- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-17
- Bylos Nr.
- 2-1660/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Artūras Driukas, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- E. B.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Egivela“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-992-425/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių banko investicijų valdymas“ ieškinį atsakovui E. B. , dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Egivela“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Šiaulių banko investicijų valdymas“ ieškiniu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą ir prašė priteisti iš E. B. 209 796,30 EUR negrąžintos paskolos bei palūkanų. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto ir piniginių lėšų areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. spalio 5 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir nutarė areštuoti E. B. nuosavybės teise priklausantį 209 800,00 EUR vertės nekilnojamąjį turtą, o nesant ar esant nepakankamai nekilnojamojo turto, areštuoti kilnojamąjį turtą, jo nesant pinigines lėšas ir/ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Teismas uždraudė disponuoti areštuotu turtu ir/ar piniginėmis lėšomis, tačiau leido atsakovui kas mėnesį pasinaudoti 1 000 Lt pragyvenimo reikmėms įsigyti.
Teismas nutartyje nurodė, jog ieškovo prašoma priteisti suma yra labai didelė, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas E. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Apeliantas nurodo, jog ieškovas yra suteikęs trečiajam asmeniui paskolą, kurios grąžinimas užtikrintas hipoteka. Ieškovui įkeisto turto vertė šalių susitarimu yra 2 280 000 Lt arba 660 333,64 EUR. Šis turtas yra areštuotas hipotekos teisėjo nutartimi, siekiant išieškoti skolą iš trečiojo asmens UAB ,,Egivela“. Atsakovas yra laiduotojas, todėl tvirtina, jog turi teisę reikalauti, jog ieškovas nukreiptų skolos išieškojimą į pagrindinį skolininką. Be to, pažymi, kad įkeisto turto vertė yra daugiau nei tris kartus didesnė už prašomą priteisti sumą, todėl ieškovo interesai jau ir taip yra užtikrinti, todėl nėra būtinybės imtis papildomų laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo, jog UAB ,,Egivela“ yra sudariusi tris kreditavimo sutartis, todėl pradelsti įsipareigojimai yra 1 867 777,07 Lt. E. B. , kaip fizinis asmuo, taip pat yra sudaręs tris kreditavimo sutartis, pagal kurias jo skola yra 304 644,68 Lt. Bendra atsakovo ir trečiojo asmens skola siekia 2 172 421,75 Lt. Atsakovui nuosavybės teise priklausanti patalpa – lošimo namai – yra įkeista keturių kreditorių reikalavimų užtikrinimui, butas bei parduotuvė taip pat įkeista dviejų kreditorių reikalavimų užtikrinimui, todėl atsakovui priklausančio ir neapsunkinto turto areštas negali būti laikomas perteklinėmis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Be to, pažymi, jog krentant nekilnojamojo turto kainoms, atsakovo turimo turto neužteks visoms atsakovo skoloms padengti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių.
Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl 202 070 EUR negrąžintos paskolos, 6 740,53 EUR nesumokėtų palūkanų bei 985,85 EUR nesumokėtų delspinigių (iš viso dėl 209 796,30 EUR) priteisimo. Ši suma yra itin didelė, kas gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ateityje, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, turėjo pagrindo atsakovo atžvilgiu imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, šį reikalavimą ieškovas reiškia vienam iš solidariųjų skolininkų, t.y. laiduotojui pagal 2006 m. liepos 1 d. laidavimo sutartį Nr. IL-2006-054-015, kuria E. B. , būdamas UAB ,,Egivela“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jei kredito gavėjas UAB ,,Egivela“ nevykdytų visų ar dalies prievolių pagal 2006 m. liepos 1 d. kreditavimo sutartį Nr. IL-2006-054-015. Kadangi esant solidariajai skolininkų atsakomybei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str.), todėl priešingai nei teigia apeliantas, ieškovas turi teisę pasirinkti, iš kurio skolininko ir kokia apimtimi išieškoti priteistą sumą, atitinkamai kurio iš skolininko atžvilgiu ir kokia apimtimi prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Kita vertus, vadovaujantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų skolininkui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Ginčų sprendimas teisme, visada susijęs su tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiradimu. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos Panevėžio apygardos teismo nutarties, teismas, atsakovui taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia nurodė areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, tik jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias banko ir/ar kitose kredito įstaigose, neviršijant ieškinio sumos. Be to, teismas leido iš areštuotų piniginių lėšų atsakovui kas mėnesį pasinaudoti 1 000 Lt suma pragyvenimo poreikiams tenkinti. Kadangi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bei parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsakovui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš esmės įvertinęs galinčias dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovui kilti neigiamas pasekmes, jas parinko proporcingai.
Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, jog įkeisto turto vertė yra daugiau nei tris kartus didesnė už prašomą priteisti sumą, todėl ieškovo interesai jau ir taip yra užtikrinti, todėl nėra būtinybės imtis papildomų laikinųjų apsaugos priemonių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas 2006 m. liepos 1 d. laidavimo sutartimi Nr. IL-2006-054-015, įsipareigojo atsakyti bankui, kurio reikalavimus vėliau perėmė UAB ,,Šiaulių banko investicijų valdymas“, visu savo turtu, o visas atsakovui priklausantis turtas yra apsunkintas hipoteka (b.l. 46-57). Pagal kreditavimo sutartis iš atsakovo turto yra pradėtas vykdyti išieškojimas, turtas areštuotas Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo, Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo bei Ukmergės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo nutartimis (b.l. 37-44), todėl nežiūrint į tai, kad pagal 2009 m. spalio 28 d. atlikto atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto vertinimą šiuo metu atsakovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra apie 1 270 000 Lt, šio turto gali nepakakti visų atsakovų skolinių įsipareigojimų, įskaitant ir atsiradusių laidavimo sutarties pagrindu, įvykdymui.
Teisėjų kolegija negali įvertinti apelianto argumento, jog ieškovui įkeisto turto vertė yra kelis kartus didesnė, nei reikia įsiskolinimams padengti, kadangi iš teismui pateiktos medžiagos nėra žinoma dabartinė atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausančio ir ieškovui įkeisto turto vertė. Tuo atveju, jei atsakovas teismui pateiktų turto vertintojų išvadas dėl turto vertės ir paaiškėtų, jog įkeisto turto pakanka įsiskolinimams padengti, teismas gali suinteresuoto asmens prašymu panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ar sumažinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą (CPK 146 str., 150 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovui taikė laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnyje, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, tarp jų ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Panevėžio apygardos teismo spalio 5 d. nutartį nepakeistą.