Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Svajūnas Bliudsukis, sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei, Jolitai Kilinskienei,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka administracinio nusižengimo byloje išnagrinėjo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2023-02-15 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022-12-20 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ specialistė R. Š. (toliau Institucija), nedalyvaujant asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn G. P., administracinio nusižengimo byloje Nr.VIKKT-ANR-P-4869-2022 (ROIK (duomenys neskelbtini)) surašė administracinio nusižengimo protokolą už nusižengimą, numatytą ANK 446 straipsnio 4 d., t. y. už tai, jog G. P., 2022-06-30, 8.14 val., Klaipėdos m., važiavo 1 maršruto autobusu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be bilieto (Darželio st. Kontrolierei pateikė nepažymėtą bilietą Nr. 266491. Pažymėtas kontrolės metu). Dėl tokio G. P. elgesio VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 4,60 Eur žalą, kurios G. P. neatlygino iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios.

2023-02-15 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ specialistė J. Č., nedalyvaujant asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn G. P. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.VIKKT-ANR-P-4869-2022 (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir už ANK 446 str. 4 d. padarytą pažeidimą G. P. paskyrė 23 Eur baudą.

2023-03-01 G. P. pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti bylą. Pareiškėjas nesutinka su institucijos priėmusios nutarimą darbuotojų išaiškinimais, kad Keleiviai važiuodami Klaipėdos miesto viešojo susisiekimo transportu privalo būti susipažinę su Klaipėdos mieste galiojančiomis važiavimo vietinio susisiekimo transporto taisyklėmis, kad įlipdamas į vietinio susisiekimo autobusą, keleivis privalo turėti pasiruošęs vienkartinį bilietą arba terminuotą bilietą ir nedelsdamas tinkamai jį pažymėti. Šiuo konkrečiu atveju teigia į autobusą įlipęs kartu su kontrolės pareigūnais, bilietą įsigijo iš vairuotojo ir nuo įsigylimo iki kontrolės patikrinimo praėjo apie 10 sekundžių. Per tą laiką teigia nespėjęs išsiaiškinti bilietų pažymėjimo tvarkos, nes yra nevietinis ir Klaipėdoje nesinaudojo viešuoju transportu apie 20 metų. Teigia, kad net ir norėdamas nebūtų galėjęs pažymėti bilieto, nes įlipus kontrolei bilietų žymėjimo aparatai yra atjungiami, ką nurodė telefonu jį konsultavusi institucijos priėmusios nutarimą darbuotoja, prideda tai patvirtinantį garso įrašą. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad telefonu jį konsultavusi darbuotoja nurodė, kad kontrolės pareigūnai neturėjo jo įleisti į autobusą kol nepatikrins jame esančių keleivių. Kontrolės specialistė turėjo galimybę apklausti vairuotoją dėl bilieto įsigijimo tačiau to nepadarė. Be to autobuse yra filmuojama, specialistė turėjo galimybę peržiūrėti įrašus, galėjo apklausti kitus autobuso keleivius. Teigia, kad vežimo fakto dar nebuvo iki kontrolės atlikimo.

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad G. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 466 str. 4 d. patrauktas pagrįstai, nutarimas surašytas už pažeidimą, kuris buvo nustatytas ir įrodytas byloje surinktais įrodymais, prašoma skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Keleivių kontrolę vykdę pareigūnai nustatė, kad G. P. jau važiavo autobusu, o ne įlipo kartu su pareigūnais.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-04-11 nutartimi buvo tenkintas skundas, panaikintas skundžiamas nutarimas.

Klaipėdos apygardos teismas 2023-04-15 nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir gražino bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Teismo posėdžio metu Institucijos priėmusios nutarimą atstovai prašė atmesti skundą. Pažeidimą grindžia kontrolierių surašytu patikrinimo aktu ir jų parodymais. Teigia neturi pagrindo netikėti kontrolieriais. Kontrolę atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį. Negalėjo paaiškinti ar egzistuota keleivių kontrolės tvarka, metodika, taisyklės. Teigia pagal įprastą praktiką tikrinami tik keleiviai, kurie važiavo autobusu iki kontrolės įlipimo, todėl netiki pareiškėjo versija, kad jis įlipo toje stotelėje. Pareiškėjui atsisakius išlipti iš autobuso, prievarta nebuvo naudota, tą gali tik policija, todėl patikrinimo aktas buvo surašytas pareiškėjui nedalyvaujant. Atsisakymą išlipti prilygina ir atsisakymui duoti paaiškinimus, atsisakymui pasirašyti. Teigia, kad autobusas negali laukti, kol atvyks policija, todėl nebuvo kviesta policija. Nurodo, kad bilietų pažymėjimo vaizdinė informacija yra kiekviename autobuse. Autobusų stotelėse tokios informacijos nėra.

Nagrinėjant bylą pakartotinai apklaustas atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje viešuoju transportu nesinaudojo nuo mokyklos laikų, apie 20 m. Tąkart neplanuotai teko pasinaudoti viešuoju maršrutiniu autobusu Nr. 1. Jis Kadangi skirtinguose miestuose yra skirtingos bilieto įsigijimo tvarkos, todėl pripažįsta įlipant į autobusą nežinojęs Klaipėdos miesto keleivių vežimo nustatytos tvarkos. Į autobusą įlipo „Daržų“ stotelėje kartu su kontrolieriais. Jis įsigijo bilietą iš vairuotojo. Jis iš pradžių nesuprato, kad turi pažymėti įsigytą bilietą. Vairuotojas neinformavo jo apie bilieto pažymėjimo tvarką. Maždaug už 10 sekundžių priėjo kontrolierė, kuri įlipo kartu su juo ir paprašė parodyti bilietą. Jis parodė bilietą, kontrolierė patikrino, nustatė, kad nežymėtas, nurodė jam išlipti, jis nelipo nes bilietą turėjo tik nebuvo spėjęs pažymėti. Teigia, jog jį stojo užstoti ir vairuotojas ir keleiviai. Galiausiai kontrolierė pati pažymėjo bilietą. Gražino jam asmens dokumentą ir leido važiuoti. Jo neinformavo, kad bus surašytas protokolas. Neigia važiavęs be bilieto. Prašo panaikinti nutarimą ir nutraukti bylą nesant pažeidimo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. B., patvirtino 2022-06-30 dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pareigos buvo keleivių tikrinimas. Pareiškėjo teigia nepripažįsta ir neprisimena konkrečios situacijos. Kokios jo buvo funkcijos prisimena tik abstrakčiai, kad sustojus autobusui įlipdavo į autobusą ir tikrindavo keleivius. Jis patikrinimo aktų nerašydavo, tačiau pasirašydavo ant jų. Negali paaiškinti ar egzistavo tvarka dėl keleivių tikrinimo, nepamena, kad būtų instruktuotas apie tikrinimo tvarką. Nepamena ar keleiviams buvo draudžiama įlipti keleiviams kontrolės metu.

Teismas taip pat vadovaujasi ankstesnės sudėties teismo apklaustų liudytojų parodymais.

2023-03-28 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad dirba autobuso vairuotoju, pareiškėjo ir nagrinėjamos situacijos neprisimena. Jis taip pat parduoda keleiviams bilietus. Kiekvienam keleiviui neaiškina apie bilieto pažymėjimą. Kai įlipa kontrolė jie užblokuoja komposterį, kad nebūtų žymimi bilietai. Liudytojas konkrečiai neprisiminė situacijos, bet nurodė, kad galėjo būti tokia situacija, kad jis užtarė keleivį. Kai tikrina kontrolė pirmiausia įlipa kontrolės pareigūnai, o paskui juos gali įlipti ir keleiviai. Tačiau jie negali pasižymėti bilieto kontrolės metu, laukia kol išlips kontrolės pareigūnai.

2023-03-28 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. S. parodė, kad ji yra kontrolierė. Apie tikrinimo tvarką paaiškino, kad ji įlipa per autobuso priekines duris iš paskos gali lipti ir keleiviai. Pas kitus kontrolierius gali būti ir kitokia tvarka. Įlipus ji užblokuoja komposterius tikrinimo metu, kad nebūtų žymimi bilietai. Po to jie patys atsiblokuoja po kokių 5 min. Teigia, kad nustačius pažeidėją jei jis nepateikia dokumento yra kviečiama policija. Įprasta praktika, kai patikrinimo aktas surašomas be žmogaus. Teigia, kad pareiškėjas turėjo vykti autobusu, negalėjo būti, kad jis įlipo kartu. Neigia mačiusi, kaip pareiškėjas pirko bilietą iš vairuotojo. Patikrinimo akte liudininkais nurodė kitus kontrolės darbuotojus. Jei keleivis duoda dokumentą, bet atsisako išlipti, ji patikrinimo aktą surašo be keleivio, pažymi, kad atsisakė paaiškinti. Neatmeta galimybės, kad keleivis įlipęs kartu galėjo praeiti jai pro nugarą nepastebėtas, bet pareiškėjo ji neatsimena, kad būtų įlipęs kartu su kontrole.

2023-03-28 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. L. parodė, kad jis yra kontrolės pareigūnas, yra vairuotojas vežioja kontrolierius. Jis nelipa į autobusą tikrinti su kontrolės pareigūnais. Kaip liudininkas paprastai pasirašo tik tokiu atveju kai keleivis išlaipinamas ir jis mato situaciją lauke. Konkrečios situacijos neprisimena. Tikrinimo metu nefilmuoja. Teigia nepasirašo tikrinimo akte jei keleivis nebuvo išlaipintas iš autobuso, kodėl šiuo atveju pasirašė negali atsakyti.

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 str. 4 d. numatyta atsakomybė už keleivių važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida neturint teisės į transporto lengvatas. Užtraukia baudą nuo šešiolikos iki trisdešimt eurų.

Teismo vertinimu dispozicijoje naudojamą nusižengimo apibrėžimas „keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis“ apima ir tuos atvejus, kai važiuojama nustatyta tvarka nepažymėtu bilietu. Iš anksto įsigyto bilieto pažymėjimas prilygsta jo aktyvavimui konkrečiai kelionei ar laikotarpiui. Skirtingų miestų savivaldybės gali nustatyti skirtingą tvarką. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Klaipėdos miesto autobusuose yra reikiama informacija apie autobuso bilieto pažymėjimą. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T2-268 yra patvirtinusi „Keleivių vežimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdos mieste tvarkos aprašą“, kuris numato 41 p. „Įlipdamas į vietinio susisiekimo autobusą, keleivis privalo turėti pasiruošęs vienkartinį bilietą arba terminuotą bilietą (galiojantį biliete nustatytą terminą) ir įlipęs į autobusą nedelsdamas tinkamai jį pažymėti“ Teismo vertinimu ši nuostata ne visai tiksli, nes nenumato atvejų kad keleivis gali įsigyti bilietą iš vairuotojo. Sutiktina su pareiškėjo vertinimu jog reikalavimas nedelsiant pažymėti yra sąlyginis, neapibrėžtas konkrečiu laiku, vertinamas vadovaujantis protingumo kriterijais.

Pareiškėjas šiuo atveju nuosekliai laikosi pozicijos, kad jis nevažiavo autobusu, vežimo paslauga jam nebuvo suteikta, teigia jis įlipo „Daržų“ stotelėje kartu su kontrolės darbuotojais. Nors institucijos priėmusios nutarimą atstovai laikosi, pozicijos, kad tai yra pareiškėjo gynybinė pozicija, tačiau teismas linkęs tikėti pareiškėju. Šį teismo vidinį įsitikinimą lemia nuoseklūs nekintantys pareiškėjo parodymai, taip pat tai, kad pareiškėjas patikrinimo metu turėjo nepažymėtą autobuso bilietą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas negyvena Klaipėdoje, tai logiška, kad netikslinga jam būtų vengti pažymėti bilietą. Be to teikdamas skundą pareiškėjas negalėjo žinoti, jog nėra išsaugoti vaizdo įrašai iš autobuso salono, kurie galėtų paneigti jo skundo argumentus. Taip pat teismas įvertino ir tai, kad atsakomybėn traukiamas asmuo nėra linkęs pažeisti įstatymus, neteistas, 4 kartus baustas už kelių eismo taisyklų pažeidimus. Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į gana nedidelį paskirtos baudos dydį (23 Eur). Tai, kad pareiškėjas dėl menkos nuobaudos atsitraukia nuo darbų, gaišta laiką, vyksta iš (duomenys neskelbtini) į Klaipėdą indikuoja ryškų teisingumo siekį.

Tuo tarpu Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą surinkti įrodymai kelia pagrįstų abejonių dėl kontrolės procedūros reglamentavimo nebuvimo, dėl tikrinančių darbuotojų neinstruktavimo ir jų galimos kvalifikacijos stokos taip pat ir dėl žmogiškojo faktoriaus, klaidos tikimybės. O būtent G. P. kaltė grindžiama 2022-06-30 patikrinimo aktu Nr. Z20791 (b. l. 13), kurį surašė kontrolierė A. S., nurodo, jog faktą patvirtina liudininkai P. L. ir E. B.. Kadangi šie asmenys yra taip pat kontrolieriai dalyvavę patikrinime, tai jie taip pat yra nusižengimą konstatavę asmenys. Kadangi šių asmenų liudijimai yra apie savo ir kolegų darbą, darbo kokybę, todėl įžvelgtinas galimas suinteresuotumas, šie asmenys nėra nešališki liudininkai. Institucijos priėmusios nutarimą atstovai teigia neturintys pagrindo netikėti kontrolės darbuotojais. Tačiau teismui apklusus patikrinimo akte pasirašiusius darbuotojus visgi kyla abejonių dėl patikrinimo akte nurodytų išvadų patikimumo. Teismui teiraujantis dėl kontrolės procedūros tvarkos, eigos, institucijos priėmusios nutarimą atstovai negalėjo paaiškinti ar yra reglamentuota kontrolės tvarką, nurodė, kad kontrolės paslaugą teikia pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris pateikė teismui 2022-09-26 kontrolės paslaugų sutartį tarp Všį „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat paslaugos pirkimo specifikaciją, „Kontrolės reglamentą“ ir susitarimą dėl asmens duomenų perdavimo, tačiau šie dokumentai nereglamentuoja kontrolės atlikimo procedūros eigos. Apklausti liudytojai – kontrolės darbuotojai taip pat negalėjo nurodyti kas reglamentuoja kontrolės eigą, teigia nėra buvę instruktuoti apie eigą. Kontrolierė A. S. nurodė, kad ji turi savo nusistatytą tikrinimo tvarką, kaip viskas vyksta, kiti kontrolieriai gali turėti ir kitokią tvarką, t. y. kontrolės metu ji įlipa į autobusą per priekines duris, užblokuoja komposterį skirtą bilietų pažymėjimui. Iš paskos jai gali lipti ir laukiantys keleiviai, tačiau jie lieka kontrolierei už nugaros. Į pareiškėjo klausimą negalėjo kategoriškai paneigti, jog keleivis galėjo praeiti pro jos nugarą į priekį ir atsidurti tarp tikrinamų asmenų. Kategoriškai negalėjo atmesti tikimybės, kad pareiškėjas įlipo toje pačioje stotelėje kaip ir kontrolės darbuotojai. Kiti liudytojais apklausti kontrolieriai teikė prieštaringus parodymus apie tai ar kontrolės metu įleidžiami į autobusą laukiantys keleiviai, taip pat apie tai kiek durų atidaroma autobuse kontrolės metu. Pažymėtina, kad institucijos atstovai taip pat patvirtino, jog kontrolės metu pagal įprastą praktiką turėtų būti tikrinami tik atvykę keleiviai, įlipantys įprastai netikrinami. Teismo vertinimu aiškios ir vieningos kontrolės procedūros nebuvimas, kontrolės darbuotojų neinstruktavimas, neapmokimas lemia klaidos tikimybės riziką. Kontrolės darbuotojai priilgsta pareigūnams turintiems valdingus įgalinimus, turi teisę konstatuoti nusižengimą, šios pareigos apsprendžia įrodymų surinkimo tvarką, įrodymų pakankamumą, kontrolės darbuotojas faktiškai inicijuoja administracinio nusižengimo procedūrą, todėl jų darbui turi būti keliami aukšti reikalavimai. Šiuo atveju kontrolierės A. S. apibūdinta tikrinimo eiga neužkerta kelio kilti tokiai situacijai kurią nurodo pareiškėjas, jog jis įlipo į autobusą iš paskos kontrolės darbuotojams ir susimaišė su kitais keleiviais.

Abejonių kelia ne tik kontrolės procedūros nebuvimas bet patikrinimo akte nustatyti faktai. Nurodytas liudytojas kontrolės darbuotojas P. L. parodė, kad jis yra vairuotojas vežioja kontrolierius, kontrolės neatlieka, į autobusus nelipa tikrinti, ant patikrinimo nepasirašo jei situacijos nematė gyvai. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas nė nebuvo išlipęs iš autobuso, todėl liudytojas įvykio aplinkybių nematė ir nepagrįstai nurodytas liudytoju. Taip pat patikrinimo akte nepagrįstai nurodyta, kad asmuo atsisakė paaiškinti. Kontrolierė A. S. nurodė, kad tokia formuluotė rašoma standartiškai ir tais atvejais kai asmuo atsisako lipti iš autobuso. Jai pakako nusirašyti asmens duomenis autobuse, o patikrinimo aktą surašė be keleivio. Vėlgi tarp apklausytų kontrolierių išsiskyrė nuomonės kaip elgiamasi tokiu atveju, ar turi būti kviečiama policija.

Administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu „in dubio pro reo“ principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiuo atveju kontrolės metu, esant ginčytinai situacijai nepasirūpinta svarbių įrodymų vaizdo įrašų išsaugojimu, nebuvo kviesta policija, kontrolės darbuotoja pažymėjo bilietą ir leido tęsti kelionę, įvykio liudininkais nurodyti kontrolės darbuotojai, kurie įvykio betarpiškai nematė arba nieko neprisimena. Teismas sprendžia, kad nesurinkta objektyvių neginčijamų įrodymų pagrindžiančių administracinį nusižengimą, todėl Skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinė teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pareiškėjas teismui 2023-04-04 pateikė prašymą priteisti proceso metu patirtas išlaidas – kelionės išlaidas už elektromobilio elektros sąnaudas, negautą darbo užmokestį už sugaištą laiką teisme, advokato, teikusio teisinę pagalbą patirtas išlaidas (b. l. 51, 52, 58-60). Vertinant patirtas kelionės išlaidas pareiškėjas pateikė teismui transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją. Kadangi elektros krovimo stotelės turi skirtingus įkainius yra ir nemokamų stotelių teismo posėdžio metu buvo pasiūlyta jam pateikti duomenis apie patirtas išlaidas elektros energijai. Pareiškėjas nurodė, kad tokių duomenų pateikti negali, nerado informacijos apie sumokėjimą už elektros įkrovimą tomis dienomis kai vyko į teismą, šioje dalyje teismas sprendžia, kad pareiškėjas nepagrindė patirtų išlaidų dydžio, todėl nepriteistinos kelionės išlaidos. Vertinant prašymą dėl išlaidų už teisinę pakalbą priteisimo pažymėtina, kad skundas yra surašytas 2023-02-27 (b. l. 3,4), pareiškėjas pateikė atstovavimo sutartį sudarytą 2023-03-27 su adv. padėjėja, ir pinigų priėmimo kvitą 2023-03-27 (b. l. 58-59) išlaidos už teisinę konsultaciją. Teismo vertinimu išlaidos nesusijusios su procesinių dokumentų rengimu, sutartis sudaryta vėliau nei pateiktas teismui skundas, nenurodytas kokioje byloje pareiškėjas konsultuotas, todėl teismas šių išlaidų nepripažįsta bylinėjimosi išlaidomis. Dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo teismo vertinimo taip pat neįrodyta kad pareiškėjas patyrė tokias išlaidas. Sodros duomenimis (užklausos data 2023-03-01, 2023-04-04) pareiškėjas buvo nedirbantis (b. l. 9, 56), 2023-08-02 Sodros duomenimis pareiškėjas yra individualios įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas arba ūkinės (komandinės) bendrijos tikrasis narys. Prašymas dėl netektų pajamų teiktas 2023-03-31, tuomet Sodroje nebuvo duomenų apie jo darbą todėl netektos pajamos laikytinos nepagrįstomis. Be to MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pranešimas (b. l. 52) apie sutartą atlygį yra nepatvirtinta dokumento kopija, todėl teismas negali juo vadovautis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. P. skundą tenkinti.

Panaikinti 2023-02-15 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.VIKKT-ANR-P-4869-2022 (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Netenkinti G. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.