiau dėl to jis P. taip pat jokių pretenzijų neturi. Į teismo medicinos ekspertizę nevažiavo ir nevažiuos, būti pristatytas į teismo ekspertizės skyrių atsisako, nes nemato jokio tikslo ten važiuoti. Mano, kad to momento, kai P. jam sudavė smūgius į veidą, pas V. K. buvę asmenys nematė, nes tuo metu, prasidėjus jo ir P. žodiniam ginčui, jie buvo išėję iš kambario į lauką. Ir dabar nepamena, kodėl jie su P. pradėjo žodinį ginčą, nes tuo metu buvo neblaivus.

2022 m. rugpjūčio 18 d. akistatos nukentėjusiojo R. M. ir įtariamojo P. A. tarpe protokolu, kuriame užfiksuota, kad įtariamasis P. A. sutiko su nukentėjusiojo R. M. duotais parodymais ir pripažino, kad susistumdymo metu galėjo suduoti jam smūgius į veidą, tik dėl buvusio girtumo to nepamena.

2022 m. rugpjūčio 24 d. liudytojo V. K. duotais parodymais, kad P. A. pažįsta labai daug metų, dar nuo mokyklos laikų. R. M. taip pat pažįsta jau seniai, nes yra kaimynai. R. pas jį į namus ateina tikrai dažnai, nes padeda namų ruošoje - padeda atnešti vandens, malkų, nes pats dėl savo turimos fizinės negalios to padaryti negali, sunkiai vaikšto, pripažįsta, kad su R. ir išgeria. P. pas jį į namus ateina rečiau. Pripažįsta, kad dėl alkoholio vartojimo jis turi problemų, nes pradėjęs gerti negali sustoti. Šių metų rugpjūčio viduryje jis taip pat liaudiškai tariant buvo „užsivedęs“, kiek dienų iš eilės gėrė negali pasakyti, nes neprisimena. Prisimena, kad vieną dieną pas jį į namus buvo atvažiavęs jo brolis E. K. su savo sugyventine V. M., tačiau kuri konkrečiai tai buvo diena nurodyti negali, nes nebeatmena ir nebeatskaičiuoja. Jam atrodo, kad buvo ilgasis savaitgalis. Taip pat prisimena, kad tą dieną, kai buvo atvažiavęs brolis su sugyventine, pas jį į namus buvo atėjusi ir Z. Ž., kuri gyvena netoliese. Tą dieną pas jį tikrai buvo atėjęs ir R. M., tačiau ar buvo atėjęs P. A. neprisimena. Visi vartojo alkoholį. Gal P. A. ir buvo atėjęs, nes lyg pamena, kad šis liepė R. M. iškviesti jam greitąją, liepė nejuokauti, nes neva jis gali numirti. Tuo metu jis buvo sumuštas, nes išvakarėse jį buvo sumušęs R. M., užuolaidos karnizu sudavė smūgius per galvą ir ją prakirto. Jam buvo nesutvarkytos žaizdos, galva buvo kruvina ir apdžiūvusi krauju, todėl matyt P. labai baisiai atrodė. Ką R. atsakė į P. raginimą kviesti greitąją jis tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena, bet jokio konflikto jų tarpe jo namuose nebuvo arba bent jau jis jokio konflikto nematė. Tikrai nematė, kad tarpusavyje R. ir P. būtų pradėję stumdytis arba sudavę vienas kitam smūgius, todėl apie tai nieko negali pasakyti. Gal nematė dėl to, kad vyko išgertuvės ir visi garsiai rėkavo, o gal tuo momentu buvo kažkur iš saliono išėjęs, nes išgertuvės vyko jo namo salione. Alkoholį jis vartojo iki tos dienos, kai dėl sužalotos galvos buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, tačiau kada tiksliai ten buvo pristatytas irgi dabar nurodyti negali, nes dienos nebepamena. Kai jau nustojo gerti ir išsiblaivėjo, nei R., nei P. jam nesakė, kad pas jį namuose tarpusavyje mušėsi ir kad P. buvo išvežtas į areštinę, apie tai jis nieko nežino. Jeigu R. ir buvo kažkur sumuštas, tai jis apie tai nieko negali pasakyti.

2022 m. rugpjūčio 26 d. liudytojo E. K. duotais parodymais, kad pažįsta P. A. ir vyriškį, vardu R.. R. (duomenys neskelbtini) vadina pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Kiek žino, konfliktas šių asmenų tarpe vyko pas jo brolį V. K. namuose, (duomenys neskelbtini) kaime. Kada šis konfliktas buvo tiksliai pasakyti negali, nes nepamena, bet tikrai buvo šių metų rugpjūčio mėnesį, gal mėnesio viduryje. Jis pas brolį į (duomenys neskelbtini) iš ryto tą dieną važiavo dėl to, kad brolis V. išvakarėse jam skambino, sakė, kad yra (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nes buvo sumuštas ir prašė surasti automobilį, kuris galėtų parvežti iš (duomenys neskelbtini). Tai sužinojęs jis sekančią dieną apie pietus ir važiavo pas brolį į namus pažiūrėti, kas ten yra atsitikę. Kartu į (duomenys neskelbtini) važiavo ir jo sugyventinė V. M.. Kai nuvažiavo pas brolį, pamatė, kad broliui yra sutvarstyta ir bintu apibintuota galva, namuose buvo viskas išdaužyta. Brolis sakė, kad jį sumušė „(duomenys neskelbtini)“, sudavė smūgius karnyzo vamzdžiu. Bebūnat pas brolį, į brolio namus atėjo kaimynė Z. Ž.. Pas brolį jie gėrė alaus, gėrė ir Z. atsineštą degtinę. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje jis norėjo nusipirkti maisto, nes (duomenys neskelbtini) parduotuvės nėra, todėl jau po pietų abu su sugyventine nuėjo į (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvę. Galvoja, kad išėję užtruko apie pusvalandį laiko. Kai iš jos grįžo pas brolį V. į namus, matė, kad pas jį yra atėjęs P. A., kurį pažįsta, nes anksčiau yra gyvenęs (duomenys neskelbtini). R., taip vadinamo „(duomenys neskelbtini)“, pas brolį namuose nebuvo. Grįžus vėl gėrė alkoholį ir matė, kad yra sudaužytas stiklinis butelis nuo degtinės. Dar paklausė, kokio velnio kas ir kada sudaužė tą „puselį“, o P. A. atsakė, kad tuoj dėl to sudaužyto „puselio“ atvažiuos policija. Matė, kad tiek P., tiek brolis V. buvo girti, Z. Z. irgi buvo išgėrusi, todėl pagalvojo, kad P. nusišneka ir juokauja. Į tokias jo kalbas net nekreipė dėmesio, visi toliau kalbėjosi ir vartojo alkoholį, kai pas brolį į namus iš tikrųjų atvažiavo policijos pareigūnai. Tuo metu jis jau buvo stipriai išgėręs. Pareigūnai sakė, kad ieško P. A., tačiau ar sakė kodėl jo ieško - neprisimena. Atvažiavus pareigūnams jis iš brolio namo išėjo ir rūkydamas sėdėjo ant laiptų. Matė, kad išeidami iš brolio namų pareigūnai išsivedė P. A.. P. dar paklausė, kur jį veda, o P. atsakė, kad eina iki namų. Kai pareigūnams išėjus jis nuėjo į kambarį pas brolį V., jo klausė, kas čia atsitiko. Brolis sakė, kad jiems su V. išėjus į parduotuvę, pirmas pas jį atėjo P., jam iš paskos su „puseliu“ atėjo ir R.. R. atseit atėjo taikytis su V., bet P. su R. dėl kažko susiginčijo ir R. išėjo namo. Apie P. ir R. ginčą jis ir težino iš brolio pasakojimo, nes pats jų ginčo nematė. Per daug į brolio pasakojimą apie konfliktą jis nesigilino ir smulkmenų neklausinėjo. R. tą dieną jis brolio namuose iš viso nematė ir nebuvo susitikęs.

2022m. rugsėjo 1 d. liudytojos Z. Ž. duotais parodymais, kad prisimena šių metų rugpjūčio mėnesio dieną, kai buvo nuėjusi pas kaimyną V. K.. Pas jį ėjo norėdama pasižiūrėti, kaip šis gyvena. Kad V. buvo sumuštas ji tuo metu dar nežinojo, tik girdėjo, kad pas jį namuose tą dieną vyko išgertuvės. Kada tiksliai buvo ta diena, kai pas jį ėjo, pasakyti negali, nes nebeprisimena. Kai nuėjo pas V., pas jį namuose buvo jo brolis ir brolio draugė. Kai nuėjo, pas V. nei M., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, nei P. A., kurį pažįsta iš matymo, nebuvo. P. A. gyvena su „(duomenys neskelbtini)“ mama. Tik jai nuėjus pas V., netrukus pas jį atvažiavo ir policijos pareigūnai. Kaip suprato, jie atvažiavo iš „(duomenys neskelbtini)“ namų, nes juos iškvietė būtent „(duomenys neskelbtini)“, bent jau taip suprato iš policijos pareigūnų kalbų. Pas V. ji jau nuėjo būdama vartojusi alkoholio, nes jo vartojo dar būdama namuose, todėl policijos pareigūnai jai ir nustatė girtumą. Kai pareigūnai pradėjo klausinėti apie muštynes, vykusias V. namuose, ji pasakė, kad nieko nežino, nes kai atėjo į V. namus, juose jokių muštynių nebuvo. Gal pas jį kažkas mušėsi dar iki jai ateinant. Kas pas V. galėjo muštis ji nesidomėjo. Eidama pas V. K. ji jokio alkoholio nesinešė. Nuėjusi pas V. tą dieną alkoholio iš viso nevartojo.

2022 m. rugsėjo 7 d. liudytojos V. M. duotais parodymais, kad kada buvo ta diena, kai pas V. K. į namus buvo atvažiavę policijos pareigūnai, negali pasakyti, bet jai atrodo, kad tai buvo prieš šių metų rugpjūčio mėnesio vidurį. Tą dieną pas V. į (duomenys neskelbtini) važiavo dėl to, kad V. paskambino jos sugyventiniui E. K. ir pasakė, kad yra sumuštas. V. skambino vieną dieną, o jie pas jį važiavo kitą dieną. Kai nuvažiavo, V. jau buvo apžiūrėtas medikų, jam buvo sutvarstyta galva. Važiuodami pas V. jie nusivežė alkoholio ir visi trys jį vartojo. Pas V. dar buvo atėjusi jo kaimynė Z. Ž.. Vienu metu ji su sugyventiniu E. buvo išėję į (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvę. Kiek laiko joje užtruko negali pasakyti, bet galvoja, kad apie pusvalandį. Kai parėjo iš parduotuvės, pas V. namuose jau buvo atėjęs P. A.. R. M., kurį taip pat pažįsta iš matymo, pas V. namuose nebuvo, P. buvo atėjęs vienas. R. tą dieną V. namuose ji iš viso nematė. Parėjus iš parduotuvės ji su Z. Ž. pas V. namuose gėrė degtinę ir ji pasigėrė. Tikrai prisimena, kad buvo atvažiavę policijos pareigūnai, viena lygtai buvo pareigūnė moteris. Jeigu gerai pamena, pareigūnai su P. kalbėjosi virtuvėje. Kad pareigūnai P. išsivedė ji nematė, arba to dėl buvusio girtumo neprisimena. Tą dieną pas V. namuose tikrai nebuvo jokio R. M. ir P. A. konflikto, nebent jis galėjo būti tuo metu, kai ji su sugyventiniu buvo išėję į parduotuvę. Jiems grįžus iš parduotuvės nei V., nei Z. nesakė, kad kol jų nebuvo, kažkas pas V. namuose būtų susimušę. Ji netgi nematė sudaužyto stiklinio butelio, nors sugyventinis E. vėliau sakė, kad butelis buvo sudaužytas lauke ant laiptų. V. kambaryje, prie sekcijos, ji matė prilašėjusio kraujo, tačiau galvojo, kad kraujas yra prilašėjęs iš sužalojimų V. galvoje, nes jo galva tikrai buvo stipriai sudaužyta. Kas ir kada galėjo sumušti R. M. nežino, nes nematė.

2022 m. rugpjūčio 16 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. A. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 15 d., apie 20.59 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją prieš 5 minutes sumušė patėvis, viskas įvyko pas kaimyną, adresu (duomenys neskelbtini), kur vyko išgertuvės, ten ir liko patėvis. Nuvykęs to paties skyriaus ekipažas „(duomenys neskelbtini)“ nustatė, kad (duomenys neskelbtini), būnant svečiuose, neblaivus (3,84 prom.) P. A., gim. (duomenys neskelbtini), tris kartus kumščiu sudavė į veidą kartu gyvenančiam neblaiviam (3,28 prom) posūniui R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris dėl veido sumušimo po GMP medikų apžiūros paliktas gydytis ambulatoriškai.

2022 m. rugpjūčio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų mūriniame name. Per tamsios spalvos laukines namo duris patenkama į koridorių, pasisukus į kairę pusę matomas ilgas koridorius, kuris veda į kitus kambarius. Svečių kambaryje, prie pat durų, matomos trys raudonos spalvos dėmės, atitolusios viena nuo kitos, prie kambario kilimo taip pat matomos didelės raudonos spalvos dėmės, raudonos spalvos dėmės šviežios. Tai yra grumtynių vieta. Daugiau įvykio apžiūros metu pėdsakų, turinčių reikšmės įvykio tyrimui, nerasta. Įvykio vieta fotografuota.

2022 m. rugpjūčio 16 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusiojo R. M. veidą, po nosimi stebima raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Daugiau apžiūrėjus matomas R. M. kūno vietas sužalojimų nestebima.

2022 m. rugpjūčio 15 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (forma Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiojo R. M. teigimu, jam skauda veidą, nosį. Stebimas pakraujavimas iš nosies (apžiūros metu nekraujuoja). Daugiau sužalojimų nestebima, nukentėjusysis sakosi be sąmonės nebuvęs, apžiūros metu neblaivus. Preliminari diagnozė - nosies sumušimas.

2022 m. rugsėjo 6 d. tarnybinės mobilios vaizdo kameros (bodykameros) Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad bendraudamas su į įvykio vietą atvykusiais Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnais, nukentėjusysis R. M. nurodė, kad jį „(duomenys neskelbtini)“, trenkė tris kartus, patirtą skausmą dešimtbalėje sistemoje vertina penkiais balais, viskas vyko pas kaimyną.

2022 m. rugsėjo 2 d. Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad specialiųjų tarnybų numeriu 112 paskambinęs asmuo prisistatė esantis R. M. ir nurodė, kad prieš penkias minutes „gavo malkų“, buvo „apdaužytas“, „apdaužė nosį“ ir „paleido kraują“. Jį sumušė patėvis P. A..

Kaltinamojo P. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis kaltinime nurudytoje vietoje ir laiku, išgertuvių metu tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu tris smūgius nukentėjusiajam posūniui R. M. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis P. A. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį P. A. siūlė nubausti 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti trečdaliu, paskiriant sumažintą 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką. P. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant devynių mėnesių terminą šiai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti po arešto atlikimo bausmės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis P. A. teistas, teistumas neišnykęs, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, administracine tvarka nebaustas, dirbantis pagal indiv.veiklos liudijimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes spręstina, kad bausmės tikslai P. A. atžvilgiu bus pasiekti už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant prokurorės siūlomos rūšies ir trukmės bausmę – 45 parų arešto.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d., 22 val. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d., 14.37 val., tai yra viena para, kuri prilygintina vienai arešto parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, P. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi įvykdyti per 9 mėnesius po arešto bausmės atlikimo.

Kaltinamajam P. A. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

P. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. A. 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką P. A. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d., 22 val. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d., 14.37 val., t. y. 1 (vieną) parą, kas prilyginama 1 (vienai) arešto parai.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Išaiškinti nuteistajam P. A., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriau administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, P. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius po arešto bausmės atlikimo.

P. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti P. A., kad jei jis vengs įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, atsakys pagal BK 243 straipsnį.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Kristina Jurevičienė