- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2A-949-260/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13448-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- R. K., G. K.
- Ieškovas
- B. R.
- Trečiasis asmuo
- notarei J
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. K. ir G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-505-955/2019 pagal ieškovo B. R. patikslintą ieškinį atsakovams R. K., G. K., trečiajam asmeniui notarei J. V. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas B. R. 2018 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. patikslintu ieškiniu, kuriuose prašė teismo: 1) pripažinti 0,2665 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei jame esančius gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (lauko tualetą, šulinį, kanalizacijos šulinį), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovo B. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe; 2) priteisti iš atsakovų ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 1995 m. gegužės 27 d. ieškovas su N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusia (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką. 2000 m. birželio 7 d. sutartimi, patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. V., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas už 78 000 Lt pardavė N. D. ir A. D. kambarių butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitus ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas ieškovo buvo įgytas 1992 m. kovo 31 d. sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iki santuokos su N. R., todėl jam priklausė asmeninės nuosavybės teise. Tą pačią dieną, t. y. 2000 m. birželio 7 d., tame pačiame (duomenys neskelbtini) notarų biure notarės R. V. patvirtinta sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas už 40 000 Lt nupirko iš E. V. 0,2665 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei jame esančius gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (lauko tualetą, šulinį, kanalizacijos šulinį), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju ieškovas, sudarydamas minėtas sutartis vieną paskui kitą bei asmeninės nuosavybės turtą parduodamas už didesnę kainą negu įsigyjamo turto kaina, dalį gautų pinigų už parduotą jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą panaudojo įsigydamas sau kitą turtą. Iki sutuoktinės N. R. mirties ieškovas buvo įsitikinęs, kad nupirktas turtas priklauso jam vienam asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas kreipęsis į notarų biurą, priskirtą pagal paveldėjimo teritoriją, sužinojo, jog VĮ Registrų centras tvarkomame Nekilnojamojo turto registre minimas turtas nėra nurodytas, kaip priklausantis ieškovui asmeninės nuosavybės teise, todėl turėtų būti taikoma prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Kadangi dėl palikimo po N. R. mirties priėmimo yra kreipęsis ne tik ieškovas, bet ir mirusiosios sūnus R. K., turtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) V knygos nuostatomis turėtų būti traukiamas į paveldimą turtą ir sprendžiama dėl jo dalių paveldėjimo. Ieškovas su tuo nesutiko, kadangi mano, jog nors šis turtas ir įgytas santuokos metu, tačiau jis jam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir jis neturi būti traukiamas į paveldimą turtą po N. R. mirties. Pažymėjo, kad ieškovo (sutuoktinių) valia dėl turto teisinio režimo buvo nuosekli: ginčo turtas buvo įgytas už ieškovo asmenines lėšas, gautas pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, turto pirkimo sandorį sudarė tik ieškovas, turtas viešajame registre išviešintas jo vieno vardu, nenurodant apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir kitas sutuoktinis (N. R.) dėl to niekuomet nereiškė pretenzijų. Be to, ginčo turtas buvo įgytas galiojant Lietuvos T. S. Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), kuomet teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė. Taip pat turto perleidimo sandoryje nebuvo reikalaujama specialios nuorodos, jog turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn.
Atsiliepimas
3. Atsakovai R. K. ir G. K. 2018 m. rugsėjo 19 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė teismo: 1) patikslintą ieškinį atmesti; 2) priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškovo įgytas ginčo nekilnojamas turtas buvo įgytas santuokos metu (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) ir galiojant SŠK, todėl remdamasis tuo metu galiojusiais įstatymais, laikė, kad jis yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taip pat nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Nesant notaro patvirtinto sutikimo dėl turto įsigijimo asmeninėn nuosavybėn, nėra įgyvendintas CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kad turi būti nustatyta aiškiai išreikšta sutuoktinio valia. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo aiškiai išreikštą valią įgyti ginčo turtą asmeninėn nuosavybėn, o faktas, kad ieškovo vardu įregistruotas nekilnojamas turtas ir sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, nepaneigia bendrosios jungtinės nuosavybės fakto, nes turtas įgytas santuokos metu. Atsakovai nurodė, kad ieškovo teiginys, kad „šios pavedimo sutarties 1.5 p. yra nurodyta, kad Ieškovas (Įgaliotojas) patvirtina, kad jo sutuoktinis informuotas apie šios sutarties sudarymą ir tai neprieštarauja sutuoktinio interesams“ neįrodo, jog ieškovo sutuoktinė sutiko, kad ieškovas nekilnojamąjį turtą įgytų asmeninės nuosavybės teise, kaip ir neįrodo, kad ieškovas turėjo ketinimą nekilnojamąjį turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Nurodė, kad šis punktas tik suponuoja, kad galimai ieškovo sutuoktinė turėjo žinoti apie 2000 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, tačiau faktų, patvirtinančių, kad ieškovo sutuoktinė sutiko, jog nekilnojamas turtas būtų įgytas ieškovo asmeninėn nuosavybėn, ieškovas nepateikė. Todėl, atsižvelgdami į tai, kad sutuoktinių santuoka nebuvo nutraukta, sutuoktiniai bendravo tarpusavyje, tvarkė bendrą ūkį, į nekilnojamojo turto pirkimo metu galiojusius įstatymus, laikė, kad ginčijamas nekilnojamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo galiojant SŠK, turi būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įtrauktas į paveldimą turtą ir sprendžiamas klausimas dėl jo dalių paveldėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, pripažino 0,2665 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei jame esančius gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (lauko tualetą, šulinį, kanalizacijos šulinį), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ieškovo B. R. asmenine nuosavybe, priteisė iš atsakovų R. K. ir G. K. po 43 Eur žyminį mokestį ir po 300 Eur teisinės pagalbos išlaidas ieškovo B. R. naudai bei iš atsakovo R. K. 4,24 Eur ir iš atsakovo G. K. 4,25 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
6. Teismas nustatė, kad B. R. ir N. R. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., l. 6, 57, 80, 103). 2000 m. vasario 23 d. ieškovas ir UAB „Jūra“ sudarė Pavedimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas pavedė minėtai įmonei surasti pirkėją jam privačios nuosavybės teise priklausančiam butui (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., l. 24). 2000 m. birželio 7 d. ieškovas ir N. D. bei A. D. sudarė Sutartį, kurios pagrindu ieškovas pardavė minėtiems asmenims penkių kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., l. 20). 2000 m. birželio 7 d. E. V. ir ieškovas B. R. sudarė Sutartį, kurios pagrindu E. V. pardavė, o ieškovas nusipirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., l. 7–12, 22, , 167, 168). Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) ieškovo ir UAB „Giraitės vandenys“ sudaryta sutartis dėl vandens tiekimo ir kanalizavimo komunaliniais tinklais (e. b. 1 t., l. 149–152), (duomenys neskelbtini) ieškovo sudaryta Elektros energijos tiekimo (pardavimo)-vartojimo (pirkimo) sutartis (e. b. 1 t., l. 157–159)., (duomenys neskelbtini) ieškovo sudaryta Telekomunikacijų paslaugų sutartis (e. b. 1 t., l. 165–166) bei atsiskaitymo knygelė (e. b. 1 t., l. 160–164), patvirtina, kad ieškovas savo vardu sudarė ginčo nekilnojamojo turto komunalines sutartis, mokėjo komunalinius mokesčius. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis N. R., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė santuokoje (duomenys neskelbtini). Mirusiosios sutuoktinis: B. R., gimęs (duomenys neskelbtini), vaikai: R. K., gimęs (duomenys neskelbtini) ir G. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., l. 23, 59–62, 88–90, 111–113). Testamento registro duomenimis N. R. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarų biure įregistravo testamentą Nr. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) R. K. ir (duomenys neskelbtini) B. R. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą dėl palikimo priėmimo po N. R. mirties (e. b. 1 t., l. 35–36). 2018 m. birželio 19 d. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas priėmė sprendimą dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo, kuriuo atmetė ieškovo prašymą įregistruoti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise. Sprendime nurodė, kad 2000 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria B. R. įregistruota nuosavybės teisė, nebuvo nustatytas juridinis faktas – asmeninė nuosavybė, kaip to reikalavo tuo metu galiojanti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų 99 punktas, todėl šio fakto Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas įregistruoti negali (e. b. 1 t., l. 21). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis mirusioji N. R. 2006 m. rugsėjo 12 d. Dovanojimo sutartimi padovanojo savo sūnui R. K. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., l. 153–154, 2 t., l. 1–2), 2012 m. spalio 11 d. Dovanojimo sutartimi (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (e. b. 2 t., l. 21–28), (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., l. 29–37), žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. 2 t., l. 38–40), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., l. 41–43), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 2 t., l. 47–49), 2010 m. sausio 23 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) 1/2 žemės sklypo dalį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (e. b. 2 t., l. 50–52), 2012 m. spalio 11 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (e. b. 2 t., l. 56–58), žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. 2 t., l. 59–61), žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (e. b. 2 t., l. 62–65), žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (e. b. 2 t., l. 65–68), žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (e. b. 2 t., l. 69–71). Be to, N. R. 2006 m. birželio 19 d. Dovanojimo sutartimi G. K. padovanojo ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (e. b. 2 t., l. 3–12).
7. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovas ginčo turtą įsigijo už asmenines lėšas, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Nustatė, kad ieškovas ginčo nekilnojamojo turto įsigijimui panaudojo lėšas, gautas pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą, tai yra ieškovas 2000 m. birželio 7 d. pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausanti nekilnojamąjį turtą už 78 000 Lt sumą ir tą pačią dieną už 40 000 Lt sumą nusipirko ginčo turtą. Be to, ieškovas nuo pat turto įsigijimo gyveno tame nekilnojamajame turte, išlaikė jį, mokėjo už teiktas paslaugas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad N. R. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjusi prie ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo. Spręsdamas dėl sutuoktinio valios teismas nurodė, kad byloje esančių įrodymų pagrindu nėra galimybės konstatuoti, kad mirusioji (ieškovo sutuoktinė) būtų išreiškusi valią ginčo nekilnojamąjį turtą laikyti jos ir sutuoktinio (ieškovo) jungtine nuosavybe. Juolab, kad mirusioji iš esmės visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą dovanojimo sutarčių pagrindu perleido savo sūnums – atsakovams ir neišreiškė jokios valios būtent dėl ginčo turto. Teismas nenustatė, kad ieškovo sutuoktinė būtų buvusi ekonomiškai ar socialiai pažeidžiama, kad ji savo lėšomis ir (ar) darbu prisidėjo prie ginčo turto pagerinimo ir pan., kas būtų pagrindas svarstyti asmeninės nuosavybės teise įgyto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe klausimą. Aplinkybės, kad pora gyveno ginčo nekilnojamajame turte, nelaikė sudarančios pagrindą spręsti, jog ieškovas siekė įsigyti ginčo nekilnojamąjį turtą kitaip negu asmeninėn nuosavybėn. Taip pat nurodė, kad byloje pateiktos sutartys dėl atsiskaitymo už komunalines ir kitas paslaugas patvirtina, jog būtent ieškovas sudarė visas minėtas sutartis. Teismas nurodė, jog neturi jokio pagrindo abejoti, kad tiek ieškovas, tiek jo mirusioji žmona laikė, kad ginčo nekilnojamasis turtas yra ieškovo asmeninė nuosavybė, nekilnojamojo turto registre įgytas turtas taip pat įregistruotas vieno ieškovo vardu. Aplinkybę, kad ieškovas savo vardu įsigijo nekilnojamąjį turtą ir savo (o ne abiejų sutuoktinių) vardu jį įregistravo nekilnojamojo turto registre, teismas laikė sudarančią pakankama pagrindą pagal susiformavusią teismų praktiką vertinti kaip aiškiai išreikštą ieškovo valią įgyti nekilnojamąjį daiktą asmeninėn nuosavybėn.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovai R. K. ir G. K. prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti 2019 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl sutuoktinio turto įgyto už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir neatsižvelgiant į teismų praktiką. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas nekilnojamąjį turtą pirko tikslu kartu su sutuoktine gyventi ir vesti bendrą ūkį. Ieškovas ir N. R. nekilnojamame turte gyveno nuo pat jo įsigijimo. Ji lygiaverčiai prisidėjo prie ginčo nekilnojamojo turto išlaikymo, juo rūpinosi, tvarkė bei prižiūrėjo.
1.2. Pirmosios instancijos teismas aplaidžiai įvertino 2019 m. sausio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo R. K. duotus paaiškinimus, ko pasėkoje priėjo klaidingos išvados, jog ginčo turtu rūpinosi vien tik ieškovas. Kadangi teismo posėdžio metu buvo nurodyta, jog prie ginčo nekilnojamojo turto priežiūros ir išlaikymo prisidėjo ir N. R. su sūnumis.
1.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nes ieškovas, įsigydamas 2000 m. birželio 7 d. ginčo žemės sklypą, neišreiškė jokios aiškios valios, kad ginčo žemės sklypą nori įgyti asmeninėn nuosavybėn, t. y. vienos iš būtinųjų CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo sąlygos. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis ginčo žemės sklypą norėjo įgyti asmeninėn nuosavybėn. Priešingai, VĮ „Registrų centras“ tvarkomame Nekilnojamojo turto registre minimas turtas nėra nurodytas, kaip priklausantis ieškovui asmeninės nuosavybės teise, todėl turėtų būti taikoma prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.
1.4. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentas, susijęs su tuo, jog N. R. iš esmės visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą dovanojimo sutarčių pagrindu perleido sūnums - atsakovams ir neišreiškė jokios valios būtent dėl ginčo turto, yra niekuo nesusijęs su nagrinėjama byla, todėl atmestinas ir nenagrinėtinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad N. R., žinodama, jog ginčo turtas jai ir ieškovui priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, natūraliai šio turto nedovanojo sūnums, kadangi ji turėjo kur nors gyventi, o padovanojus turtą, kuriame tuo metu gyveno, būtų likusi be gyvenamos vietos.
Atsiliepimas
9. Ieškovas B. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką bei priėmė objektyvų, pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog ieškovo argumentus, kad ginčo turtą jis įsigijo už asmenines lėšas, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad ieškovas ginčo nekilnojamojo turto įsigijimui panaudojo lėšas, gautas pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą.
2.3. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad N. R. būtų savo lėšomis ar kitu būdu prisidėjusi prie ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog N. R. jokiu būdu neprisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo yra pagrįsta ir teisėta.
Atsiliepimas
2.4. Atsakovų apeliaciniame skunde pateikti įrodymais nepagrįsti teiginiai. Atsakovai tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek teikiant apeliacinį skundą neįvertina to, jog ieškovas turtą, kuri prašo pripažinti jam priklausančiu asmenine nuosavybės teise, įgijo iki CK įsigaliojimo dienos, t. y. 2000 m. birželio 7 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šių nuostatų taikymas turi tam tikrą specifiką, kurią atsakovai ignoruoja.
2.5. Atsakovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad mirusioji N. R. būtų išreiškusi valią ginčo nekilnojamąjį turtą laikyti jos ir sutuoktinio jungtine nuosavybe. Apeliacinis skundas motyvuojamas samprotavimais, nepagrįstais jokiais byloje esančiais įrodymais. Be to, nėra duomenų, jog mirusioji N. R. būtų reiškusi pretenzijas dėl ieškovo įgyto, jo vardu registruoto ginčijamo turto nuosavybės teisės. Byloje yra duomenys, kad N. R. turėjo patirties įgyvendinant nekilnojamojo turto nuosavybės teises (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra savo sūnums perleidusi daugybę nekilnojamojo turto) bet niekada nereiškė pretenzijų į ieškovo vardu registruotą ginčo turtą, o tai liudija, kad tarp sutuoktinių buvo susitarimas, jog šis turtas yra ieškovo asmeninis.
10. Trečiasis asmuo notarė J. V. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
12. Apeliacijos dalykas – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys pripažįstant ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą bei jame esančius gyvenamąjį namą, ūkinius statinius ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini).
13. Nustatyta, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 0,2665 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei jame esančius gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kiemo statinius (lauko tualetą, šulinį, kanalizacijos šulinį), esančius (duomenys neskelbtini) ieškovo B. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino padaręs išvadą, jog byloje ieškovas įrodė, kad turtą įsigijo už asmenines lėšas, gautas pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą, kurį 2000 m. birželio 7 d. pardavė už 78 000 Lt sumą ir tą pačią dieną už 40 000 Lt sumą nusipirkdamas ginčo turtą. Taip pat sprendė, kad ieškovas įrodė, jog nuo pat ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo gyveno jame, jį išlaikė, mokėjo už teiktas paslaugas, tuo tarpu atsakovai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog N. R. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjusi prie ginčo nekilnojamojo turto priežiūros ar išlaikymo, taip pat įrodymų, patvirtinančių, jog ji buvo išreiškusi valią ginčo nekilnojamąjį turtą laikyti jos ir sutuoktinio jungtine nuosavybe. Todėl ieškovui paneigus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą prezumpciją, jog santuokoje įgytas turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, ieškovo ieškinį tenkino. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovai dėl jo pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios teisės normas bei nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir naikintiną sprendimą.
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliantai apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus turėtų vertinti kitaip. Apeliantai iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, dėl to pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatytų faktinių bylos aplinkybių nebekartoja.
Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo
15. Sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki CK įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).
16. CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti ir atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).
18. Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras). Nustatyta, kad ieškovas B. R. ginčo nekilnojamojo turto įsigijimui panaudojo lėšas, gautas 2000 m. birželio 7 d. sutartimi pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą ((duomenys neskelbtini) kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., l. 20)), kurį jis buvo įsigijęs 1992 m. kovo 31 d. sutartimi, t. y. dar iki santuokos su N. R. sudarymo ((duomenys neskelbtini)). Ieškovas jam asmeninės nuosavybės teise priklausanti nekilnojamąjį turtą pardavė už 78 000 Lt sumą ir tą pačią dieną, tame pačiame notarų biure, iškart po pardavimo sandorio, 2000 m. birželio 7 d. sandoriu (sutarties notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), vienas, už 40 000 Lt sumą nusipirko ginčo turtą (žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., l. 7-12, 22, 167, 168)).
19. Tačiau tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka nustatyti vien tik tai, kad turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kitą, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).
20. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ginčą kilusį tarp vieno iš sutuoktinių ir mirusio sutuoktinio paveldėtojų, turi būti sprendžiamas jau mirusio sutuoktinio valios dėl ginčo turto bendrumo klausimas. Apeliantai savo apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingi taikė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kadangi ieškovas, įsigydamas 2000 m. birželio 7 d. ginčo žemės sklypą, neišreiškė jokios aiškios valios dėl jo įsigijimo asmeninėn nuosavybėn. Todėl, siekiant nustatyti N. R. valią, ieškovui B. R. įsigyjant ginčo nekilnojamąjį turtą už asmenines lėšas yra svarbios visos aplinkybės, galinčios įrodyti vienokius ar kitokius sutuoktinių ketinimus, tvarkant savo bendrą ūkį ir įgyjant bei paskirstant turtą.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad atsakovai byloje nėra pateikę jokių įrodymų, patvirtinančių N. R. valią, jog ginčo nekilnojamasis turtas būtų įgytas ne ieškovo asmeninėn nuosavybėn, o būtų įgytas bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Priešingai, byloje esantys įrodymai, t. y. 2000 m. birželio 7 d. ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai bei sutartys dėl komunalinių ir kitų paslaugų teikimo ginčo turto vietos adresu, patvirtina, kad ieškovas ginčo nekilnojamąjį turtą už asmenines lėšas siekė įgyti asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Tai, kad ieškovas ir N. R. gyveno ginčo nekilnojamajame turte, nesudaro apeliacinės instancijos teismui pagrindo spręsti, jog N. R. buvo išreiškusi valią dėl ginčo nekilnojamojo turto įsigyjimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantai neįrodė N. R. valios, todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog ieškovas neketino ginčo nekilnojamojo turto įgyti kaip bendrosios jungtinės nuosavybės, juo dalytis su N. R., ir pripažino jį ieškovo asmenine nuosavybe.
22. Dėl kitų atsakovų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Teisėjų kolegija, palikdama nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdama atsakovų R. K. ir G. K. apeliacinį skundą, pripažįsta, kad sutinkamai su CPK 93 straipsnio nuostatomis atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).
25. Ieškovas B. R. prašė apeliacinės instancijos teismo priteisti jam iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Dėl šių išlaidų priteisimo ieškovas iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą dėl 250 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo su išlaidų pagrindimu. Šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui B. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.