- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-705-372/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovei V. Š. dėl bendradarbiavimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės R. S. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, be kita ko, prašydama pridėti Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-3929-797/2010 ir įskaityti joje sumokėtą žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2011 m. rugsėjo 30 d. ieškinio trūkumams ištaisyti, t. y. pateikti teismui duomenis (įrodymus), kad ieškovė yra sumokėjusi žyminį mokestį šioje byloje (CPK 135 str. 2 d.). Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-3929-797/2011, kurioje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, žyminis mokestis buvo sumokėtas G. Š., o ne ieškovės vardu. Pažymėjo, kad teismui pateiktame ieškinyje ir prie jo pridėtuose dokumentuose, nėra jokių duomenų, kad šis asmuo būtų įgaliotas sumokėti žyminį mokestį ieškovės vardu, todėl, teismo vertinimu, šis dokumentas (kvitas) negali būti laikomas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu ir įrodančiu žyminio mokesčio sumokėjimą už paduotą ieškinį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį apeliantė (ieškovė) ją prašo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovės ieškinį, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde teigiama, kad CPK konkrečiai nenurodo, jog žyminį mokestį ieškovas turi sumokėti asmeniškai. Tvirtinama, kad remiantis CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalimis G. Š., įvykdžiusiam žyminio mokesčio sumokėjimo prievolę už ieškovę, perėjo valstybės kaip kreditoriaus reikalavimo teisės ieškovės atžvilgiu. Todėl, apeliantės manymu, savo prievolę valstybei ji įvykdė tinkamai. Apeliantė pabrėžia, kad ginčo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo tarp jos ir G. Š. nėra. Pažymi, kad skundžiama nutartis prieštarauja civilinio proceso operatyvumo, ekonomiškumo, koncentracijos principams.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pateikti teismui įrodymus dėl žyminio mokesčio už ieškinio padavimą sumokėjimo, yra pagrįsta ir teisėta.
CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad nustatyto dydžio žyminis mokestis mokamas už kiekvieną ieškinį. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
Teismas sutinka su apeliantės skundo teiginiais, kad CPK nedetalizuoja subjektų, kurie privalo sumokėti žyminį mokestį už ieškinio padavimą, tačiau iš CPK 80 straipsnio 1 dalies ir 115 straipsnio 2 dalies nuostatų akivaizdu, kad žyminio mokesčio konkrečioje byloje sumokėjimo faktas turi būti aiškiai įrodytas pareiškėjo (ieškovės) ir nekelti teismui jokių neaiškumų.
Iš byloje esančio kvito matyti, kad G. Š. 2011-05-05 sumokėjo 137 Lt žyminį mokestį (17 b. l.), tačiau neaišku, ar žyminis mokestis sumokėtas ieškovės vardu ir kokioje konkrečioje byloje. Be to, pati apeliantė skunde nurodė, kad pagal CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalis G. Š., įvykdžiusiam žyminio mokesčio sumokėjimo prievolę už ieškovę, perėjo reikalavimo teisės ieškovės atžvilgiu, o nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog G. Š. žyminį mokestį sumokėjo ieškovės vardu ir suteikė iškovei teises disponuoti sumokėtu 137 Lt žyminiu mokesčiu. Esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui duomenis (įrodymus), kad ieškovė yra sumokėjusi žyminį mokestį byloje (CPK 135 str. 2 d.).
Teismo vertinimu, apeliantės skudo teiginiai, kad ginčo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo tarp jos ir G. Š. nėra, yra deklaratyvūs ir neįrodyti jokiais įrodymais.
Teismas atmeta skundo teiginius, kad skundžiama nutartis prieštarauja civilinio proceso operatyvumo, ekonomiškumo, koncentracijos principams ir pažymi, jog įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškiniui yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovei sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių; tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovei ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 str.).
Kiti atskirojo skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.