- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-720-993/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01177-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Indrė Averkienė, Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė
- Nuteistasis
- R. K.
- Advokatai
- Sigitas Štaraitis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus, Linos Lesinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. ir jo gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 306¹ straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2022 m. sausio 10 d.), ir nuteistas 105 MGL, t. y. 5250 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. K. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 10 d. 11.25 val. iki 2022 m. sausio 12 d. 11.18 val. (2 paros), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyta, kad jis atliko 4 MGL (200 Eur) baudos.
Baudą R. K. įpareigotas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. K. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2022m. sausio 6 d. iki 2022 m. sausio 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo teritorijoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės – 52 370 Eur vertės turtą, t. y. 2021 m. spalio 27 d. Švedijoje pagrobtą automobilį BMW X5, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), be valstybinių numerių, 2019 m. laidos, juodos spalvos, ir laikė jį minėtu adresu, žinodamas, jog šis turtas yra gautas nusikalstamu būdu, iki 2022 m. sausio 10 d., kuomet poėmio metu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų.
2. R. K. buvo kaltinamas pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį, tuo, kad suklastojo transporto priemonės identifikavimo numerius, o būtent: laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. sausio 10 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo teritorijoje, prie garažo prijungtoje stoginėje, tiksliau tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, suklastojo 2021 m. spalio 27 d. Švedijoje pagrobto automobilio ,,BMW X5“, identifikavimo VIN numerį, pakeisdamas originalius identifikacinio numerio (duomenys neskelbtini) simbolių piešinius į kitus, suklastotus – (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. ir jo gynėjas advokatas Sigitas Štaraitis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria R. K. buvo pripažintas kaltu padaręs BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. R. K. buvo kaltinamas įvykdęs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje ir BK 306¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau dėl vienos veikos išteisintas, nors jis nebuvo įspėtas, kad teismas savo iniciatyva gali pakeisti faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Teisiamajame posėdyje turėjo būti aiškinamasi ar R. K. iš tiesų įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės automobilį, pagrobtą Švedijoje, bei žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, laikė jį gyvenamojo namo teritorijoje, ar jis suklastojo pagrobto automobilio identifikavimo numerį. Teismas nusprendė, jog byloje stinga įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė BK 306¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, tuo tarpu spręsdamas ar įvykdė BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, palaikė kaltinimo versiją. Toks sprendimas byloja, jog teismas priėmė visiškai nepagrįstą nuosprendį.
3.2. Už nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, asmuo baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tada, jeigu jis žinodamas, jog turtas gautas nusikalstamu būdu, jį įgijo, valdė, juo naudojosi arba jį realizavo. Visi kiti veiksmai, atlikti su tokiu turtu, išeina už įstatyme apibrėžtos baudžiamosios atsakomybės ribų. Tai reiškia, kad kito asmens įgytą, žinomai nusikalstamu būdu gautą, turtą paprašius remontuoti, dažyti ar atlikti kitus veiksmus, kas galbūt pagerina to turto kokybę, už tai baudžiamoji atsakomybė pagal BK 189 straipsnį neatsiranda. Turto įgijimas, naudojimasis ar realizavimas yra susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais, dėl to ir nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas asocijuojasi su veiksmu.
3.3. Šioje byloje abejonių nekelia gyvenamojo namo teritorijoje policijos pareigūnų rastos bei paimtos transporto priemonės kilmė, jog automobilis apgaule pasisavintas Švedijoje, todėl Švedijoje pagrobtas ir Lietuvoje atsiradęs automobilis atitinka nusikalstamos veikos dalyko požymius. Tačiau vien tokių aplinkybių nustatymo nepakanka, jog atsirastų pagrindas asmenį nuteisti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis Švedijoje buvo pagrobtas dar 2021 m. spalio 27 d., o apelianto sodyboje ši transporto priemonė, kaip nustatė teismas, atsirado 2022 m. sausio 6-7 d., t. y. daugiau nei po dviejų mėnesių nuo neteisėto daikto užvaldymo. Kadangi teismas nenustatė, jog R. K. suklastojo automobilio identifikavimo numerį, darytina loginė išvada, kad tai padarė kažkas kitas iki to laiko, kada daiktas buvo pristatytas nuteistajam. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje buvo svarbu neginčytinai nustatyti objektyviosios pusės požymį – įgijimą. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje laikoma, jog įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. Sandorio sąvokos vartojimas apibūdinant vieną iš nusikaltimo objektyviajai pusei būdingų požymių rodo, kad įgijimas baudžiamojoje teisėje tam tikra prasme turėtų būti siejamas su civilinėje teisėje aptariamais santykiais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Dėl to akivaizdu, jog sandoryje turėtų dalyvauti ne vienas asmuo. Pagal valios pareiškimą sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai. Įgijimas paprastai siejasi su dvišaliu sandoriu, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia, o ta valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad buvo sudarytas koks nors sandoris.
3.4. Kasacinis teismas nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo požymį sieja su bet kokios formos atlygintiniu ar neatlygintiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2008). Tokia veika, apima tiek sandorį, pagal kurį asmuo tampa faktiniu tokio turto valdytoju (pvz. pirkimą), tiek ir sandorį, pagal kurį asmuo laikinai gauna turtą tam tikrai techninei funkcijai atlikti, pvz. turtui į tam tikrą vietą pristatyti, paslėpti, perdirbti ir pan. Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad asmenys, gaunantys automobilius užsienyje ir juos vairuojantys į Lietuvą, visiškai realizuoja įgijimo požymį, o bendrininkų, kurie atlieka pagalbines funkcijas tokioje kelionėje, pvz. rūpinasi technine automobilio priežiūra, lydi vogtą automobilį rodydami kelią ar įspėdami apie policiją ir pan., veiksmai, atsižvelgiant į nustatytas objektyvias aplinkybes ir susitarimo turinį, pripažintini bendravykdymu įgyjant nusikalstamu būdu gautą turtą arba padėjimu tai padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-788/2019). Šiuo atveju R. K. nebuvo nei kaltinamas, nei teisiamas už tai, jog prisidėjo prie nusikalstamos veikos – automobilio pasisavinimo ar vagystės. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. K. dalyvavo įgijimo sandoryje. Automobilis brangus, todėl vargu, kad tokį daiktą kažkas būtų jam padovanojęs, nėra nustatyta ir tai, kad būtų įvykę mainai. Byloje nepateikta duomenų, jog R. K. kam nors mokėjo pinigus už automobilį ar perdavė kokį nors vertingą daiktą.
3.5. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas asmuo atvaręs jam automobilį, nebuvo nustatyta, kad tas asmuo jam, kaip daikto įgijėjui, automobilį būtų perdavęs taip, jog jis būtų galėjęs transporto priemone naudotis pagal paskirtį arba jį realizuoti. Tuo tarpu sandorio dalyvių valia turi būti abipusė ir suderinta. Užvedimo rakto turėjimas nepatvirtina daikto įgijimo fakto, nes atliekant paslaugą automobilį reikėjo pervaryti iš vienos vietos į kitą. R. K. paaiškino, kad turto neįgijo bei neketino to daryti, o tikrasis automobilio naudotojas nebuvo nustatytas, ir tai rodo, jog jo aiškinimas nebuvo paneigtas.
3.6. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokią nusikalstamą veiką darančio asmens kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, kas reiškia, jog kaltininkas turi suprasti, kad įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir to nori. Sprendžiant apie tyčios pobūdį svarbus motyvas ir tikslas. Šios aplinkybės yra reikšmingos norint nustatyti, kodėl automobilis atsirado namo, kuriame gyvena R. K., teritorijoje. Kaltinamojo motyvas ar tikslas įsigyti nusikalstamu būdu gautą automobilį teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti. Byloje nėra informacijos, jog R. K. kada nors vertėsi nusikalstamu būdu gauto turto supirkimu ar realizavimu. Dar daugiau, teismas nuosprendyje nenurodė jokių konkrečių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad apeliantas iš tiesų tą transporto priemonę įgijo ir planavo su daiktu elgtis kaip su savo turtu. Byloje nėra informacijos, jog jis ieškojo žinomai nusikalstamu būdu gautos transporto priemonės, ketino gauti dokumentus, leidžiančius tą automobilį įregistruoti atitinkamoje įmonėje, kad ruošėsi transporto priemone naudotis ar disponuoti, jog ieškojo asmens, galinčio automobilį įgyti ir t. t. Priešingai, liudytoju apklaustas policijos darbuotojas teisiamajame posėdyje patvirtino, kad tokį automobilį realizuoti Lietuvoje neįmanoma. Liudytojo parodymai veda link minties, jog vargu ar buvo prasmė įsigyti transporto priemonę, kurios kaltinamasis nebūtų galėjęs parduoti. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. K. turėjo ar turi kokius nors ryšius, kurie padėtų nusikalstamu būdu įgytą automobilį realizuoti užsienyje. Žinoma, apeliantas yra pardavęs transporto priemones užsieniečiams, tačiau tie automobiliai nebuvo gauti nusikalstamu būdu, juolab kad automobilių pardavimas nėra jo veiklos sritis.
3.7. Teismas daug dėmesio skyrė tam, kad aptartų, jog transporto priemonė buvo gauta nusikalstamu būdu ir, kad apeliantas galėjo suprasti nusikalstamos turto kilmę, tačiau to neužtenka, jog žmogus būtų pripažintas kaltu įgijęs tokį daiktą. Įgijimo faktas vis dėl to nebuvo įrodytas. Išvada, kad R. K. įgijo nusikalstamu būdu gautą automobilį, paremta vien tik prielaida, išplaukiančia iš fakto, jog transporto priemonė buvo rasta sodyboje. Nė vienam iš alternatyvių nusikalstamos veikos požymių negali būti keliami mažesni įrodytumo reikalavimai, todėl vien tai, jog apelianto sodyboje buvo rastas Švedijoje apgaule užvaldytas automobilis, negali lemti sprendimo pripažinti kaltu įgijus transporto priemonę.
3.8. Bylos medžiaga nepaneigia versijos, pagal kurią R. K. turėjo atlikti paslaugą – uždažyti suklastotą automobilio kėbulo numerį. Po to asmuo, kuris atvarė automobilį ir paprašė paslaugos, būtų transporto priemonę pasiėmęs. Nors teismas pabrėžė, kad kaltinamojo parodymuose stinga logikos, nes jis nenurodė automobilį jam atvariusio asmens vardo, pavardės, adreso, telefono numerio, elektroninio pašto adreso, neturėjo jokio vertingo turto perdavimą patvirtinančio dokumento, tačiau asmuo, atvaręs lengvąjį automobilį, žinojo, kur gyvena R. K., todėl jam nebūtų kilę jokių sunkumų atvykti ir pasiimti transporto priemonę. Šią aplinkybę kaltinamasis minėjo pareigūnams, tačiau jie nesulaukė, kol automobilį palikęs asmuo atvyks ir jį pasiims. Sulaikius tą asmenį, būtų atsiradusi galimybė daug konkrečiau spręsti, kodėl transporto priemonė buvo atvaryta į R. K. gyvenamojo namo teritoriją, ką jis turėjo padaryti ir pan. Skundžiamame nuosprendyje aprašyti R. K. veiksmai nesuteikia pagrindo pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, todėl jis turi būti išteisintas.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. K. prašė apeliacinį skundą tenkinti, jo gynėjas advokatas Sigitas Štaraitis taip pat prašė apeliacinį skundą tenkinti, papildomai prašė įvertinti ar ikiteisminis tyrimas atliktas gavus visas reikiamas prokuroro rezoliucijas, prokurorė Ina Zabielienė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo R. K. ir jo gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir R. K. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį pagrįstai pripažino kaltu, tačiau padarė rašymo apsirikimo klaidą nurodydamas įstatymo redakciją, o išteisindamas pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį, nurodė netinkamą išteisinimo pagrindą, t. y. išteisino nustačius, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), nors pagal bylos aplinkybes R. K. turėjo būti išteisintas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina pagal BPK 328 straipsnio 4 punktą.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį
7. Nagrinėjamu atveju, R. K. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad iš nenustatyto asmens įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą (automobilį „BMW X5“). Apeliaciniame skunde neginčijamas turto vertės klausimas, tačiau nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu teigiant, jog R. K. veiksmai neatitinka nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo požymio, todėl jie buvo neteisingai kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo teigimu, automobilio jis neįgijo, o turėjo atlikti paslaugą – uždažyti suklastotą automobilio kėbulo numerį, tada asmuo, prašęs atlikti šią paslaugą, minėtą automobilį būtų pasiėmęs.
8. BK 189 straipsnyje numatyta atsakomybė už įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą nusikalstamu būdu gauto turto, žinant, kad turtas gautas nusikalstamu būdu (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3350 redakcija (TAR, 2020, Nr. 2020-24234). Nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213/2013). Vienas iš šią veiką kvalifikuojančių požymių – didelė turto vertė (BK 189 straipsnio 2 dalis).
9. Vertinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje analizuojami BK 189 straipsnio 2 dalies sudėties objektyvieji požymiai, matyti, jog turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra alternatyvūs požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-1/2011, 2K-217/2010, 2K-213/2013).
10. Byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad automobilis „BMW X5“ buvo pagrobtas Švedijoje, t. y. įgytas nusikalstamu būdu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šis nusikalstamu būdu gautas automobilis buvo rastas R. K. namų valdoje, be valstybinių numerių. R. K. gruntavo ir ruošėsi dažyti suklastotą automobilio VIN numerį, jis matė, jog šis numeris skyrėsi nuo kitoje automobilio vietoje – po stiklu, buvusiu VIN numeriu. Iš tyrėjo R. K. parodymų matyti, kad R. K. pastebėjus ateinančius policijos pareigūnus, jis stengėsi nuslėpti, jog atliko darbus, šalindamas automobilio kėbulo apsauginius popieriaus ir lipnios juostos likučius, skirtus automobilio kėbulo apsaugai dažymo metu. Atvykus policijos pareigūnams R. K. stebėjosi, kad automobilis jau ieškomas, teigė, kad automobilis dar neturėjo būti ieškomas iki tos dienos, kai jį surado. Aplinkybių, susijusių su asmeniu, vardu S., jis nenurodė. Nei, kad jo prašymu atlieka darbus, nei, kad jis atvyks automobilio atsiimti, policijos pareigūnams neminėjo. Informacijos, kad kažkas atvažiuos automobilį pasiimti, nesakė, priešingu atveju, policijos pareigūnai būtų surengę pasalą. Liudytojo R. K. parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, jo suinteresuotumas pakenkti ar apkalbėti R. K. nenustatytas, todėl šiuos parodymus pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino, kaip patikimus. Policijos pareigūno suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
11. R. K., apklausiamas kitą dieną po automobilio suradimo jo namų valdoje, iš dalies prisipažino ir paaiškino, jog automobilį jam atvežė S., kuris prašė nudažyti nušveistą automobilio kėbulo numerį, automobilis buvo be valstybinių numerių, automobilio VIN numeriai ant kėbulo ir po priekiniu stiklu skyrėsi. Jam sukėlė įtarimą, kad automobilis gali būti vogtas, tačiau vis tiek sutiko padaryti darbą už 200 eurų. Jis nugruntavo automobilio „BMW X5“ VIN numerį, gruntuodamas suprato, kad jis suklastotas, nes neatitiko su kitu numeriu, esančiu ant automobilio. Šį apklausos protokolą R. K. pasirašė, nieko pridurti neturėjo (2 t., b. l. 51-53). Proceso veiksmo protokolo specialiajame priede R. K. nurodė, jog protokolą perskaitė, papildė, jog nežinojo, kad automobilis buvo vogtas. Visa kita surašyta pagal jo žodžius (2 t., b. l. 54-55). 2022 m. gegužės 24 d. vykusioje apklausoje R. K. nurodė, jog jam sukėlė įtarimą, kad kažkas negerai, kažkas klastojama, nes automobilio VIN numeriai neatitiko. Suprato, kad jį pasiėmė savo žinion ir tam tikru laikotarpiu turėjo savo žinioje (2 t., b. l. 60-61). Teisiamajame posėdyje apklausiama tyrėja V. L., kuri vykdė R. K. apklausas, patvirtino, kad apklausos protokole R. K. atsakymus užrašė taip, kaip jis sakė, iš jo žodžių. Teisiamajame posėdyje R. K. nurodė, jog asmuo, vardu S., kurio galima sakyti nepažinojo, atvarė jam prabangų automobilį į kiemą be valstybinių numerių, ir paprašė perdažyti jo kėbulo numerius. Pastebėjo, kad automobilio VIN numeris po automobilio dangčiu neatitiko numerio, esančiu po stiklu, klausė S. ar automobilis nevogtas.
12. Pažymima, kad byloje nėra duomenų ir R. K. nepateikė jokių realių duomenų, susijusių su asmeniu, vardu S. (telefono numerio, gyvenamosios vietos adreso, ar kitų duomenų). Policijos pareigūnams suradus automobilį jis teigė, jog atlieka tik paslaugą, tačiau asmens, prašiusio šią paslaugą atlikti net neįvardino, apie tai, kad atvažiuos automobilį pasiimti nesakė. Be to, iš nuteistojo paaiškinimų matyti, kad jo nurodytas asmuo su juo taip ir nesusisiekė, negrįžo pasiimti automobilio, nors automobilis yra didelės vertės (t. y. 52 370 Eur). Be to, R. K. nurodė, jog yra pirkęs automobilius, juos remontavęs ir pardavęs penkis kartus, tai rodo, kad asmuo turėjo žinių, susijusių su automobilių pirkimu/pardavimu.
13. Baudžiamojoje byloje surikti duomenys ir aukščiau aptartų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad R. K. neabejotinai turėjo suprasti, kad jam atvarytas prabangus automobilis, be valstybinių numerių ir suklastotu VIN numeriu, kurį, kaip jis teigė kito asmens prašymu turi nugruntuoti, nudažyti, t. y. paslėpti VIN numerio klastojimo požymius, yra gautas neteisėtu, nusikalstamu būdu.
14. Darant šią išvadą atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122-976/2021). Be to, iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ir patys apeliantai iš esmės neneigia, jog iš tam tikrų požymių buvo galima suprasti, jog transporto priemonės gavimo teisėtumas yra abejotinas.
15. Vertinant apeliaciniame skunde ginčijamo nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – įgijimą, pažymima, jog nebūtina, kad asmuo taptų faktiniu to turto valdytoju. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo požymį atitinka bet kokios formos atlygintinis ar neatlygintinis sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2008). Ši veika apima tiek sandorį, pagal kurį asmuo tampa faktiniu tokio turto valdytoju (pvz. pirkimą), tiek ir sandorį, pagal kurį asmuo laikinai gauna turtą tam tikrai techninei funkcijai atlikti, pvz. turtui į tam tikrą vietą pristatyti, paslėpti, perdirbti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-56-788/2019).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad nusikalstamu būdu gautas, be valstybinių numerių, ženklintas skirtingais VIN kodais, didelės vertės automobilis „BMV X5“ buvo laikomas R. K. namų valdoje, jo veiksmai (gruntavo suklastotą VIN numerį ir ruošėsi jį dažyti), patvirtina, kad jo veiksmuose nustatytas ir objektyviosios nusikalstamos veikos pusės požymis – įgijimas. R. K. nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą realizavo priimdamas šį turtą savo žinion, laikydamas žinomai nusikalstamu būdu gautą automobilį savo namų valdoje ir atlikdamas jam techninio pobūdžio darbus, t. y. gruntuodamas suklastotą VIN numerį.
17. Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, skundo argumentai, kad byloje nėra duomenų, jog R. K. ieškojo žinomai nusikalstamu būdu gautos transporto priemonės ar ketino gauti dokumentus, leidžiančius tą automobilį įregistruoti atitinkamoje įmonėje, kad ruošėsi ta transporto priemone naudotis ar disponuoti, jog ieškojo asmens, galinčio automobilį įgyti, tai, kad Lietuvoje tokį automobilį realizuoti neįmanoma ir kitos aplinkybės, reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi ir kaltės įgijus žinomai nusikalstamu būdu gautą automobilį nepaneigia, nes, kaip minėta, pagal BK189 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla nuo tokio turto įgijimo momento.
Dėl išteisinimo pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį pagrindo
18. Apeliaciniame skunde apeliantai kelia abejones nuosprendžio pagrįstumui, nes R. K. buvo išteisintas pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių, tačiau pagal BK 189 straipsnio 2 dalį vis dėl to nuteistas.
19. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, R. K. pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. taikant BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą išteisinimo pagrindą.
20. Byloje nustatyta, kad automobilis „BMW X5“, rastas R. K. namų valdoje yra su suklastotu VIN numeriu. 2022 m. vasario 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tirti pateiktos transporto priemonės „BMW X5“, esamas identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) yra suklastotas. Šie duomenys patvirtina, kad BK 306¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, t. y. transporto priemonės indentifikavimo numerių suklastojimas buvo padaryta. Tačiau byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad R. K. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje nurodoma, kad asmuo išteisinamas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, kai teismas nustato, jog kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika yra padaryta, tačiau nenustatyta, kad ją padarant dalyvavo kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2009; Nr. 2K-191-648/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. K. pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį, nurodė netinkamą išteisinimo pagrindą. Todėl nuosprendis keistinas, nurodant, kad R. K. pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį išteisinamas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Dėl BK 189 straipsnio 2 dalies redakcijos
21. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad R. K. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nurodant šio straipsnio redakciją, galiojusią iki 2022 m. sausio 10 d. Tokios įstatymo redakcijos iš viso nėra. Tačiau iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog teismas taikė įstatymą, galiojusį iki 2022 m. sausio 31 d. (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3350 redakcija (TAR, 2020, Nr. 2020-24234)), t. y. įstatymą, galiojusį veikos padarymo metu. Kadangi šis nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas netikslumas nekeičia nuosprendžio esmės, jis ištaisytinas (BPK 308¹ straipsnio 1 dalis).
Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios
22. Nuteistojo gynėjas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka akcentavo, kad nuosprendyje nebuvo pasisakyta apie jo baigiamojoje kalboje nurodytus argumentus, susijusius su ikiteisminio tyrimo pradžia. Gynėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro rekomendacijų, patvirtintų 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110, 99 punktu, teigia, kad tarnybinio pranešimo ar rezoliucijos apie būtinumą atlikti ikiteisminį tyrimą pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį, nėra. Todėl R. K. negalėjo būti kaltinamas tokios nusikalstamos veikos padarymu.
23. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro rekomendacijų, patvirtintų 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110, 99 punkte nurodyta, kad kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, požymių, priimamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Toks tyrimas pradedamas užrašant rezoliuciją ant gauto papildomo pareiškimo apie kitą nusikalstamą veiką, kito ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinio pranešimo, jei pagal jį nebuvo pradėtas tyrimas, arba surašant tarnybinį pranešimą. Jei paaiškėjusi nusikalstama veika bus tiriama anksčiau pradėtame ikiteisminiame tyrime, ši aplinkybė nurodoma rezoliucijoje arba tarnybiniame pranešime. Pradėjęs naujai paaiškėjusios nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas užpildo nusikalstamos veikos statistinę kortelę ir apie priimtą sprendimą informuoja ikiteisminį tyrimą organizuojantį prokurorą.
24. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2022 m. sausio 10 d., tai patvirtina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjos N. S. 2022 m. sausio 10 d. „Tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“. Jame pranešima, kad 2022 m. sausio 10 d., apie 11.25 val. Kauno apskrities vyriausiojo komisariato Kriminalinės policijos (duomenys neskelbtini) pareigūnams vykdant transporto priemonės paieškos veiksmus, pas R. K., (duomenys neskelbtini), rastas nuo 2021 m. spalio 27 d. Švedijos Karalystėje paieškomas automobilis „BMW X5“, be valstybinio numerio ženklų, su galimai suklastotu kėbulo numeriu. Tą pačią dieną šie duomenys įregistruoti ikiteisminio tyrimo žurnale Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantis rezoliucijos lapas patvirtina, kad ši tyrėja pateikė minėtą pranešimą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Kėdainiai) prokurorui. Prokuroras S. K. 2022 m. sausio 12 d. rezoliucija pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo įstaigai pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 9). Todėl gynėjo argumentas, kad nebuvo pagrindo atlikti ikiteisminį tyrimą ir vėliau kaltinti R. K. pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį, atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 308¹ straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. K. ir jo gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti:
Nustatyti, kad R. K. pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį išteisinamas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ištaisyti rašymo apsirikimą, nurodant, kad R. K. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3350 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 31 d.).
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.