Šiaulių apygardos teismo nutartis

2007-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-344-135-2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-15
Bylos Nr.
1A-344-135-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronius Zalaga (pirm.), Danutė Matiukienė, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
D. L., V. U., ir D
Kategorijos
Kopija

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-344-135/2007

Teisėjas Mindaugas Striaukas Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. lapkričio 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teisėjų Danutės Matiukienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorui Zenonui Griciui,gynėjams adv. Vytautui Juozelaičiui, Algirdui Zakrasui,nuteistajam D. L.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. U. ir D. L. apeliacinius skundus dėl Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-07-09 nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

V. U. - pagal LR BK 180 str. 1 d. areštu 70 parų;

D. L. – pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams. Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-03-28 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė D. L. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir D. G., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. ir D. L. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje kartu su D. G., 2006-09-20 apie 9.30 val. prie prekybos centro „Super Netto“ Krymo g. 28, Šiaulių m., panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo A. P. atžvilgiu, pagrobė jam priklausančio turto iš viso už 18 Lt.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. U. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra netekęs 55 proc. darbingumo, turi pastoviai vartoti vaistus, ilgalaikė arešto bausmė gali turėti neigiamą poveikį jo sveikatai. V. U. skundu prašo sumažinti jam paskirtos bausmės dydį.

Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde taipogi nurodė, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, į tai, kad jis nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo, šis jiems atleido, prašė teismo, kad leistų susitaikyti LR BK 38 str. numatyta tvarka. Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad jis yra priklausomas nuo alkoholio, nes jis alkoholinių gėrimų beveik nevartoja, kad nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, nors lygtinio paleidimo terminas jam buvo pasibaigęs. Teismo teiginys, kad bausmė jam skirtina remiantis LR BK 27 str. kaip recidyvistui, nesuprantamas, rezoliucinėje dalyje šio straipsnio teismas nenurodė. D. L. skundu prašo sumažinti jam paskirtą bausmę.

Teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis D. L., gynėjai prašo apeliacinius skundus patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir nuteistiesiems paskyrė teisingas bausmes.

Nors nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodė, kad jiems paskirtos per griežtos bausmės, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, jog bausmės nuteistiesiems paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį.

Skirdamas V. U. ir D. L. bausmes už padarytą nusikaltimą, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad padarytas baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas, kurio pavojingumą atspindi du kėsinimosi objektai – nuosavybė ir asmens sveikata, nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Vertindamas nuteistojo V. U. asmenybę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neteistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai kaip asocialus asmuo, linkęs daryti teisės pažeidimus, nedirba, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė V. U., teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad jis turi sveikatos problemų, dėl to jam nustatytas nedarbingumo lygis, pripažino jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (2 t., b. l. 156-157). Išdėstytos aplinkybės rodo, kad V. U. nusikaltimą padarė dėl susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, padarytas nusikaltimas yra loginė jo gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Įvertinęs aptartus nuteistojo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, kitas nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis LR BK 55 str., 61 str., teismas V. U. skyrė arešto bausmę, kurios dydis viršija įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį. Tai, kad, kaip teigia apeliantas, jam nustatytas nedarbingumo lygis, jis turi pastoviai vartoti vaistus, todėl ilgalaikė arešto bausmė gali turėti neigiamą poveikį jo sveikatai, nesudaro teisinio pagrindo mažinti jam paskirtą bausmę. Teismas, kaip aukščiau minėta, skirdamas bausmę, į šią aplinkybę atsižvelgė, be to, nėra duomenų, kad nuteistasis dėl sveikatos problemų negalėtų atlikti paskirtos arešto bausmės. Pažymėtina ir tai, kad sveikatos problemos V. U. nesutrukdė padaryti jam inkriminuotą nusikaltimą.

Vertindamas nuteistojo D. L. asmenybę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis yra recidyvistas, nusikaltimą padarė būdamas šešis kartus teistas už nusikaltimų nuosavybei ir asmeniui padarymą, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, šiuo metu yra teistas jau aštuonis kartus, anksčiau baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai kaip asmuo, linkęs daryti teisės pažeidimus, nedirbantis, nors yra darbingo amžiaus, specialisto išvadoje konstatuota, kad jis yra priklausomas nuo alkoholio (2 t., b. l. 66), nors apeliantas ir neigia šią aplinkybę, teismas pripažino D. L. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (2 t., b. l. 156-157). Visa tai rodo, kad D. L. nesistengia pasitaisyti, linkęs daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus, padarytas nusikaltimas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad nukentėjusysis jam atleido, prašė teismo, kad leistų susitaikyti LR BK 38 str. numatyta tvarka. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusysis teigė, jog taikytųsi su D. G., sutiktų, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, apie galimą susitaikymą su D. L. nukentėjusysis neužsiminė, priešingai, nurodė sutinkantis su prokuroro pasiūlytomis bausmėmis nuteistiesiems (2 t., b. l. 143, 146). Įvertinęs aptartus nuteistojo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, kitas nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis LR BK 56 str., 61 str., teismas D. L. skyrė artimą straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkiui laisvės atėmimo bausmę, po to, pritaikęs LR BK 63 str. įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles, skyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė skiriantis D. L. bausmę kaip recidyvistui. Pagal LR BK 27 str. 1 d. nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Konstatuodamas nusikaltimų recidyvą, teismas tuo pačiu savaime nustato, kad kaltininkas yra recidyvistas. Kadangi minėto straipsnio prasme D. L. yra recidyvistas, teismas į šią aplinkybę atsižvelgė individualizuodamas jo atsakomybę ir taikė LR BK 56 str. numatytas bausmės skyrimo recidyvistui taisykles, nurodydamas, kad jam, kaip recidyvistui, skirtina laisvės atėmimo bausmė. Teismas taipogi teisingai nuosprendyje konstatavo, kad D. L. nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. L. Alytaus r. apylinkės teismo 2005-11-04 nutartimi buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 10 mėnesių 16 dienų Šiaulių m. apylinkės teismo 2004-04-09 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (2 t., b. l. 38). Jam lygtinio paleidimo terminas baigiasi 2006-09-20, būtent šią dieną ir buvo padarytas plėšimas, už kurį D. L. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Tai leidžia teigti, jog nuteistasis įvykdė plėšimą lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu.

Kolegijos nuomone, teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino bausmės skyrimui reikšmingas tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistųjų asmenybėmis susijusias aplinkybes, bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino ir pritaikė tinkamai. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo V. U. ir D. L. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistųjų V. U. ir D. L. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Bronius ZalagaTeisėjai Danutė MatiukienėVirginija ŽindulienėTikraTeisėjasBronius Zalaga