Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Akgirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau– Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., kuriame nurodyta, kad R. K. 2013-11-17, 4 val. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti transporto priemonę, dėl to nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Nepranešęs apie eismo įvykį policijai, palikęs transporto priemonę, vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė, kelio sankasa ir pažeistas medis, tuo R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1, 231.2 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnis nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 20P-4001795-13 matyti, kad jis surašytas R. K. už tai, jog jis, vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti transporto priemonę, dėl to nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Nepranešęs apie eismo įvykį policijai, palikęs transporto priemonę, vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė, kelio sankasa ir pažeistas medis, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 133, 231.1, 231.2 punktų reikalavimus bei nurodė, kad atsakomybė už tai numatyta ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kaltininkui inkriminuojami KET punktų pažeidimai apibrėžia administracinių teisės pažeidimų (kaltinimų) ribas, todėl turi būti įrodinėjami. Atsižvelgiant į tai, asmens pripažinimas kaltu pagal ATPK turi būti grindžiamas KET pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais (LAT nutartis Nr. 2AT-10-2012).

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto R. K. nurodyti tokie pažeisti KET punktai: 9) eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (III skyrius. Bendrosios eismo dalyvių pareigos); 133) vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (XV skyrius. Važiavimo greitis); 231) įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: 1) nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; 2) pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (XXX skyrius. Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui).

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams arba teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...> taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET užtraukia <...>.

Kaip pastebi aukštesnysis teismas, KET 234 punkto pažeidimas, kuris numato, kad jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas. ATP protokole nurodyti KET 231.1. ir 231.2. punktai kalba apie vairuotojo pareigą kitų eismo dalyvių atžvilgiu bei eismo įvykio pėdasakų išsaugojimą, kai į eismo įvyki vietą kviečiama policija. Šioje situacijoje kiti eismo dalyviai nedalyvavo ir jiems jokios grėsmės nekilo, o kadangi automobilis nuvažiavo nuo kelio, kur jis ir buvo paliktas, įvykio vietoje jokio pavojaus eismo saugumui nekėlė. Protokole nurodyti ir kiti KET pažeidimai, nesusiję su eismo dalyvių pareiga, įvykus eismo įvykiui. Apygardos teismo nuomone, nurodyti KET punktai, negali būti asmens administracinės atsakomybės pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. pagrindas šioje situacijoje.

Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo konstatvimu, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tad baudžiant asmenį pagal minėtą normą būtina nustatyti, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Pagal teismo nustatytas aplinkybes, R. K. apgadino tik savo automobilį, kuris jam priklauso nuosvybės teise, duomenų, kad įvykio metu būtų apgadintas kitas tretiesiems asmenims priklausantis turtas, nėra (b.l. 30), todėl teismas, ir nesant nuorodos į KET 234 p. pažeidimą, pagrįstai priėjo išvados, kad R. K. sukeltas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį kyla atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. nuostatas (LVAT nutartis Nr. N575-2179/2009).

Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad ATPK 130 straipsnio galima daryti išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse. Kelių eismo taisyklės numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus – 231.4.p. (apylinkės teismo nurodytas KET senos redakcijos 269.4 punktas vertinamas kaip rašymo apsirikimas), taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra – 234 p. (apylinkės teismo nurodytas KET senos redakcijos 272 punktas vertinamas kaip rašymo apsirikimas). Eismo įvykio metu susižeidė tik pats vairuotojas – R. K., tačiau, įvertinus, kad buvo itin ankstyvas ryto metas – 4 val. bei tai, kad jam buvo reikalinga medicininė pagalba ir vaistai nuo skausmo, ką vienareikšmiškai patvirtino tiek paties R. K., tiek liudytojų, A. Ž., G. Ž., I. L. V. parodymai, taip pat jo jaunas amžius ir vairuotojo gyvenimiškasis nepatyrimas leido teismui padaryti išvadą, kad R. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o dėl objektyvių priežasčių.

Tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, taip pat konstatuoja, kad R. K. padarytas eismo įvykis neįvertintas Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo kontekste, kuris numato, kad eismo įvykis tai – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas ir už ką administracinę atsakomybę numato administracinių teises pažeidimų kodeksas.

Apygardos teismas dėl minėto galimo pažeidimo negali priimti sprendimo, kadangi tokiu atveju būtų užkirsta galimybė pareiškėjui ginti savo teises pateikiant skundą dėl apylinkės teismo priimto procesinio dokumento. Minėti netikslumai, apygardos teismo nuomone, gali būti ištaisyti bylą grąžinus apylinkės teismui.

Atsižvelgiant į išdėstytą Kauno apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p., teisėjas

nutarė:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.