Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-01-11 · Administracinė byla Nr. I-1512-505/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-11
Bylos Nr.
I-1512-505/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00384-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
R. I.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1512-505/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00384-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 11 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, Oksanai Berezovskei,

nedalyvaujant pareiškėjui R. I., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. I. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 55000 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-5) nurodė, kad jis Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN) bausmę nežmoniškomis sąlygomis atliko nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. balandžio 15 d. Buvo paskirtas gyventi į 1 lokalinį sektorių. Patalpa, kurioje pareiškėjas buvo apgyvendintas – 42 kv.m. ploto, o gyveno 16-20 nuteistųjų, todėl vienam nuteistajam teko ne daugiau kaip 2,1 kv.m. gyvenamojo ploto. Toks gyvenamosios patalpos perpildymas pareiškėjui sukėlė psichologinį išgyvenimą, kadangi atsikėlęs iš lovos negalėjo jos pasikloti, turėjo laukti eilės, kada galės įeiti į tarpą tarp lovų, kad ją pasiklotų, nes tarpai tarp lovų 70 cm. Gyvenamoji patalpa nėra aprūpinta inventoriumi - nebuvo kėdės, todėl didžiąją laiko dalį turėjo praleisti lovoje, rūbus dėtis ant lovos galo virš galvos. Patalpoje trūko oro, šviesos, todėl skaitant skaudėdavo akis, nebuvo mechaninės ventiliacijos sistemos, palovėmis krebždėdavo pelės, todėl buvo trikdomas miegas. Grindys betoninės, todėl jas šluojant kyla dulkės, kurios nusėsdavo ant patalynės. Ryte, norint nusiprausti, reikėdavo laukit eilėje prie praustuvės, virtuvės patalpoje įrengta viena elektrinė viryklė keturių skylių, todėl norint pasigaminti pusryčius ar pietus, turėdavo laukti eilėje. Pareiškėjas nurodė, jog buvo uždarytas ir į baudos izoliatorių, kurio kamerose langai buvo išdaužyti, šalta, drėgna, ventiliacijos nėra. Po to buvo perkeltas ir iki kreipimosi į teismą gyvena kamerų tipo patalpose, kuriose taip pat neužtikrinta minimalaus gyvenamojo ploto norma, šalta, drėgna, kaupiasi pelėsis, todėl prašo priteisti neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b.l. 8-12). Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas atskirais laikotarpiais buvo paskirtas gyventi į bendrabučio tipo gyvenamąsias patalpas, kuriose teisės aktais nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas du kartus buvo patalpintas į baudos izoliatorių, kurio visos kameros atitinka pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių keliamus reikalavimus. Pareiškėjui bausmę atliekant kamerų tipo patalpose, taip pat nebuvo pažeisti pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių keliami reikalavimai. Pažymėjo, kad vienam nuteistajam tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis ir neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose keičiasi (miegamieji ne visada būna užpildyti dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos, kai nuteistieji, gyvenantys tame pačiame miegamajame, išvyksta etapais į kitus pataisos namus, tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, ligos metu būna Sveikatos priežiūros tarnyboje, kitiems suteikiama teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų), tuomet likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamojo ploto.

Šalies argumentai

Pareiškėjas su prašymu perkelti gyventi į kitus būrius dėl, jo manymu, netinkamų laikymo sąlygų, į pataisos namų administraciją nesikreipė.

Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo. Nuteistiesiems yra suteikta judėjimo laisvė dienotvarkėje nustatytu laiku – gali sportuoti įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse, dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti ir lankytis koplyčioje.

Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose visose Alytaus PN patalpose (tarp jų baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose) Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. Pats pareiškėjas dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų į Alytaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, taip pat nepasinaudojo Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatyta teise apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus, arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų.

Alytaus PN administracija niekada nežemino nuteistųjų, taip pat ir pareiškėjo, asmens orumo, nesielgė su jais nežmoniškai. Alytaus PN gydytojo išrašas iš pareiškėjo medicininės kortelės patvirtina, kad pareiškėjas serga psichikos ir elgesio sutrikimais ir miego sutrikimais dėl narkotinių medžiagų vartojimo, todėl jo argumentai, kad miego sutrikimus ir depresiją sukėlė gyvenimo sąlygos pataisos namuose, atmestini.

Pareiškėjas skunde nenurodo, kaip konkrečiai yra paskaičiuotas ir kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis, tai leidžia daryti prielaidą, kad jis į teismą kreipėsi galimai siekdamas pasipelnyti iš valstybės.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas, atsakovo atstovas ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 73 str. 3 d., 75 str. 1 d.), byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. balandžio 15 d., jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad miegamuosiuose trūko ploto, inventoriaus, šviesos, gryno oro, veisėsi graužikai.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skundą Kauno apygardos administraciniam teismui išsiuntė 2015 m. kovo 23 d. (b.l. 6), todėl teismas vertins pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. kovo 23 d.

Asmens bylos Nr. 13185 duomenys patvirtina, kad pareiškėjas R. I. į Alytaus PN atvyko 2012 m. liepos 24 d. (b.l. 13).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (toliau tekste - Higienos norma HN 76:1999) 6.15. punkto nuostatas pataisos darbų kolonijos bendrabučio gyvenamajame kambaryje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3 kv. m. (neteko galios 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010-04-11) (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11¹.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o Taisyklių 11¹.2 punktas - ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Alytaus PN bausmę atliko baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 3 ir Nr. 5 bei kamerų tipo patalpose, kameroje Nr. 24 (b.l. 73). Kadangi duomenų apie konkrečiais laikotarpiais atskirose kamerose kartu su pareiškėju apgyvendintų (laikytų) nuteistųjų skaičių atsakovas nepateikia, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas kamerų gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų (lovų) skaičiaus.

Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad baudos izoliatoriaus kameros Nr. 3 (pareiškėjas minėtoje kameroje buvo nuo 2013 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. liepos 30 d.) plotas yra 29,36 kv.m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam tenka 3,67 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 73), todėl teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

Baudos izoliatoriaus kameros Nr. 5 (pareiškėjas minėtoje kameroje buvo nuo 2013 m. lapkričio 22 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d., nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 17 d., nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. vasario 14 d., nuo 2014 m. vasario 17 d. iki 2014 m. kovo 21 d.) plotas yra 28,66 kv.m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam tenka 3,6 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 73), todėl teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

Kamerų tipo patalpos kameros Nr. 24 (pareiškėjas minėtoje kameroje buvo nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2013 m. lapkričio 7 d., nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2014 m. kovo 14 d., nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2014 m. birželio 13 d., nuo 2014 m. birželio 16 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d., nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d., nuo 2014 m. spalio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d., nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 7 d., nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. vasario 3 d., nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. vasario 18 d., nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. kovo 10 d.) plotas yra 13,45 kv.m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam tenka 3,36 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 73), t. y. 0,24 kv.m. mažiau negu nustato higienos norma.

Įvertinus byloje esamus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjas 430 parų atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kurių plotas 0,24 kv. m. mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma ir pareiškėjui atliekant bausmę Alytaus PN nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamųjų patalpų apšvietimas, drėgmė, neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti Higienos normos HN 76:2010 22 punkte, pagal kurį gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Santykinė oro drėgmė turi būti 35-65 proc. (Higienos normos HN 76:2010 26 p.).

Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos apšvietos, drėgmės, higienos, graužikų buvimo, inventoriaus (kėdžių, darbužių pakabų) trūkumo, praustuvių, viryklių trūkumo.

Byloje pateiktas Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktas Nr. PA-369, kuriame nurodyta, jog Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta (b.l. 48-49).

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (apšvietos, drėgmės, higienos, graužikų, inventoriaus, praustuvių, viryklių trūkumo) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl palovėse krebždančių pelių, apšvietimo, drėgmės, higienos, inventoriaus kiekio neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikytini nepagrįstais.

Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl per mažų kamerų plotų ir netinkamų kalinimo sąlygų jis jautė išgyvenimą, o dėl per mažo apšvietimo skaudėjo akis, tačiau įrodymų, jog būdamas Alytaus PN jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros įstaigą dėl akių skausmo nepateikė. Pats pareiškėjas kalinimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė. Iš byloje pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, jog pareiškėjui nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant narkotikus, 7 kartus buvo tikrintas dėl narkotikų vartojimo ir visais atvejais nustatyta, kad vartojo narkotikus. Nustatyti stuburo pakitimai bei padidėjęs kraujospūdis, skirti vaistai (b.l. 18). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Įvertinus pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam užtikrinant teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią ploto normą buvo pažeista, todėl atsižvelgus į nustatyto pažeidimo trukmę ir mąstą, į tai, kad 430 parų pareiškėjas buvo kalinamas Alytaus PN pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, taip pat įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais laikytina, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas, šiuo konkrečiu atveju, nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą, todėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintinas pinigais (CK 6.250 str. 1 d.), t. y. 250 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovo pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. I. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti R. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitos skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė