- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- II-11-668/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01779-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. M.
- Institucija
- Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyrius
- Advokatai
- Edmundas Daunys
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. M. ir jo atstovui advokatui Edmundui Dauniui,
Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyriaus atstovei Aidai Stankevičiūtei Klimavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Institucija) 2021 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. VKTI-ANR_N-1274-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. VKTI-ANR_N-1274-2021 pareiškėjui V. M. paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnyje 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – 200 Eur dydžio bauda. Nutarime nurodyta, kad 2020 m. sausio 21 d. 11.42 val. patikrinimui buvo sustabdyta UAB „L.“ priklausanti ir jos vairuotojo M. D. vairuojama transporto priemonė „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu nustatyta, kad M. D. vairavo transporto priemonę nesilaikydamas teisės aktuose numatytų krovinio išdėstymo ir (ar) pritvirtinimo reikalavimų – buvo neuždengtos vežamos birios medžiagos, taip keliant pavojų eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju UAB „R.“ atliko krovėjo funkcijas. UAB „R.“ vadovavo V. M., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalimi nustatyta, kad V. M. tokiu būdu pažeidė N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimai) 6, 9.1., 9.8 punktus bei Kelių eismo taisyklių 208.4, 208.5 papunkčius ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas V. M. atstovės advokatės L. R. skundas, kuriuo prašo nutarimą pripažinti neteisėtu ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn turi būti traukiami tik tie asmenys, kuriems pažeidimo padarymo metu buvo pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai. Krovinio vežimo dalyvis už jam nustatytų pareigų vykdymą atsako tol, kol jo žinioje yra krovinys. Šiuo atveju biraus krovinio pakrovimo ir vežimo darbus vykdė du atskiri subjektai: UAB „R.“, kuri veikė išimtinai kaip krovėjas ir UAB „L.“, kuri veikė kaip krovinio vežėjas. Taigi, UAB „R.“ perdavus krovinį UAB „L.“, pastaroji įmonė tapo atsakinga už tinkamą krovinio išdėstymą ir pritvirtinimą, o kartu su įmone ir jos vairuotojas M. D.. Tuo tarpu pareiškėjas, kaip UAB „R.“ generalinis direktorius, neturėjo jokių galimybių kontroliuoti krovinio vežimo vykdymo ir užtikrinti, kad birus krovinys būtų vežamas tinkamai uždengtas. Tai savo nutarimu patvirtino ir Institucija. Be to, Institucija nutarime tik nurodė, jog krovinys buvo vežamas neuždengus birių medžiagų, tačiau nepateikė jokių pagrįstų ir objektyvių motyvų, kokiais veiksmais ir kokiomis aplinkybėmis pasireiškė Pareiškėjo pažeidimai pagal Krovinių išdėstymo 9.1 ir 9.8 punktus. Krovimo darbai, kuriuos atliko pareiškėjas buvo atliekami UAB „R.“ karjere, o administracinis nusižengimas atliktas vežant krovinį kelyje. Kadangi buvo pripažinta, kad pareiškėjas yra tik krovėjas, nėra aišku, kaip jis gali atsakyti už pažeidimą padarytą jau vežant krovinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad krovinio vežimo dalyviais laikytini krovinių siuntėjai, krovėjai, vežėjai, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl teisės aktų pažeidimo bei ANK 459 straipsnio 1 dalies taikymo turi būti nustatoma, kokias funkcijas atliko konkretus subjektas. Reikalavimų 6 punkte nurodyta, kad visais atvejais visi krovinių vežimo dalyviai (siuntėjas, krovėjas ir vežėjas) privalo užtikrinti tinkamą krovinių išdėstymą bei tvirtinimą. Nagrinėjamu atveju buvo atliekamas krovinių vežimas savo sąskaita. Vertinant UAB „R.“ statusą vežimo procese buvo nustatyta, kad įmonė atliko krovėjo funkcijas. Tai yra nurodyta ir administracinio nusižengimo nutarime. Pareiškėjo atsakomybė pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį buvo nustatyta po to, kai buvo išsiaiškinta, ar įmonėje UAB „R.“ buvo paskirtas konkretus asmuo, kuris yra atsakingas už krovinių pakrovimą. Kadangi UAB „R.“ vadovas nenurodė asmens, kuris buvo atsakingas už krovinio krovimo darbus, vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 7 ir 12 dalių nuostatomis, administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas įmonės vadovas – pareiškėjas. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis kaip krovėjas neatsako dėl krovinio taisyklių vežimo pažeidimo, nustatyto kelyje laikytina nepagrįsta, nes tai reikštų iš esmės itin apribotą ir sudėtingą krovėjo patraukimą administracinėn atsakomybėn, kadangi krovėjas krovinį savo žinioje turi labai trumpą laiką. Ir pažeidimo padarymo faktas kiekvienam iš krovinio vežimo dalyvių gali būti konstatuojamas ir krovinio vežimo procesui perėjus iš vieno etapo į kitą (pakrovimui perėjus į vežimą). Krovėjas negali užtikrinti, kad vežėjas naudotų tvirtinimo priemones viso vežimo metu, tačiau krovėjas privalo užtikrinti, kad jos būtų panaudotos kraunant krovinį į transporto priemonę. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu M. D. nurodė, kad nebuvo pasiėmęs brezento, kad uždengtų vežamą krovinį, vadinasi brezentu nepasirūpino pats krovėjas. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad krovinio vežėjas gavo brezentą arba po kurio laiko jį nuėmė, o tai dar labiau patvirtina tai, kad krovėjas nepasirūpino saugiu krovinio pervežimu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo V. M. atstovas advokatas Edmundas Daunys palaikė skundą ir nurodė, kad krovėjui neįmanoma užtikrinti, kad būtų uždengtas krovinys, nes prieš išvažiuojant transporto priemonei, ji yra antrą kartą pasveriama, patikrinama, ką ji veža ir tik tuomet vairuotojai užsidengia vežamą krovinį. Pareiškėjas neturi galimybės sustabdyti išvažiuojančias transporto priemones. Automobilis buvo sustabdytas kelyje, o ne karjere. Prieš tai buvusios bylos nagrinėjimo metu liudytojas paaiškino, kad buvo užsidengęs priekabą, tačiau uždengimą galėjo nupūsti vėjas. Be to, tuo metu nebuvo reikalavimo užsitentuoti priekabą, vežant birias medžiagas ir už administracinio nusižengimo padarymą turėtų atsakyti vairuotojas, kuris vežė birias medžiagas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. M. palaikė savo atstovo advokato nuomonę ir patvirtino, kad administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo būtina uždengti priekabą vežant birias medžiagas. Birūs kroviniai tuo metu nebuvo tvirtinami, jie buvo tik pakraunami į priekabą. Jis buvo paskirstomas taip, kad nebūtų viršsvorio. Kai atvažiuoja pirkėjas tuščia mašina yra pasveriama, pakrovimo vietoje su krautuvu, kaušo pagalba, pakraunama mašina, tuomet ji yra vėl pasveriama ir išvažiuoja į paskirstymo vietą. Tuo metu vežėjai ne visuomet užsidengdavo priekabas. Smėlis yra įkraunamas į kėbulą, tolygiai, jo daugiau tvirtinti nereikia, nes smėlis nejuda. Nustatyti, kas pakrovė krovinį nėra įmanoma, nes krovinius krauna ne vienas asmuo ir tai galėjo padaryti bet kuris iš jo samdomų krovėjų. Transporto priemonė buvo sustabdyta maždaug 2-3 kilometrų atstumu nuo karjero, o po sustabdymo transporto priemonei buvo leista toliau važiuoti.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė Aida Stankevičiūtė nurodė, kad ji palaiko administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą. Ji nesutinka, kad nebuvo reikalaujama uždengti birius krovinius, asmenims buvo tik palikta diskrecijos teisė, kaip saugiai vežti birius krovinius. Tokie kroviniai turi būti vežami tam pritaikyta transporto priemone ir nors nebuvo numatyta, kad kroviniai turi būti uždengti, tačiau buvo numatyta, kad kroviniai turi būti vežami saugiai. Jos nuomone įmonė turėjo galėti pateikti duomenis apie asmenį, kuris pakrovė transporto priemonę, kadangi įmonė turėjo tai fiksuoti. Krovėjo padarytas pažeidimas gali būti konstatuojamas ir vienam krovinio keliavimo etapui perėjus į kitą. Teismo procese vairuotojas davė kitokius paaiškinimus, nei davė institucijai, o teismo nutartyje yra pripažinta, kad vairuotojo parodymai yra prieštaringi, kadangi yra galimas tam tikras vairuotojo suinteresuotumas. Administracinio nusižengimo byloje yra nuotraukos, kurios patvirtina, kad tento nėra ir nėra priemonių, kaip būtų galima jį pritvirtinti. Krovinio vežimo nesaugumas pasireiškė galimu kelio užteršimu, tuo, kad smėlis gali byrėti. Nuotraukoje matoma, kad didelė smėlio dalis yra virš bortų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad institucija 2020 m. sausio 21 d. nustatė, kad kuomet patikrinimo metu buvo sustabdytas netinkamai birų krovinį pritvirtinęs automobilis, UAB „R.“ atliko krovėjo funkcijas. Birus krovinys nebuvo uždengtas, todėl, institucijos teigimu, buvo netinkamai pritvirtintas. Kadangi UAB „R.“ vadovas nepateikė informacijos, apie tai, kas administracinio nusižengimo padarymo metu pakrovė smėlį į priekabą, vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 12 dalimi, administracinė atsakomybė buvo pritaikyta įmonės vadovui – V. M..
ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonėse reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto eurų ir (ar) krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, – nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų.
Administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusiame Reikalavimų redakcijos 6 punkte nurodyta, kad visais atvejais visi krovinių vežimo dalyviai (siuntėjas, krovėjas ir vežėjas) privalo užtikrinti tinkamą krovinių išdėstymą bei tvirtinimą. 9.1 papunktyje nurodyta, kad krovėjas turi įsitikinti, kad ketinamas krauti krovinys yra saugus ir tinkamas vežti, yra gauti reikalingi papildomi leidimai, o 9.8 papunktyje nurodyta, kad krovėjas turi užtikrinti, kad būtų tinkamai naudojama reikalinga papildoma įranga, pvz., neslidūs kilimėliai, kamšalų ir pagalbinės medienos medžiagos, užtvarai ir visa kita tvirtinimo įranga, kuri turi būti įtvirtinama kraunant krovinį (jeigu yra – pagal krovinio išdėstymo ir tvirtinimo schemą). Reikalavimų 34 straipsnyje nurodyta, kad palaida įranga, pvz., juostos, lynai, apvalkalai ir t. t., turi būti vežami taip, kad nekeltų pavojaus kitiems kelių eismo dalyviams (įsakymo redakcija galiojusi iki 2020 m. rugsėjo 9 d.). Kelių eismo taisyklių 208.4 papunktyje nurodyta, kad krovinys N ir O kategorijų transporto priemonėse turi būti išdėstytas ir (ar) pritvirtintas vadovaujantis Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus nustatytais N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimais. Krovinys visų kategorijų transporto priemonėse turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos, o 208.5 punkte nurodyta, kad krovinys turi nekelti pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių.
Pagal ANK 5 straipsnį administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi, kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad valstybės vykdomas persekiojimas yra galimas tik už veikas, kurios aiškiai apibrėžtos įstatyme, nes to reikalauja nullum crimen sine lege (nėra nusikaltimo be įstatymo) principas. Todėl kaltinant asmenį tyčiniu įstatymu uždraustos veikos padarymu būtina įrodyti, kad asmuo suvokė savo vykdomos veikos neteisėtumą ir tikslingai siekė veikti uždraustu būdu. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-1073/2021).
Sutiktina su institucijos pateiktu paaiškinimu, kad UAB „R.“ pakrauta transporto priemonė, kuria buvo vežamos birios medžiagas buvo neuždengta. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos matyti, kad transporto priemonėje esantis smėlis nebuvo uždengtas. Tačiau iš administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos taip pat matyti, jog transporto priemonėje esantis smėlis nebuvo aukščiau nei priekabos kraštai, o tiksliau net nesiekė priekabos viršaus. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino pareiškėjas, pakrovus transporto priemonę ji yra sveriama, siekiant įsitikinti, kad nėra viršijama nustatyta vežimo riba, taip pat sveriant yra tikrinama, ar yra įpiltos tinkamos medžiagos, todėl prieš sveriant transporto priemonę nėra galimybės uždengti priekabą. Tai gali padaryti tik pats vairuotojas. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo imtasi visų priemonių, kad būtų užtikrintas saugus krovinio vežimas, o tuo metu galiojusi Reikalavimų redakcija nenumatė konkrečių priemonių, kuriomis turi būti pritvirtinami birūs kroviniai. Birių krovinių saugus transportavimas buvo pasirenkamas atsižvelgiant į situaciją. Nors Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad birus krovinys turėjo būti uždengtas, tačiau tokį reikalavimą įtvirtina tik šiuo metu galiojanti Reikalavimų redakcija, tuo metu, kai buvo užfiksuotas administracinis nusižengimas galiojo aukščiau paminėta Reikalavimų redakcija, nereikalaujanti uždengti birius krovinius, todėl nesant imperatyvaus reikalavimo užtikrinti saugų birių krovinių gabenimą būtent juos uždengiant, laikytina, kad pareiškėjas ėmėsi visų būtinų priemonių, siekiant, kad krovinys būtų vežamas saugiai, neužterštų kelio ir nepažeistų Reikalavimų bei Kelių eismo taisyklių.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas, kaip krovėjas iš tiesų buvo atsakingas už saugų krovinio paruošimą transportavimui, tai atitinka ir Reikalavimų 6 punkto reikalavimus, todėl smėlis turėjo būti tinkamai pritvirtintas. Kaip nurodyta Reikalavimų 6 punkte visi krovinių vežimo dalyviai (siuntėjas, krovėjas ir vežėjas) privalo užtikrinti tinkamą krovinių išdėstymą bei tvirtinimą, todėl pareiškėjas ir ėmėsi visų tuo metu reikalaujamų priemonių, saugiam krovinio gabenimui. Kaip minėta aukščiau, administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo reikalavimo uždengti birius krovinius, todėl laikytina, kad pasverdamas transporto priemonę prieš jai išvažiuojant ir kraunant tik tiek, kiek yra galima krauti į transporto priemonę, pareiškėjas laikėsi visų įstatyme numatytų reikalavimų vežant birius krovinius. Taigi, laikytina, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas nepagrįstai, neišsiaiškinus visų aplinkybių ir pritaikius ne administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusią įsakymo redakciją.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 666 straipsniu,
nutaria:
V. M. atstovės advokatės L. R. skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos transporto administracijos 2021 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. VKTI-ANR_N-1274-2021 ir administracinę teiseną V. M. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.