Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei V. B., tretiesiems asmenims A. B., AB ,,Šiaulių energija“, AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“ dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų ir atsakovės V. B. priešieškinį ieškovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims A. B., AB ,,Šiaulių energija“, AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“ dėl įpareigojimo sudaryti su atsakove nuomos sutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Nurodo, kad atsakovė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsigyveno piliečiui S. B. leidus be jokio teisėto pagrindo. LR CK 6.595 str. 1 d. numato nuomininko teisę subnuomoti gyvenamąją patalpą, jei su tuo sutinka kartu su juo gyvenantys šeimos nariai ir nuomotojas. Todėl nuomininkas S. B. suteikti gyvenamąją patalpą atsakovei V. B. galėjo tik tuo atveju, jei būtu gautas nuomotojo sutikimas, kuris nebuvo gautas. 1998 m. birželio 10 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 269, 4 punktas numato, kokias teises turi nuomininkas, kuriam yra suteiktas socialinis būstas. Šios sutarties 4.1. punktas numato, kad nuomininkas turi teisę apgyvendinti nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, sutinkant visiems pilnamečiams šeimos nariams, savo sutuoktinį, vaikus, savo sutuoktinio tėvus. Nepilnamečiams vaikams apgyvendinti pas jų tėvus (įtėvius) šio sutikimo nereikia. Atsakovė neatitinka nei vieno kriterijaus, pagal kurį ji galėjo apsigyventi Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teisę priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini).

2. Nurodo, kad gyvenamosios vietos deklaravimas negali būti ir nėra pagrindas, dėl kurio turėtu būti sudaroma gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su atsakove V. B.. Socialinis būstas asmenims yra suteikiamas vadovaujantis LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu, kuris numato tam tikrus kriterijus ir aplinkybes, kuriomis remiantis asmeniui ar asmenims yra suteikiami socialiniai būstai. Atsakovė nepateikė jokių dokumentų ir nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad atsakovės materialinė padėtis yra sunki ir kad jai galėtų būti suteiktas socialinis būstas.

3. Nurodo, kad atsakovė nei karto nesikreipė į nuomininką, kad įteisinti nuomą ir susiklosčiusius santykius, ar bent jau pateikti duomenis, apie tai, kad ji turį teisę gauti socialinį būstą. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ne Lietuvos Respublikos teismų suformuota teismine praktika, o Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pagal kurią, sprendžiant bet kokį ginčą dėl asmens iškeldinimo iš būsto, privalu apsvarstyti, kiek tas iškeldinimas yra numatytas įstatymu. Konkrečiu nagrinėjamu atveju matyti, kad įstatymas konkrečiai nustato, kokiais atvejais ir kokioms sąlygom esant, gali būti suteikiamas socialinis būstas. Todėl teismo sprendimas įpareigoti ieškovą sudaryti su atsakove gyvenamosios patalpos, esančios Tilžės g. 33-56, Šiauliuose, nuomos sutartį, yra iš esmės neteisėtas, nes įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovas būtų įpareigotas, pažeidžiant aukščiau nurodyto įstatymo nuostatas, sudaryti nuomos sutartį su atsakove net ir tuo atveju, jai paaiškėtų, kad atsakovė nėra socialiai remtina.

4. Nurodo, kad teismas vienu pagrindiniu motyvu, dėl ko turėtų būti sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis, nurodė, jog šeimoje yra nepilnamečiai vaikai. Šis motyvas negali pateisinti neteisėtų atsakovės veiksmų, naudojantis socialiniu būstu, nes tai tėvų pareiga išlaikyti ir užtikrinti vaikų gerovę.

1.Atsakovė V. B. nuo 1998 m. yra registruota ginčo bute su dviem nepilnametėmis dukterimis. Ieškovas įstatymų nustatyta tvarka neapskundė Šiaulių miesto Migracijos tarnybos sprendimo dėl V. B. registracijos ginčo bute, todėl ieškovas neturi pagrindo teigti, kad atsakovė V. B. savavališkai apsigyveno bute.

2. Nurodo, kad remiantis LR CK 6.612 str. norma, ieškovas neturi teisės reikalauti atsakovę ir jos vaikus išsikelti iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nes atsakovė savavališkai neužėmė šių gyvenamųjų patalpų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai (nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka) reglamentuoti LR CK XXXI skyriuje (,,Gyvenamosios patalpos nuoma“). Savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų (savivaldybės socialinio būsto fondui priklausančių) patalpų nuomos sąlygas ir tvarką savo ruožtu nustato specialus LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas. LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyta, kad teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms forma. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios ar patikėjimo teise valdomos gyvenamosios patalpos sudaro savivaldybės socialinio būsto fondą, kuris turi įstatyme konkrečiai nustatytą tikslinę paskirtį – jis yra skirtas nuomoti asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą (Įstatymo 2 str. 6 d. ).Teisę į savivaldybės socialinio būsto nuomą turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje turintys asmenys (šeimos), jeigu jų kalendorinių metų pajamos ir turtas, apskaičiuoti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto Tvarkos aprašo nustatyta tvarka, prieš prašymo įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą metus ir prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo metus yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jei šeimoje yra asmuo, kuriam LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60-70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma (Įstatymo 8 str. 1 d.). Savivaldybės socialiniam fondui priklausantis būstas nuomojamas pagal įstatymo nustatyta tvarka sudarytas atskirų kategorijų asmenų eiles (Įstatymo 11 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui (b. l. 12), kuris butą 1997-04-21 Šiaulių miesto valdybos sprendimu Nr. 206 išnuomojo S. B. (b. l. 3, 13), su kuriuo nuomos sutartis nutraukta nuo 2007-09-20 (b. l. 146). LR CK XXXI skyriaus (,,Gyvenamosios patalpos nuoma“) normose nustatyta, kad, be nuomos sutarties šalimi esančio nuomininko, teisę naudotis gyvenamąja patalpa turi jo šeimos nariai (asmenys, atitinkantys LR CK 6.588 str. nustatytus kriterijus), buvę šeimos nariai (LR CK 6.589 str., 6.590 str.). Tuo tarpu byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė V. B. atitiktų kurį nors iš anksčiau išvardintų kriterijų, suteikiančių jai teisę naudotis gyvenamąja patalpa. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė V. B. 1998-08-05 su vaikais apsigyveno ginčo bute, leidus tuometiniam nuomininkui S. B. (b.l. 9), tačiau neturėdama nuomotojo, t.y. ieškovo, sutikimo. LR CK 6.595 str. 1 d. numato nuomininko teisę subnuomoti gyvenamąją patalpą, jei su tuo sutinka kartu su juo gyvenantys šeimos nariai ir nuomotojas, todėl konstatuotina, kad atsakovė apsigyveno ginčo bute be teisinio pagrindo, o jos prisiregistravimas bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-11), nesudaro pagrindo teigti, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Kritiškai vertintinos pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė faktiniais veiksmais perėmė nuomininko pareigą mokėti reikiamus mokesčius ir išlaikyti butą. Jokia įstatymo nuostato nenumato nuomos teisinių santykių atsiradimo faktinių veiksmų pagrindu, t.y. komunalinių mokesčių mokėjimo, sutarčių su komunalines paslaugas teikiančiomis bendrovėmis sudarymu.

Sisteminio aptartų teisės normų vertinimo pagrindu teisėjų kolegija daro išvadas, kad pagal galiojantį įstatyminį reglamentavimą įgyti teisę į savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą gali tik specialius reikalavimus atitinkantys subjektai - asmenys, kuriems Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu pripažįstama teisė į socialinį būstą; asmuo, neturėdamas nuomotojo sutikimo, bet gyvenantis ginčo bute, negali būti laikomas nuomininku. Todėl, atsakovei nepateikus įrodymų, suteikiančių jai teisę į savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą, ji privalo būti iškeldinta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (LR CK 6.612 str.).

Nors pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės priešieškinį, nurodė, kad atsakovės iškeldinimas pažeistų jos nepilnamečių vaikų interesus ir nėra būtinas demokratinės visuomenės interesams, nėra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui, tačiau tokios teismo išvados vertintinos kritiškai. Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 7 p., vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Be to, vadovaujantis LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str., vaiko teisę į gyvenimo sąlygas būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Todėl teismui priėmus vaiko interesams nepalankų sprendimą, pareiga užtikrinti vaiko teisę į būstą tenka ne tik tėvams, kurie pirmiausiai turi jais rūpintis, bet tokia pareiga tenka ir Savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybai, kurios atstovas dalyvavo nagrinėjant šią bylą.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Ieškinys tenkintinas, o priešieškinis atmestinas.

Atsakovė V. B. ir jos dukros G. B. bei V. B. iškeldintinos iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iškeldintina su nepilnamečiais vaikais, sprendimo vykdymas šioje dalyje atidėtinas 6 mėnesiams (LR CPK 284 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LR CPK 93 str. 4 d.).

Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už pateiktą ieškinį (LR CPK 83 str. 1 d. 5 p.), atsakovei buvo atidėtas žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (b.l. 70), ginčą išsprendus ieškovo naudai, iš atsakovės V. B. priteistina valstybei 238 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 80 str. 1 d. 2 p., 82 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduotą apeliacinį skundą (LR CPK 83 str. 1 d. 5 p., 2 d.), iš atsakovės V. B. priteistina valstybei 115 Lt žyminio mokesčio ir 9,44 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 80 str. 1 d. 2 p., 4 d., 82 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.

Iškeldinti atsakovę V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jos dukras G. B. a.k. (duomenys neskelbtini) bei V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovės V. B. valstybei bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme - 238 Lt (du šimtus trisdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės V. B. valstybei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme - 115 Lt (vieną šimtą penkiolika litų) žyminio mokesčio ir 9,44 Lt (devynis litus, 44 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimo vykdymą, dalyje dėl iškeldinimo, atidėti 6 (šešiems) mėnesiams.