Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1986 m. sausio 3 d. Kupiškio rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis V. Š. individualioje įmonėje darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. B. 2014 m. gruodžio 2 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka spaudė mažamečiui A. R., gimusiam 2005 m., kaklą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis D. B. toje pačioje vietoje, tuo pat metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka spaudė savo žmonai G. B. kaklą, pargriovė ją ant lovos ir ne mažiau du kartus delnu sudavė jai į kaktą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 2 d. gėrė alkoholinius gėrimus su draugu, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Vaikai žaidė, susipešė, norėdamas sudrausminti vyresnįjį, sugriebė jam ranka už sprando, vaikas pradėjo verkti ir jis iš karto jį paleido. Žmona puolė ginti sūnaus, jis ją pastūmė ir ji nugriuvo ant lovos. Dėl apsvaigimo nuo alkoholio neprisimena, už kur buvo sugriebęs sutuoktinei, kur ir kaip sudavė, tačiau pripažįsta, kad žmona sako tiesa, kad jis sudavė du smūgius delnu jai į kaktą ir buvo sugriebęs už kaklo. Jis pirmą kartą smurtavo prieš savo šeimos narius, dėl savo elgesio gailisi, žmonos atsiprašė ir su ja susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė sukėlus fizinį skausmą savo šeimos nariams – mažamečiui vaikui ir sutuoktinei - įrodyta visiškai.

Nukentėjusioji G. B. parodė, kad 2014 m. gruodžio 2 d. jos sutuoktinis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip jis sugriebė Armandui už kaklo, ji nematė, į kambarį, kuriame buvo vaikai ir jos vyras, ji atėjo išgirdusi Armando verksmą. Iš vaiko pasakojimų ji sužinojo, kad sutuoktinis buvo sugriebęs jam už kaklo ir iš skausmo vaikais pravirkęs. Jokių suspaudimo žymių, kraujosruvų ant kaklo nebuvo. Kai ji norėjusi sudrausminti vyrą, šis, paėmęs ją už rankos, nutempė į kitą kambarį, sugriebė jai ranka už kaklo ir pastūmė ją link lovos. Ji nugriuvusi ant lovos, kai bandė keltis, sutuoktinis jai du kartus delnu nestipriai sudavė į kaktą. Policijos pareigūnus iškvietė jos uošvis. D. B. jos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Donatas smurtavo pirmą kartą, Armandas ne jo vaikas, tačiau auga jų šeimoje, D. B. niekada anksčiau nėra jo skriaudęs.

Ikiteisminio tyrimo metu mažametis A. R., gimęs 2005 m., (17 b. l.) parodė, kad broliukas nugriuvo nuo fotelio, užsigavo ir pradėjo verkti, tuomet patėvis priėjo prie jo, ranka suėmė jam už kaklo ir stipriai suspaudė, palaikė trumpai, tačiau stipriai, todėl jis jautė skausmą.

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (9-10 b. l.) matyti, kad gavus telefoninį pranešimą apie D. B. smurtavimą, nuvykus į D. B. ir G. B. namus (duomenys neskelbtini), iš G. B. ir mažamečio A. R. pasakojimų nustatyta, kad G. B. sutuoktinis D. B. buvo sugriebęs mažamečiui vaikui ir savo sutuoktinei už kaklo, delnu sudavė sutuoktinei du kartus į kaktą, smurto žymių nukentėjusiųjų matomose kūno vietose nenustatyta.

Iš alkotesterio parodymų (24 b. l.) matyti, kad 2014 m. gruodžio 2 d. 16 val. 26 min D. B. nustatytas 2,18 promilių girtumas.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buvo sugriebęs mažamečiui Armandui už kaklo, po to sugriebė savo sutuoktinei G. B. už kaklo, ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant lovos, jai stojantis, sudavė delnu du kartus į kaktą.

Kaltinime nurodyta, kad D. B. rankomis buvo sugriebęs mažamečiui vaikui ir savo sutuoktinei už kaklų. Esant tokiam kaltinimui, galima būtų spręsti, kad kaltinamasis smaugė ar ruošėsi smaugti vaiką ir sutuoktinę, tačiau bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji G. B. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu mažametis A. R. nurodė, kad D. B. vaikui buvo sugriebęs už kaklo viena ranka ir kaklą suspaudęs iš pykčio, sutuoktinei taip pat viena ranka sugriebęs už kaklo, tokiu būdu nustumdamas ją ant lovos. Todėl kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad D. B. tiek mažamečiui A. R., tiek sutuoktinei G. B. viena ranka buvo sugriebęs už kaklo.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, to paties straipsnio 3 dalyje – baudžiamoji atsakomybė tam, kas smurtavo prieš mažametį. Kaltinamasis D. B. suspausdamas kaklą mažamečiui vaikui, sugriebdamas už kaklo ir pastumdamas savo sutuoktinę, jai suduodamas delnu į kaktą, nei mažamečio vaiko, nei savo sutuoktinės nesužalojo, tačiau neabejotinai mažametis A. ir G. B. jautė skausmą, t. y. smurtiniais veiksmais D. B. sukėlė savo šeimos nariams – mažamečiui vaikui ir sutuoktinei fizinį skausmą, todėl D. B. veiksmai sudaro nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje, sudėtis.

Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnyje numatyta, jog padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai egzistuoja tik formaliai. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, kad D. B. ranka buvo sugriebęs mažamečiui Armandui už kaklo, tačiau, kaip matyti iš paties mažamečio paaiškinimų, paėmimas už kaklo, nors ir buvo skausmingas, tačiau jis buvo labai trumpas, jokių žymių, net menkiausių paraudimų ar įdrėskimų mažamečio kakle nepadaręs. Sutuoktinei G. B. kaltinamasis taip pat buvo sugriebęs už kaklo stumdamas ją ant lovos, G. B., griūdama ant lovos, neužsigavo, nesusižalojo, jai keliantis, kaltinamasis du kartus delnu sudavė į kaktą, tačiau taip pat jokio sužalojimo nepadarė, nuo jo suduotų smūgių kraujosruvų ar paraudimų nukentėjusiosios kūne neatsirado, kaip matyti iš G. B. paaiškinimų, skausmas buvo nestiprus, trumpalaikis. Tokie kaltinamojo veiksmai prieš mažametį vaiką ir sutuoktinę yra nepateisinami, tačiau trumpalaikiai, nesukėlę jokių sveikatai pavojingų pasekmių, sukėlę nestiprų, trumpalaikį skausmą, kas rodo jo atliktų veiksmų mažesnį pavojingumą.

Esant aptartoms aplinkybėms, konstatavus, kad D. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į tai, kad jo padarytos veikos iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų nusikaltimų objektams, kad jo padarytos veikos pagal jų objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, nėra pasiekusios tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šias veikas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas šias veikas padariusiam D. B..

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nors D. B. veiksmai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymius, tačiau padarytos veikos dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinamos kaip nusikaltimai, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimų mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 37 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

D. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.