Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. K. ir jos atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,

nedalyvaujant Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 str. 1 d. padarymo, protokolą surašiusi institucija – Biržų rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. K. 2018-06-25 Biržų rajono savivaldybės administracijos (toliau – institucija) vyresnysis specialistas J. Č. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 505 str. 1 d. už tai, kad ji 2017 m. gruodžio 22 d. apie 15 val., būdama adresu (duomenys neskelbtini), nevykdydama Biržų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo R. S. nurodymo ir reikalavimo paaiškinti, kokiu pagrindu ji laiko J. V. užrakintą (iš lauko pusės) namuose, atrakinti iš lauko pusės užrakintas duris, nes tai yra nesaugu ir kelia pavojų J. V. sveikatai ir gyvybei nelaimės ar skubios pagalbos atveju, be to, tai apriboja jos laisves ir teises, taip kliudydama Biržų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjui R. S. vykdyti Biržų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo (Patvirtinta Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A-1030 (Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. A-573 redakcija) 7.8 papunktį (Vedėjas „koordinuoja gyventojų saugumo stiprinimo veiklą”) ir Biržų rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus nuostatų (Patvirtinta Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. A-158 (Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. A-1068 redakcija) „Skyriaus uždaviniai ir funkcijos” 6.2 papunktį ( “plėtoti gyventojų saugumo stiprinimo veiklą”) bei 7.2 papunktį (“vertina gyventojų saugumo būklę savivaldybėje, inicijuoja, planuoja, koordinuoja ir derina šią veiklą su Savivaldybės veiklos prioritetais”). Taip pat socialinės paramos skyriaus vedėjui K. K., tai yra įstatymo įgaliotam pareigūnui, B. K. kliudė atlikti jam pavestas pareigas, tai yra nesudarė galimybės pabendrauti su J. V., siekiant išsiaiškinti socialinės pagalbos poreikį, įvertinti realias gyvenimo sąlygas, aptarti bei suteikti galimą pagalbą. Biržų rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus nuostatų (Patvirtinta Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr.A-825) 6.19 papunktyje nurodoma: Skyrius, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, vykdo šias funkcijas: „planuoja socialines paslaugas: vertina ir analizuoja gyventojų socialinių paslaugų poreikius, prognozuoja ir teikia pasiūlymus dėl socialinių paslaugų teikimo masto ir rūšių, vertina socialinių paslaugų finansavimo poreikį”, 7.3 papunktyje nurodoma: “Skyrius, įgyvendindamas savo uždavinius ir vykdydamas funkcijas, turi teisę: „<....> kreiptis į privačius subjektus Skyriaus kompetencijos klausimais“. 11.1 papunktyje nurodoma: Vedėjas „vadovauja Skyriui, tiesiogiai atsako už Skyriaus vykdomą veiklą“. Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo (Patvirtinta Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. A-332) 7 punkto (šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas) 7.1 papunktyje nurodoma: „šias pareigas einantis valstybės tarnautojas „organizuoja socialinės apsaugos politikos įgyvendinimą Savivaldybėje”, 7.3 papunktyje nurodoma: “organizuoja ir koordinuoja socialinių paslaugų, piniginės socialinės paramos, išmokų vaikams, šalpos išmokų, kitų socialinių išmokų ir kompensacijų teikimą Savivaldybės gyventojams”, 7.11 papunktyje nurodoma: “konsultuoja ir informuoja gyventojus socialinių paslaugų ir/ar paramos teikimo klausimais”, 7.13 papunktyje nurodoma: “vykdo Savivaldybės socialinių paslaugų įstaigų bei kitų Savivaldybės teritorijoje veikiančių socialines paslaugas teikiančių įstaigų paslaugų teikimo priežiūrą”. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma: “Savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę”, 13 straipsnio 2 dalies “Savivaldybė planuoja socialines paslaugas” 1 punkte nurodoma: “vertina ir analizuoja gyventojų socialinių paslaugų poreikius”, 2 punkte nurodoma: “pagal gyventojų poreikius prognozuoja ii' nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis”, 3 punkte nurodoma: „vertina ir nustato socialinių paslaugų finansavimo poreikį", 4 dalies „Savivaldybė organizuoja socialines paslaugas asmenims (šeimoms)” 1 punkte nurodoma: "(organizuoja asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymą”, 6 dalyje nurodoma: „Savivaldybė kontroliuoja jos teritorijoje teikiamų bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę”. Šiais veiksmais B. K. apribojo J. V. teises, tai yra J. V. nebuvo suteikta galimybė sužinoti apie Savivaldybės organizuojamas teikiamas paslaugas bei socialinės priežiūros galimybę.

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismo posėdžio metu apklaustos administracinėn atsakomybėn traukiamos B. K. parodymų matyti, jog jau temstant ji pamatė ateinančius du vyrus, kurie jai neprisistatę, iš karto pareikalavo atrakinti namo duris ir įleisti į vidų, teigdami, kad nori pamatyti krosnį ir kambarius. Jos teigimu, vyriškiai, kaip vėliau sužinojo Biržų rajono savivaldybės darbuotojai R. S. ir K. K. valstybės tarnautojų pažymėjimų jai neparodė, todėl ji negalėjo įsitikinti, kad pas J. V. atvykę asmenys iš tiesų yra Institucijos darbuotojai. Šią B. K. nurodytą aplinkybę patvirtino ir liudytojas K. K., teigdamas, kad jis su R. S. B. K. prisistatė, tačiau valstybės tarnautojo pažymėjimo B. K. jis nerodė, nes ji to neparašė, pažymėjimą jis tik turėjo su savimi kišenėje. Liudytojas R. S. priešingai, nei teigė K. K. nurodė, kad jis valstybės tarnautojo pažymėjimą B. K. rodė, tačiau ar pažymėjimą rodė kolega K. K., jis nematė. Iš esmės institucijos atstovų parodymai teisme skiriasi nuo jų išdėstytų aplinkybių tarnybiniuose pranešimuose. Abu institucijos atstovai savo pirminiuose 2017-12-22 tarnybiniuose pranešimuose, konstatuodami 2017-12-22 incidento aplinkybes su B. K., apie tai, kad nuvykę B. K. prisistatė ir parodė valstybės tarnautojų pažymėjimus, visiškai nenurodė (b. l. 3-4). Apie tai, kad nuvykę ir pamatę sodyboje B. K., jai prisistatė, R. S. ir K. K. nurodė tik tarnybiniuose pranešimuose, rengtuose 2018-01-23, t. y. daugiau nei po mėnesio nuo įvykio dienos (b. l. 23-23). Nors institucijos atstovai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad tiek K. K., tiek R. S. B. K. prašė atrakinti duris ir leisti pabendrauti du J. V., tačiau visiškai kitaip institucijos atstovai paaiškino teisme. R. S. teigimu, jis B. K. išreiškė konkretų reikalavimą, prašydamas atrakinti duris, kadangi jie nori pakalbėti su močiute dėl jos pagalbos poreikio ir jis įvykio vietoje buvo tik kaip lydinis asmuo K. K.. Jo teigimu, K. K. su B. K. taip pat kalbėjo, tik mažiau nei jis pats. Priešingai nei R. S., K. K. parodė, kad jis jokio reikalavimo B. K. atžvilgiu neišreiškė, tą patvirtino ir pati B. K. teigdama, kad su ja kalbėjo tik vienas iš atėjusių vyriškių, o kitas visą laiką tylėjo.

Nors liudytojas R. S. nurodė, kad į gyvenamas patalpas, kuriose buvo J. V., tarnautojams buvo reikalinga patekti, nes močiutei grėsė pavojus, tačiau tai paneigia liudytojos J. V. parodymai, kad ja rūpinosi B. K., ją lankė socialinė darbuotoja. B. K. nurodė, kad iki įvykio laiko seniūnijos darbuotojai tvarkė močiutės pirtelę, be to, ir liudytojas J. K. nurodė, kad įvykio dieną močiutės pirtelėje įrenginėjo elektrą. Be to, tą pačią dieną iki valstybės tarnautojų atvykimo buvo atvykęs ir seniūnas V. J. su socialine darbuotoja, kurie močiutei atvežė dovanų. Apie tai, kad močiutė buvo reguliariai lankoma socialinės darbuotojos Z. T., tiek savo tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdžio metu nurodė ir K. K.. Liudytojas seniūnas V. J. taip pat patvirtino, kad J. V. situacija jam buvo žinoma, kiek galėjo, jai padėjo darbo organizatoriai, močiutę lankė socialinė darbuotoja, vėliau ji jos paslaugų atsisakė teigdama, kad ja rūpinasi B. K.. Nors liudytojas R. S. nurodė, kad B. K., užrakinusi J. V. ir šiai neleidusi išeiti, apribojo J. V. laisves, tačiau jo nurodytas aplinkybes paneigia pati J. V., paaiškindama, kad ji pati paprašiusi B. K., kad ši ją užrakintų, o be to, jos namuose yra ir kitas išėjimas, užremtas iš vidaus, pro kurį norint galima patekti į namo vidų arba išeiti į lauką. Aplinkybės, kad name buvo dar vienos durys, nepaneigė ir liudytojas R. S., teigdamas, jog J. V. name buvo dar kažkokia užremta skylė, tačiau ar tai buvo kitos durys, tiksliai pasakyti negalėjo. Taigi, šiuo atveju teismas negali daryti išvados, kad įvykio dieną liudytojai J. V. grėsė pavojus ir jos laisvės buvo apribotos, t. y. jai nebuvo galimybės savo noru išeiti iš gyvenamos patalpos, kas galėjo sąlygoti neišvengiamą institucijos įgaliotų asmenų patekimą į jos gyvenamas patalpas be J. V. sutikimo.

Kad B. K. gerai nepažino atėjusių asmenų, patvirtina ir jos nurodyta aplinkybė, kad ji, atėjus vyriškiams, paskambino seniūnui V. J., kuris jai pasakė neleisti vyrų į vidų, jeigu ji jų gerai nepažįstanti. Šią B. K. nurodytą aplinkybę patvirtino ir seniūnas V. J., teigdamas, kad B. K. paskambinusi telefonu sakė, kad yra atėję du asmenys, kurių ji gerai nepažįsta, prašė jo atvažiuoti, tačiau jis atvažiuoti iš karto negalėjo, todėl jai pažadėjo atvažiuoti kiek vėliau. Po kiek tai laiko B. K. jam paskambino ir pasakė, kad važiuoti į sodybą nebereikia, nes vyriškiai jau išėjo.

Analizuojant administracinėn atsakomybėn traukiamos B. K. pateiktą telefoninių pokalbių detaliąją ataskaitą už laikotarpį nuo 2017-12-01 – 2018-01-01, matyti, kad 2017-12-22, 15:13:28 val. B. K. skambino numeriu Nr. 68222152, vėliau ji į šį numerį skambino 2017-12-22, 15:20:47 val., t. y. po 7 min. Kas patvirtina B. K. nurodytą aplinkybę, kad atvykę į įvykio vietą Institucijos atstovai maždaug po 7 min. išėjo, ir apie tai B. K. paskambinusi pranešė seniūnui, pasakydama jam į sodybą nebevažiuoti. Nors Institucijos atstovai nurodo, kad jie į įvykio vietą atvyko tarnybiniu automobiliu su Biržų rajono savivaldybės administracijos logotipus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad incidentas įvyko žiemos laiku, 2017-12-22, apie 15.30 val., jau prietemoje, be to, automobilis buvo paliktas toliau nuo namo, o institucijos atstovai iki namo atėjo pėsti, darytina išvada, kad B. K. Biržų rajono savivaldybės administracijos automobilio, kuriuo atvyko institucijos įgalioti asmenys, kaip ji pati nurodo, iš tiesų galėjo nepamatyti.

Iš B. K. ranka rašyto 2017-11-22 prašymo Biržų rajono savivaldybės direktoriui, kuriame ji mini Sabo pavardę, teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad ji 2017-12-22, įvykio metu, pažino R. S., kaip institucijos įgaliotą asmenį, kadangi B. K. teismui nurodė, jog 2017-12-22 datuotą raštą Biržų rajono savivaldybės administracijai dėl 2017-12-22 įvykio ji parengė ne įvykio dieną, o 2017-12-26. O sekančią dieną, t. y. 2017-12-27, raštą nunešė Biržų savivaldybės administracijos direktoriui. Pasak B. K., raštą ji parengė, sužinojusi internete, kad toks vyras pavarde Sabas iš tikrųjų dirba Biržų rajono savivaldybėje, todėl minėtame rašte ir paminėjo jo pavardę. Raštą datavo 2017-12-22 d. data todėl, kad įvykis įvyko būtent tą dieną. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų šias B. K. nurodytas aplinkybes.

Taigi, išvardytos aplinkybės neleidžia byloje daryti neabejotinos išvados, jog B. K. tyčia nevykdė institucijos atstovų reikalavimo ir taip trukdė vykdyti jiems pavestas funkcijas.

Institucija administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad B. K., nevykdydama Biržų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo R. S. nurodymo ir reikalavimo paaiškinti, kokiu pagrindu ji laiko J. V. užrakintą (iš lauko pusės) namuose, atrakinti iš lauko pusės užrakintas duris, nes tai yra nesaugu ir kelia pavojų J. V. sveikatai ir gyvybei nelaimės ar skubios pagalbos atveju, be to, tai apriboja jos laisves ir teises, taip pat socialinės paramos skyriaus vedėjui K. K., tai yra įstatymo įgaliotam pareigūnui, kliudydama atlikti jam pavestas pareigas, tai yra nesudarydama galimybės pabendrauti su J. V., siekiant išsiaiškinti socialinės pagalbos poreikį, įvertinti realias gyvenimo sąlygas, aptarti bei suteikti galimą pagalbą, pažeidė teisės aktus: Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo ( Patvirtinta Biržų r. sav. admin. direktoriaus 2015-12-28 įsakymu Nr. A-1030 (Biržų r. sav. admin, direktoriaus 2017-06-16. įsakymo Nr. A-573 red.) 7.8 papunktį; Biržų r. sav. VTS nuostatų (Patvirtinta Biržų r. sav. admin. direktoriaus 2016-02-09 įsakymu Nr. A-158 (Biržų r. sav. admin. direktoriaus 2017-11-27 įsakymo Nr. A-1068 r.) 6.2. ir 7.2. papunkčius; Biržų r. sav. admin. socialinės paramos skyriaus nuostatų (Patvirtinta Biržų r. sav. admin. direktoriaus 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr.A-825) 6.19., 7.3., 11.1 papunkčius; Biržų r. sav. admin. Socialinės paramos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo (Patvirtinta Biržų r. sav. admin. direktoriaus 2016-03-31 įsakymu Nr. A-332) 7 punkto 7.1, 7.3, 7.11, 7.13 papunkčius; Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2 punktą, 3 punktas, 4 dalies 1 punktą, 6 dalį.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. imperatyviai nustatyta, kad be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Tuo tarpu institucijos administracinio nusižengimo protokole nurodyti teisės aktai, kuriuos kaltinama pažeidusi B. K., nenumato šiems asmenims teisės patekti į gyvenamas ir privačias patalpas be gyventojos, t. y. šiuo atveju J. V. sutikimo.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad B. K. 2017 m. gruodžio 22 d. apie 15 val., būdama adresu Medelyno g. 5, Biržai, kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, nevykdė jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų, pažeisdama administracinio nusižengimo protokole nurodytus teisės aktus. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik numanyti, jog institucijos įgaliotų pareigūnų reikalavimas B. K. buvo išreikštas tinkamai, laikantis įstatymų reikalavimų, suprantamai ir akivaizdžiai bei spėti, jog B. K. neabejotinai suprato, kad jos teisėtai yra reikalaujama, tačiau sąmoningai teisėtam reikalavimui nepakluso, t. y. kad teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti.

Tuo būdu, esant visoms šioms nustatytoms aplinkybėms, administracinio nusižengimo byla pagal ANK 505 str. 1 d. B. K. atžvilgiu nutrauktina, kadangi jos veiksmuose nėra šio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p., 635 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismo posėdžio metu buvo pateiktas B. K. atstovo advokato padėjėjo D. Mažylio prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 103 str. numatyta, kad proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 5) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 6) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 str. 2 d. numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK nenumato, kad proceso išlaidas būtų galima išieškoti iš valstybės, kuri palaiko kaltinimą byloje. Teismas pažymi, kad BPK nenumato galimybės priteisti atstovavimo išlaidas iš institucijos, turinčios teisę pradėti procesą. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašymas dėl išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną B. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ANK 505 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant jos veiksmuose šio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.