- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-08
- Bylos Nr.
- 2S-2293-527/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- I. B.
- Kreditorius
- AB SEB bankas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2457-660/2011 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kt. (kreditorius - AB SEB bankas; išvadą teikianti institucija – Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno rajono apylinkės teisme 2011-08-18 gautas ieškovės ieškinys (b. l. 1-6), prašant nutraukti santuoką tarp šalių; nepilnamečių dukrų V. B. (gim. 1999-07-16) ir S. B. (gim. 1995-03-03) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo dukroms išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt iki dukrų pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010-01-16 iki 2011-08-16, skaičiuojant kas mėnesį mokamų periodinių išmokų po 500 Lt kiekvienai, viso 19.000 Lt, ir kt. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą dukroms, kiekvienai kas mėnesį mokant po 400 Lt periodinių išmokų. Ieškovė nurodė, kad atsakovas gera valia neteikia išlaikymo dukroms, o ieškovė neišgali nupirkti net būtiniausių priemonių, reikalingų mokykloje besimokančioms dukroms. Be to, artėja šildymo sezonas, todėl padidės išlaidos komunaliniams mokesčiams, todėl dar labiau pasunkės ieškovės finansinė padėtis, ieškovė neišgalės vykdyti visų finansinių įsipareigojimų, o, ar pavyks susirasti darbą, ieškovė abejoja. Dėl visų šių aplinkybių nukentės nepilnamečių dukrų interesai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011-09-07 nutartimi (b. l. 14) ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo tenkino – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Teismas laikiną išlaikymą priteisė remdamasis prioritetiniu vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d.; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.; CK 3.3 str. 1 d.), atsižvelgdamas į LAT formuojamoje praktikoje nustatytą orientacinį nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijų, kad teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (800 Lt) (CK 6.461 str. 2 d., LAT senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“). Laikino išlaikymo dydį teismas nustatė tik preliminariai įvertinęs vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai netyręs tėvų finansinių galimybių teikti realų vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes tai galima bus nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, tiksliai nustačius nepilnamečių dukrų poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu (b. l. 16-17) prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-09-07 nutarties dalį, sumažinant iš atsakovo priteisto kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis laikino išlaikymo jo dukroms dydį nuo 400 iki 200 Lt kiekvienai. Atsakovas nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo gaunamas pajamas ir turimus įsipareigojimus, nes tokių duomenų byloje nebuvo pateikta, todėl neturėjo pagrindo priteisti ieškovės prašomo dydžio laikiną išlaikymą. Atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-08-08 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-T-2354-3251 paskirta nemokama teisinė pagalba. Vien ši aplinkybės, apelianto nuomone, rodo, kad jo materialinė padėtis yra sunki, jo metinės pajamos neviršija 6.400 Lt (533,33 Lt). Atsakovas sutiktų mokėti iki 200 Lt, nes tokio dydžio laikinas išlaikymas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patenkintų būtiniausius nepilnamečių dukterų poreikius.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 21-22) prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą, o Kauno rajono apylinkės teismo 2011-09-07 nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad šeima iširo tik dėl atsakovo neištikimybės nuo 2010 m., todėl sutuoktinei (ieškovei) yra gerai žinomos sutuoktinio pajamos ir darbo pobūdis, nes šalims išsiskyrus atsakovas liko gyventi Didžiojoje Britanijoje. Atsakovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, o jo vidutinis uždarbis per mėnesį sudarė apie 8.000 Lt, todėl, ieškovės nuomone, teikti 500 Lt išlaikymą kiekvienai dukrai jų poreikiams patenkinti atsakovas tikrai gali. Išlaikymo bylose atsakovai privalo įrodyti, kad neturi galimybės realiai teikti vaikams išlaikymo, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, pats ieškovei patvirtino, kad gavo Kanados darbo vizą ir išvyksta dirbti tokio paties pobūdžio darbą. Tokius duomenis atsakovas nuslėpė, todėl ieškovė prašo šiuos duomenis išreikalauti iš kompetentingų institucijų, nes ji pati tokių duomenų gauti neturi galimybės. Ieškovė mano, kad atsakovas valstybei pateikė tikrovės neatitinkančias žinias apie šeimos pajamas, dėl ko jam buvo paskirta valstybės garantuojama pagalba. Tokiu būdu atsakovas piktnaudžiauja procesu, nepagrįstai naudojasi valstybės lėšomis, ką būtina nustatyti ir patikrinti. Ieškovės duomenimis, atsakovas gyveno ir dirbo Didžiojoje Britanijoje iki 2011 m. liepos mėn., todėl minėtus duomenis taip pat prašo išreikalauti arba įpareigoti atsakovą tai paneigti. Paaiškėjus aplinkybėms, kad atsakovas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis valstybės institucijos, ieškovė prašo spręsti dėl jo atsakomybės, nes byloje įžvelgiama akivaizdi nelygybė, darbingas ir dirbantis asmuo piktnaudžiauja savo teisėmis, neišlaiko vaikų, be to, dar gauna nemokamas teisines konsultacijas. Dėl atsakovo atskirajame skunde nurodytų argumentų ieškovė prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir pripažinti atsakovo dalyvavimą būtinu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Sprendžiant dėl konkretaus išlaikymo dydžio priteisimo pažymėtina tai, kad vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį laikiną išlaikymą, nes realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams klausimai bus išspręsti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 249 str., 250 str.). Teismų praktikoje paprastai pripažįstama (kuo vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas), jog minimalius vaiko poreikius gali užtikrinti periodinės išmokos, kurios lygios vienos minimalios mėnesinės algos dydžiui – 800 Lt per mėnesį. Kita vertus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.).
Atsakovo teigimu, skiriant kiekvienai dukrai po 200 Lt kas mėnesį, būtų patenkinti būtiniausi dukrų poreikiai, įvertinus jo sunkią turtinę padėtį, tačiau šio savo teiginio atsakovas neįrodė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus tai, kad šalių dukros yra paauglės (16 m. ir 12 m.), kurioms, be abejo, reikalingos didesnės išlaidos nei ikimokyklinio amžiaus vaikams, atsakovo nurodomas jo galimas skirti išlaikymas ne tik, kad neužtikrintų palankių sąlygų dukroms visapusiškai vystytis, jų kultūrinio bei kitokio ugdymo, tačiau ir jų elementariausių poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui bei poilsiui. Tuo labiau, kad, kaip nurodo pati ieškovė, ji neturi galimybės nupirkti net būtiniausių priemonių mokyklai, kas yra tikėtina, įvertinus tai, jog ji yra bedarbė (b. l. 9), viena išlaiko ne tik šalių dukras, bet ir gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena su dukromis. Atsakovas savo sunkią materialinę padėtį grindžia vieninteliu dokumentu - Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-08-08 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-T-2354-3251, kuriuo jam paskirta nemokama teisinė pagalba (b. l. 18). Jokių kitų įrodymų, dėl ko jis neišgalėtų mokėti teismo priteisto vaikams laikino išlaikymo, į bylą nepateikta. LAT senato 2005-06-23 nutarime „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ Nr. 54 nustatyta, kad tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas (ieškovės teigimu, atsakovas gaudavo apie 8.000 Lt per mėnesį pajamas dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju Didžiojoje Britanijoje), lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius. Visų šių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju fakto, kad atsakovui yra paskirta nemokama teisinė pagalba, nelaiko įrodymu, pagrindžiančiu atsakovo sunkią materialinę padėtį. Iš ieškinio turinio matyti, kad yra prašoma padalinti įvairaus šalių santuokoje įgyto turto už 364.716 Lt bei 8.752 Lt ir 7.190 Lt vidutinės rinkos vertės automobilius, be to, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 13.458,73 Lt vertės žemės sklypas. Iš šių duomenų spręstina, kad atsakovas vien pagal turimo nekilnojamojo turto apimtį nėra sunkioje materialinėje padėtyje, kaip deklaruoja atskirajame skunde. Be to, apeliacinės instancijos teismas įvertina ir ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes apie galimai atsakovo ne Lietuvoje gaunamas pajamas, kurios, tikėtina, liko neįvertintos suteikiant atsakovui nemokamą teisinę pagalbą. Pažymėtina, jog atsakovas, nesutikdamas su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išsakyta pozicija ir jos pateikta informacija, turi galimybę ją paneigti bylos nagrinėjimo iš esmės metu pateiktais įrodymais bei kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (jų masto sumažinimo). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad priteistas laikinas išlaikymas vėliau bus įskaitytas į teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikams.
Nagrinėjamo klausimo kontekste pabrėžtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Ieškovei nurodytina, kad, perdavus bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, atskirasis skundas gali būti nagrinėjamas tiek žodinio, tiek rašytinio proceso tvarka. Tačiau prioritetas vis tik teikiamas rašytinio proceso tvarkai, nes žodžiu atskirasis skundas gali būti nagrinėjamas tik tada, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu (CPK 336 str.). Taigi, ar atskirąjį skundą nagrinėti rašytinio, ar žodinio proceso tvarka, sprendžia išimtinai teismas, bylos šalių ar kitų proceso dalyvių nuomonei šiuo atveju įstatymas neteikia jokios reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas ginčo klausimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasis esančiais byloje duomenimis, nes visas ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias su prašomais išreikalauti įrodymais, galima bus išsiaiškinti tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovo gaunamomis pajamomis..
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.