Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininko), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. K. ir L. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9794-435/2013 pagal ieškovo Vytauto Didžiojo Universiteto patikslintą ieškinį atsakovams S. K. ir L. K. dėl iškeldinimo iš patalpų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2013 m. sausio 16 d. preliminariu sprendimu ieškovo patikslintas ieškinys patenkintas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovams butas buvo suteiktas ne dėl tarnybinių santykių, bet būtent dėl ieškovo kaltės, kadangi atsakovų butas dėl gaisro nukentėjo dėl jo kaltės. Šias aplinkybes patvirtina 2002-11-20 Rektorato posėdžio protokolas, 2003-06-12 straipsnis dienraštyje „Kauno diena“. Patalpos buvo suteiktos atsakovams iki tol, kol bus atstatytas jų namas. Apeliantai nurodo, kad tarnybinių patalpų suteikimas buvo fiktyvus, tai patvirtina vienos dienos data surašyti dokumentai – S. K. priėmimas į 0,25 etato, Rektorato posėdžio, tarnybinių patalpų suteikimo ir nuomos sutarties sudarymo. Tai reiškia, kad klausimas dėl patalpų suteikimo buvo sprendžiamas dirbtinai ir paskubomis.Aplinkybę, kad patalpos buvo suteiktos nesusiejus su atsakovo darbu patvirtina tai, kad įspėjimas apie nuomos sutarties nutraukimą įteiktas praėjus beveik devyneriems metams, kai darbo santykiai su ieškovu siejo nepilnai metus.Teismas netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai formaliai traktavo, kad išnuomotos patalpos yra negyvenamosios, todėl nuomos santykiams taikė bendrąsias nuomos sutarčių nuostatas. Ieškovo pranešimas apie patalpų nuomos sutarties nutraukimą pasibaigus darbo santykiams negali būti laikomas tinkamu įspėjimu apie numos sutarties nutraukimą.Teismas nevertino aplinkybių, kad vadinamose negyvenamose patalpose dešimt metų gyvena žmonės, apeliantai įdėjo daug lėšų, kad būtų patalpos minimaliai tinkamos gyvenimui. Ieškovui nevykdant savo įsipareigojimų, apeliantai turi teisę reikalauti ir toliau patiriamų nuostolių atlyginimo, tuo pačiu ir patalpų, tinkamų gyvenimui suteikimo, kol bus įvykdyti ieškovo įsipareigojimai. Ieškovas nurodo, kad apeliantai už išmokėtus pinigus, priteistus kitoje civilinėje byloje, turėtų įsigyti kitą būstą ar nuomotis kitą butą, tačiau kur išleisti gautus pinigus yra apeliantų reikalas.Teismas sprendime neteisingai nurodė, kad gaisras Botanikos sode kilo dėl atsakovo kaltės, nes kitoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo yra konstatuota, jog gaisras kilo būtent dėl ieškovo kaltės, o tai yra svarbu nustatant šioje byloje faktą, kokiu tikslu atsakovui buvo suteiktas gyvenamasis plotas.Apeliantas nurodo, kad teismas išėjo už ieškinio ribų, nes ieškinyje ieškinio pagrindu nurodyti CK 6.612 ir 6.614 straipsniai, t.y. ieškovo nurodytas ieškinio pagrindas reiškia atsakovų iškeldinimą iš savavališkai užimtų, komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų. Teismas netinkamai kvalifikavo šalių patalpų nuomos santykius. Be to, ieškovas prašė iškeldinti iš savavališkai užimamų patalpų, tuo tarpu teismas tiesiog iškeldino atsakovus, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, t.y. ignoravo ieškinio reikalavimą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovo patikėjimo teise valdomos patalpos, (duomenys neskelbiami) (buvęs adresas (duomenys neskelbiami)) niekada nebuvo registruotos kaip gyvenamosios patalpos. Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovams suteiktos patalpos yra administracinės patalpos, kurios yra administraciniame – gamybiniame pastate, visiškai nepritaikytos ir netinkamos gyventi.Ieškovo išvedžiojimai, kad šios patalpos atsakovams buvo suteiktos fiktyviai ir kitais tikslais atmestini kaip nepagrįsti, kadangi visi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2002-11-20 tarp šalių buvo sudaryta tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovas prisiėmė nuomininko teise ir pareigas. Šios sutarties 7 punkte numatyti nuomos sutarties nutraukimo pagrindai, t.y. ieškovo reikalavimu nuomos sutartis gali būti nutraukta, jeigu nuomininkas nutraukė darbo santykius su nuomotoju.Teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė visiškai kitokios paskirties, t.y. administracinių patalpų nuomos teisiniai santykiai, kuriems taikytinos bendrosios nuomos santykių teisės normos.Apeliantai savo apeliaciniame skunde nurodo visiškai su byla nesusijusias aplinkybes. Kitoje civilinėje byloje apeliantai buvo pareiškę ieškinį dėl 343.000 Lt turtinės žalos atlyginimo už buto sugadinimą gaisro metu ir neteisėtą buto išgriovimą. Teismas priteisė 182.000 Lt sumą žalai atlyginti ir VDU šią sumą apeliantams yra išmokėjęs. Taigi ieškovas dėl butui padarytos žalos atlyginimo gaisro metu yra visiškai atsiskaitęs, todėl apeliantai elgiasi nesąžiningai, be to jų elgesys vertintinas, kaip siekis neteisėtai naudotis valstybės turtu.Apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl toks prašymas negali būti tenkinamas. Be to, apelianto pateikti į bylą įrodymai visiškai nesusiję su nagrinėjamu ginču, todėl teismas jų neturėtų vertinti. Ieškovo nuomone, akivaizdu, kad apeliantai pateikė visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą, nurodydami begalę su apeliaciniu skundu nesusijusių argumentų, nepagrįstai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nepagrįstai teikė įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, atsakovai nesąžiningais veiksmais ir sąmoningai veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl apeliantams turi būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apelianto pareikšto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka

Spręsdamas šį prašymą teismas visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė forma). Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantai konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės būti tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliūtys, trukdysiančios visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka. Apeliantai nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išsiaiškinti būtent žodinio nagrinėjimo būdu, apsiribodami abstrakčiu nurodymu, jog apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliantai neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo šioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Priešingai, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra būtinybės ieškovo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šio prašymo netenkina.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2002 m. rugsėjo 2 d. atsakovė L. K. ieškovui Vytauto Didžiojo Universiteto Kauno Botanikos sodo direktoriui pateikė prašymą leisti apsigyventi Botanikos sodo pastate, esančiame (duomenys neskelbiami) (1 t., b.l. 49), iki bus atstatytas 2002 m. liepos 8 d. gaisro metu apdegęs jai nuosavybės teise priklausantis butas, esantis Botanikos sodo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbiami) (1 t., b.l. 48). 2002 m. spalio 8 d. Vytauto Didžiojo Universiteto Kauno Botanikos sodo direktoriaus įsakymu Nr. K-85 buvo patenkintas atsakovo S. K. 2002 m. spalio 8 d. prašymas ir jis priimtas į Ūkio tarnybą 0,25 etato sargo pareigoms nuo 2002 m. spalio 9 d. iki 2003 m. gegužės 1 d. užimti (1 t., b.l. 65). 2002 m. lapkričio 20 d. Rektorato posėdžio metu nutarta Botanikos sodo sargui S. K. po gaisro netekusiam buto leisti laikinai naudotis 26,14 m² tarnybiniu butu (1 t., b.l. 64). Tuo pagrindu 2002 m. lapkričio 20 d. VDU Kauno Botanikos sodas, atstovaujamas direktoriaus R. D., su atsakovu S. K. sudarė Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (1 t., b.l. 7-8), pagal kurią VDU Kauno Botanikos sodo sargui iki 2003 m. lapkričio 20 d. buvo suteikti 2 kambariai, 36,14 m² bendro ploto tarnybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbiami). Iš VDU Kauno Botanikos sodo 2006 m. vasario 27 d. rašto (1 t., b.l. 53) matyti, kad atsakovas S. K. VDU Kauno Botanikos sodo sargo pareigose nebedirba nuo 2003 m. lapkričio 20 d., todėl VDU Botanikos sodo direktorius, nutrūkus nuomos sutarčiai, pareikalavo atlaisvinti gyvenamąsias patalpas. 2006 m. kovo 3 d. atsakovas S. K. pateikė VDU Kauno Botanikos sodo direktoriui prašymą leisti ir toliau nuomotis šias gyvenamąsias patalpas (1 t., b.l. 54), todėl ieškovas dėl tolimesnio naudojimosi patalpomis neprieštaravo. 2012 m. liepos 13 d. raštu Nr. 1-645 VDU informavo S. K. dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2012 m. gruodžio 20 d. (1 t., b.l. 12). 2012 m. gruodžio 21 d. Patalpų perdavimo – priėmimo akte nurodyta, kad atsakovas S. K. atsisakė išsikelti ir perduoti patalpas (1 t., b.l. 14). Todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl atsakovų iškeldinimo.

Apeliantai savo apeliaciniame skunde teigia, kad patalpos jiems buvo suteiktos ne dėl tarnybinių santykių, bet dėl to, jog dėl ieškovo kaltės kilusio gaisro metu nukentėjo atsakovų butas ir patalpos buvo suteiktos atsakovams iki bus atstatytas namas, kuriame yra apeliantams priklausantis butas. Su tokiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus. CK 6.618 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybines gyvenamąsias patalpas darbdavys skiria apgyvendinti darbuotojams, atsižvelgdamas į jų darbo pobūdį ar įstatymų nustatytas sąlygas tokiam laikotarpiui, kol nepasikeičia jų darbo pobūdis arba kol nenutrūksta darbo santykiai su darbdaviu, arba kol neišnyksta įstatymų nustatytos sąlygos. LR Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 878 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarkos patvirtinimo“, galiojusio nuomos sutarties sudarymo metu (V.Ž. 2001, Nr. 62-2265) 3 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų priskiriamos (išbraukiamos iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų) ir darbuotojų (tarnautojų), kuriems gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, kategorijų sąrašai nustatomi valstybės valdžios ar valdymo institucijos, savivaldybės tarybos, juridinio asmens valdymo organo sprendimu. Pagal CK 6.581 straipsnį gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių su ja susijusių pagalbinių patalpų. Iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad patalpos, kuriose buvo leista laikinai gyventi Kasiuliams, esančios (duomenys neskelbiami), yra negyvenamajame pastate (1 t., b.l. 16-17). Pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančios (duomenys neskelbiami) (buvęs adresas (duomenys neskelbiami)) yra administracinis gamybinis, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Vytauto Didžiojo Universiteto (1 t., b.l. 24-35). Taigi, byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, kad patalpos, kuriose gyvena atsakovai, teisės aktų nustatyta tvarka būtų buvę kada nors įtrauktos į tarnybinių gyvenamųjų patalpų kategorijų sąrašą. Taip pat iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad patalpos, kuriose gyvena atsakovai aplamai nėra ir nebuvo priskirtos gyvenamosioms patalpoms. Šias aplinkybes patvirtina 2004 m. rugpjūčio 9 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-04-11 (1 t., b.l. 97-98), kuriame užfiksuota, jog pastatas, kuriame gyvena atsakovai yra vieno aukšto, gelžbetonio blokų administracinis, negyvenamasis pastatas, šalia kurio kitų gyvenamųjų pastatų nėra. Įėjimas į atsakovų naudojamas patalpas yra iš koridoriaus, kuriame stovi Kasiulių atsivežtos plastikinės talpos su geriamu ir buičiai naudojamu vandeniu. Kasiulių naudojamą patalpą sudaro du kambariai, vienas iš jų 15,5 m² , kuriame nėra vandentiekio, sanitarinio mazgo, dujų įvado, kitame kambaryje įrengta virtuvė. Sanitarinis mazgas yra pastato koridoriuje, vandentiekio vamzdis atjungtas, vanduo netiekiamas. Taigi, visi aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovams buvo leista gyventi patalpose, kurios visiškai nepritaikytos ir netinkamos gyventi, šios patalpos nėra įrašytos į tarnybinių gyvenamųjų patalpų kategorijų sąrašus, be to jos nėra teisės aktų nustatyta tvarka pripažintomis gyvenamosiomis patalpomis (CK 6.618 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp šalių nesusiklostė nei tarnybinės gyvenamosios patalpos, nei gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai.

Apeliantas nurodo, kad ieškovas savo reikalavimus grindė CK 6.612 ir 6.614 straipsnių nuostatomis, tuo tarpu teismas taikė CK 6.480 straipsnio nuostatas, todėl apelianto vertinimu, teismas išėjo už ieškinio ribų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

Iš CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų ieškinio turiniui matyti, kad ieškinyje turi būti tiksliai suformuluoti ieškinio elementai – ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) ir faktinį ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus), nes ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad teisinis ieškinio pagrindas – tai konkrečios materialiosios teisės normos, kuriose reglamentuojami materialieji ginčo teisiniai santykiai ir kurios yra pagrindas teismui patenkinti ieškinį, tačiau ieškinyje teisinio pagrindo nurodyti neprivaloma, nes parinkti byloje taikytinas teisės normas yra teismo pareiga (CPK 3 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-484/2010). Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių, jas patvirtinančių įrodymų, šalių procesinių dokumentų matyti, kad ieškinio faktinis pagrindas šiuo atveju yra aiškus: ieškovas prašo iškeldinti atsakovą iš patikėjimo teise jo valdomų patalpų, kurios, kaip jau buvo nustatyta, yra gamybiniame administraciniame pastate, yra negyvenamos ir nėra tarnybinės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abiejų šalių argumentai, tiek dėl tarnybinių patalpų suteikimo, tiek ir dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo, laikytini netinkami kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad šalys netinkamai kvalifikavo tarp jų susiklosčiusius teisinius santykius, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika, konstatavęs byloje, kad tarp šalių susiklostė administracinių patalpų nuomos teisiniai santykiai, pagrįstai taikės bendrąsias nuomos santykių teisės normas.

Apeliantų argumentai, kad patalpos atsakovams buvo suteiktos gyventi iki bus suremontuotas atsakovei L. K. nuosavybės teise priklausantis apdegęs butas, atmestini kaip nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai Kasiuliai kreipėsi į teismą dėl turtinės žalos, patirtos gaisro metu sugadinus ir neteisėtai išgriovus butą, atlyginimo (1 t., b.l. 66-70). Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-8/2012 ieškovams už jų butui gaisro metu padarytą žalą priteista 185.985 Lt. Visą priteistą sumą ieškovas VDU atsakovams netrukus sumokėjo (1 t., b.l. 129). Taigi, akivaizdu, kad žala už buto sugadinimą, atlyginta, atsakovo su ieškovu darbiniai santykiai nesieja, patalpų nuomos sutartis, vadovaujantis sutarties 7 punktu, nutraukta, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus ir pagrįstai nusprendė iškeldinti atsakovus iš užimamų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Tiek ieškovas, tiek apeliantai prašo vienas kitam skirti baudas, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju atsakovai pripažįsta, kad gyvena ieškovo valdomose patalpose, tačiau nesutinka išsikelti dėl vienintelės priežasties – nėra suremontuotas atsakovų butas, tačiau už butui gaisro metu padarytą žalą jiems yra atlyginta. Nepaisant šių aplinkybių, atsakovai išsikelti nesutinka ir toliau reikalauja, jog ieškovas suremontuotų atsakovų butą, teikia teismui skundus, o už tai, kad ieškovas gina savo pažeistą teisę, prašo jo veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apeliantų elgesys neatitinka civilinio proceso tikslų, nes nepadeda atkurti teisinės taikos tarp ginčo šalių, taip pat negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialiojo teisinio santykio, todėl apeliantų veiksmai laikytini turinčiais piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išimtinį CPK 95 straipsnyje nustatytos baudos taikymo pobūdį bei į tai, kad šios baudos skyrimas, net ir pripažinus šalį piktnaudžiavus procesu, yra teismo teisė, o ne pareiga, nagrinėjamu atveju apsiriboja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių konstatavimu.

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.