Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 50 MGL ( 1883 eurų) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: 850 eurų konfiskavimą ir uždraudžiant 3 metus vairuoti kelių transporto priemones;

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. J. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent:

jis 2019 m. gegužės 11 d., apie 09.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas girtumas 1,96 promilių), buitinio konflikto metu tyčia vieną kartą trenkė sugyventinei A. R. delnu į kairįjį skruostą, po ko pargriovęs ant sofos, sudavė nukentėjusiai antrą kartą į ausį, po ko kaire ranka griebė ją už drabužių atlapų prie kaklo ir stipriai suspaudė, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu T. J. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad psichiatrinėse ar narkologinėse ligoninėse niekada nesigydė, jokiose įskaitose niekada nebuvo įrašytas. Gyvena (duomenys neskelbtini), sugyventinei A. R. priklausančiame bute. Kartu gyvena apie metus laiko, oficialiai nėra susituokę. Gyvena dviese, daugiau su jais niekas negyvena. 2019 m. gegužės 11 d., apie 09.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), jis buvo neblaivus. A. pradėjo reikšti jam pretenzijas dėl pinigų, kad jis niekur nedirba, o dirba tik ji ir juos išlaiko, jis dėl to labai supyko ir neiškentėjo bei du kartus jai trenkė, po ko pargriovęs ant sofos, kaire ranka griebė ją už drabužių atlapų ir stipriai suspaudė prie kaklo. A. kažkaip pabėgo nuo jo ir paskambino į policiją. Atvykę pareigūnai pristatė jį į policijos komisariatą. Dėl konflikto ir dėl to, kad sukėlė A. fizinį skausmą labai gailisi. Grįžęs namo iš karto A. atsiprašė, ji jam atleido, jie su ja susitaikė. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 30, 38, 44).

Nukentėjusioji A. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu T. J., adresu (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame bute. Kartu gyvena apie metus laiko, oficialiai nėra susituokę. Gyvena dviese, daugiau su jais niekas negyvena. 2019 m. gegužės 11 d., apie 09.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), T. buvo neblaivus. Ji pastebėjo, jog jis paėmė 50 eurų, suprato, jog jis tuos pinigus gali išleisti alkoholiui, todėl pradėjo jam reikšti pretenzijas, paklausė T., kur pinigai. T. supyko ir sukėlė konfliktą, kurio metu vieną kartą trenkė jai delnu į kairįjį skruostą, po ko pargriovęs ant sofos, sudavė antrą kartą į ausį, abu smūgiai sukėlė jai stiprų fizinį skausmą, po ko kaire ranka griebė ją už drabužių atlapų prie kaklo, ir tuos drabužius stipriai suspaudė prie kaklo, sukeldamas jai stiprų fizinį skausmą. Neatsimena kaip, bet jai pavyko iš jo išsprukti, bei išbėgusi į lauką, paskambino pagalbos telefonu 112. Atvykę pareigūnai pristatė T. į policijos komisariatą. Medicinos pagalba po konflikto jai nebuvo reikalinga, jokių smurto žymių jai ant kūno neliko, į medikus niekur nesikreipė. Grįžęs iš policijos T. jos atsiprašė, labai nuoširdžiai gailėjosi, ji jam atleido ir priėmė gyventi namo atgal. Dėl įvykio jai žala nepadaryta, civilinio ieškinio sugyventiniui nereikš. Sutinka, kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 22-23).

BIRT ataskaitų žiūryklės įraše nurodyta, kad Bendrajame pagalbos centre 2019 m. gegužės 11 d., 9.39 val., registruotas pareiškėjos A. R. pranešimas apie tai, kad 2019 m. gegužės 11 d., 09.42 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis mušasi, pavogė iš pranešėjos 50 eurų (b. l. 4).

2019 m. gegužės 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas nukentėjusiosios A. R. pareiškimas, kad 2019 m. gegužės 11 d., apie 09.30 val., namuose (duomenys neskelbtini), sugyventinis T. J. smurtavo prie pareiškėją: du kartus trenkė per kairį žandą, ausį, vėliau pradėjo tempti už drabužių prie kaklo srities, vėliau tempė už drabužių, taip pat apžiūrėta įvykio vieta – miegamasis, esantis bute adresu (duomenys neskelbtini), fiksuota, jog tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų neaptikta (b. l. 6-11).

2019 m. birželio 10 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, pridėtas prie 2019 m. gegužės 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašas susideda iš dviejų įrašų. Atidarius antrą vaizdo įrašą 20190511_ 095806, matyti 0.28 min. trukmės vaizdo įrašas, kurį paleidus, matyti prieš kamerą stovinti A. R., kuri sako: „50 eurų iš piniginės, aš klausiu – kur pinigai? Jis nieko neprisipažįsta“, girdisi T. J. balsas: „aš neėmiau iš tavęs jokių pinigų“, A. R.: „aš atėmiau iš jo telefoną, jis pradėjo mane mušti“, ir parodo ant kairiojo žando, „pamušė, čia į ausį trenkė, į kaklą“, parodo sau ant krūtinės, kur mušė, parodo, kaip tampė „vat taip, ant lovos pargriovė, vat taip, smaugė“, T. J.: „aš tavęs nemušiau“, A. R.: „trenkė antausį, vieną, kitą, į ausį, taip rašysiu pareiškimą, kad tu iš čia….“(b. l. 15-17).

Alkotesterio 6810 ARAA-0133 duomenimis, kuriais 2019 m. gegužės 11 d., 11.08 val., įtariamajam T. J. nustatytas 1,96 promilių girtumas (b. l. 45).

Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad T. J. žodinio konflikto su savo sugyventine A. R. metu, tyčia vieną kartą trenkė sugyventinei A. R. delnu į kairįjį skruostą, po ko pargriovęs ant sofos, sudavė nukentėjusiai antrą kartą į ausį, po ko kaire ranka griebė ją už drabužių atlapų prie kaklo ir stipriai suspaudė, tokiu būdu šeimos narei sukėlė fizinį skausmą. Jo kaltė visiškai įrodyta ankščiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu, kurie visiškai sutampa su nukentėjusiosios parodymais, nukentėjusioji nurodė, kad dėl tokių kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrusi stiprų fizinį skausmą.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. T. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme ir jos dydžiu– laisvės apribojimu bei įpareigojimu (b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į T. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

T. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis praeityje tris kartus teistas, du teistumai išnykę, vienas neišnykęs ir nepanaikintas (dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta virš 1,50 promilių alkoholio), vienas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 52, 54-55), baustas administracine tvarka (b. l. 51), nedirba (b. l. 53). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą beveik švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti nėra pagrindo.

Siekiant skatinti kaltinamojo užimtumą bei sulaikyti jį nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jam skirtini šie įpareigojimai: 1) per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ir dirbti bausmės vykdymo laikotarpį, 2) neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

T. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas.

T. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 11 d., 11.05 val. iki 2019 m. gegužės 12 d. 15.13 val. (2 dienas) (b. l. 25, 33 ), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ir dirbti bausmės vykdymo laikotarpį, 2) neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu T. J. skirti – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ir dirbti bausmės vykdymo laikotarpį, 2) neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 11 d., 11.05 val. iki 2019 m. gegužės 12 d. 15.13 val. (2 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti T. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Išaiškinti T. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.