Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2017-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-233-743/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-12-04
Bylos Nr.
1-233-743/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60885-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Kaltinamasis
A. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-233-743/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60885-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; (S) 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.5; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 4 d.LazdijaiLazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė

išnagrinėjo baudžiamąją byla, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profe­sinio išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, gyve­­nantis (duomenys neskelbtini), neteis­tas, kaltinamas pagal Lietu­vos Respub­likos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusi­kalstamos veikos padarymui, 2017 m. lapkričio 21 d. apie 16 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimą giminaitį, šeimos narį – kartu gyvenančią motiną A. T., kuriai buitinio ginčo metu sudavė vieną smūgį žarstekliu į galvą, tuo nukentėjusiajai A. T. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl muštinės žaizdos viršugalvio srityje, poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose ir odos nubrozdinimo kairio antakio srityje.

Kaltinimas pagrįstas byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamojo A. T. parodymais (b. l. 78–80, 85–86), kuriuose savo kaltę jis pripažino visiš­­kai. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su motina A. T.. Šių metų lapkričio 21 d. nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 16 val. grįžo į namus ir virtuvėje su motina ruošėsi valgyti. Motina pradėjo priekaištauti, jog jis yra neblaivus, dažnai vartoja alkoholį, tarp jų kilo buitinis ginčas. Jis nesusivaldė, nuėjęs prie virtuvėje esančios krosnies pasiėmė metalinį žarsteklį ir priėjęs prie motinos vieną kartą sudavė žarstekliu jai per galvą. Matė, kad po smūgio jai viršugalvio srityje pradėjo bėgti kraujas, atsirado nubrozdinimas kairio antakio srityje. Motina pradėjo verkti, susiėmė už galvos. Jis labai išsigando, paskambino ben­druoju pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę medikai apžiūrėjo motiną, ir, kaip suprato, apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, kurie atvykę jį sulaikė. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta, kad motinai nustatytus sužaloji­mus padarė jis, suduodamas smūgį žar­s­tek­liu į galvą. Supranta, kad jai buvo sukeltas fizinis skaus­mas. Taip pasielgė todėl, kad būda­mas neblaivus nesusivaldė, blaivus taip tikrai nebūtų pasielgęs, išgertas alkoholis turėjo jo įtakos veiksmams. Galvos traumų nėra turėjęs, nuo priklausomybių nėra gydytas. Galėtų atlikti viešuosius darbus, sveikatos problemų neturi.

Nukentėjusiosios A. T. protokolu–pareiškimu ir parodymais (b. l. 1, 45–46), iš kurių matyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi A. T.. Šių metų lapkričio 21 d. apie 16 val. buvo savo namų virtuvėje, sėdėjo ant kėdės prie stalo ir kartu su sūnumi ruošėsi valgyti. Pamačiusi, kad sūnus neblaivus, pasakė, kad jis negertų, prisilaikytų. Sūnus atkirto, kad jam neaiškintų, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, buvo supy­kęs. Sudėjęs į krosnį malkas, padėjo ant stalo maistą ir pats atsisėdo prie stalo valgyti. Ji sūnaus dar kartą paprašė, kad jis mažiau vartotų alkoholinius gėrimus, kadangi jų šeimai yra labai sunku, nes lap­kričio 19 d. palaidojo jos vyrą, A. tėvą. Sūnus pasakė, kad ji jam vartoti alkoholio neuž­draus ir kad jis ją sutvarkys. Supykęs atsistojo, nuėjo prie krosnies, paėmė metalinį žarsteklį ir priėjęs prie jos trenkė žarstekliu jai į galvą. Po suduoto smūgio jai iš galvos pradėjo bėgti kraujas, buvo prakirstas kairės pusės antakis. Ji buvo sužalota. Tai pamatęs sūnus iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Apžiūrėję medikai ją nuvežė į Lazdi­jų ligoninės priėmimo skyrių, kur jai susiuvo žaizdą. Tai pirmas kartas, kai sūnus prieš ją smurtavo. Jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tačiau toks agresyvus, kaip tą dieną, nėra buvęs. Civilinio ieškinio nereiškia.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 16–22), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), mūriniame, dviejų aukštų gyvenamajame name. Pirmo aukšto koridoriuje, ant kairėje pusėje esančių durų slenksčio yra trys raudonos spalvos lašeliai, pana­šūs į kraują. Įėjus pro minėtas duris patenkama į gyvenamojo namo virtuvę. Virtuvės dešinėje pusėje stovi dujinė viryklė bei žalios spalvos krosnis, kurios durelės atidarytos. Prie krosnies durelių atremtas metalinis žarsteklis.

Daikto apžiūros protokolu (b. l. 24–27), kuriuo apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paim­­­tas metalinis žarsteklis. Nuo rankenos iki užlenktos dalies yra 50 cm, užlenktos dalies ilgis 9 cm, vamzdžio plotis apie 1 cm, vamzdis nėra lygus, ant jo matyti įvairių įbrėžimų.

Policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 31–33), iš kurio matyti, kad 2017 m. lapkričio 21 d. apie 17 val. 05 min. buvo gautas pranešimas, kad į Laz­dijų ligoninę pristatyta A. T., kurią sumušė sūnus. Nuvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad A. T. savo motinai A. T. žarstekliu sudavė vieną smūgį į galvos sritį. Matomi prakirsti pakaušis ir kairės pusės anta­kis.

Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl blaivumo nustatymo ir alkoholio kiekio matuok­lio panaudojimo registracijos žurnalo išrašu (b. l. 34, 35–39), iš kurių matyti, kad 2017 m. lapkričio 21 d. 17.46 val. A. T. nustatytas 2,41 promilės neblai­­vu­mas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 1178/2017 (06) (b. l. 54), iš kurios matyti, kad A. T. muštinė žaizda viršugalvio srity­je, poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, odos nubrozdinimas kairio antakio srity­je galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trau­minio poveikio pasekmėje, suduodant smūgį žarstekliu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežy­mus sveikatos sutrikdymas, padarytų sužalojimų pasekmėje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skaus­mą.

Informacija apie asmens duomenis (b. l. 100), iš kurios matyti, kad nukentėjusioji A. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra kaltinamojo A. T. motina.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. T. kaltė pada­rius jam inkriminuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis smurtavo prieš savo motiną, sukė­lė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisin­­gai kvalifikuota pagal Lietuvos Respub­li­kos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straips­nio 2 dalį.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­ma­­jam viešuosius darbus. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsaky­mu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 117–119, 121).

Kaltinamasis A. T. padarė nesunkų nusi­kal­timą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau susijusį su smurtu ir tyčinį. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisi­pa­žino padaręs baudžia­­mojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsa­komybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką pada­rė būdamas apsvai­­gęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straip­­s­nio 1 dalies 9 pun­ktas). Kaltinamasis neteistas (b. l. 103), administracine tvarka nebaustas (b. l. 104), nedirba (b. l. 105), psichikos ir priklau­so­my­­­bių ligų registruose neįrašytas (b. l. 110), Lazdi­jų rajono savivaldybės administracijos Lazdijų seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad gyvena su motina, nusi­skundimų jo elgesiu seniūnija nėra gavusi (b. l. 113).

Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charak­­te­ri­zuo­­­­jan­čius duome­nis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teis­mas spren­­džia, kad proku­­­­­rorės siūloma bausmė – viešieji darbai, kurių trukmė nu­statytina arti­ma vidur­kiui (BK 46 straip­snio 2 dalis), yra tinkama bausmė kaltina­majam ir bus pakan­ka­ma pasiek­­­­ti baus­­mės tikslus – sulai­k­yti jį nuo nusikals­ta­mų veikų dary­mo, nu­baus­ti bei užtikrinti tei­sin­gu­­mo prin­cipo įgyvendi­ni­mą (BK 41, 61 straips­niai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisi­­­­­­pažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).

Įgyvendinant bausmės paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinį nusi­kal­­ti­mą, smurtavo prieš garbaus amžiaus savo motiną, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būda­mas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičian­­­­­čiose progra­mo­se (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nuken­­tė­jusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos baudžiamajam įsakymui įsitei­sė­jus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straip­s­nio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respub­li­kos baudžia­mojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įparei­­gojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, A. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečda­liu, paski­­riant sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų, visuo­me­nės labui.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu ir 66 straipsniu, vieną sulai­ky­mo parą prilyginus šešioms viešųjų darbų valandoms ir į bausmės laiką įskaičius A. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d. (dvi paras), galutinę bausmę nustatyti 168 (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonias) valandas viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, A. T. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose progra­mo­se, įparei­­gojant ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nuken­­­­tėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti A. T., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešų­jų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numa­ty­tą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti A. T., jog:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Asta Vailionienė