Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-06-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1842-865/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-06-23
Bylos Nr.
A5.-1842-865/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01521-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Irma Randakevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. O.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1842-865/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01521-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. birželio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Ritai Dainelienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. O., Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui Justui Valaskevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. O., būdamas UAB „I.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), vadovu, padarė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, nes, pažeisdamas nustatytą trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, leido įmonėje nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. kovo 25 d. dirbti (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos pilietei N. F. (N. F.), gimusiai (duomenys neskelbtini), negavus leidimo gyventi ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje (asmuo turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą tarpininkaujant kitai įmonei), taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² dalies nuostatas. Taip pat V. O. pažeidė Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57 straipsnio 1 dalies ir 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes N. F. įmonėje dirbo negavusi Užimtumo tarnybos išduodamo leidimo dirbti. Šiais savo veiksmais (neveikimu) V. O. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. O. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažįsta.Jam buvo šokas. Realiai motyvo, nelegalaus darbo, jų įmonė iš viso neturi. Jie užsienietį praktikoje įdarbino pirmą kartą, kadangi įdarbino jų finansų skyriaus darbuotojas, jis žino koks skrupulingas jis yra, jais (finansininkais) visiškai pasitiki, nes firmoje finansų direktorius dirba 10 metų. Jie konsultavosi ir su Sodros darbuotojais, ir su Migracijos departamento darbuotojais, ką reikėtų turėti, arba kokius dokumentus pateikti valstybinėms institucijoms, priimant į darbą užsienietį. Kadangi su lietuvių įdarbinimu yra viskas aišku ir procesas yra visiškai sklandus, niekada jie neturėjo jokių problemų, tai jie pasikonsultavo. Kaip supranta, turėjo pateikti specifinį dokumentą, t. y. Lietuvoje dirbančio užsieniečio kažkokį dokumentą. Jie tai pateikė, paprašė iš tos įdarbinamosios leidimo gyventi, tą leidimą gavo. Gavo elektronine forma, atšviestą, tačiau, kaip supranta, visa problema buvo ta, kad tas leidimas buvo atšviestas iš vienos pusės, o iš kitos pusės, tikriausiai buvo informacija dėl ko juos čia ir kaltina, kad jie negalėjo jos įdarbinti, nes ji turėjo dirbti kažkokioje specifinėje įmonėje. Tai šito jie nežinojo. Tačiau visus dokumentus pridavė Sodrai, dar prieš įdarbinant, pagal visas nustatytas tvarkas. Iš Sodros, iš jokios kitos institucijos negavo jokios informacijos, kad jie neturi teisės tai daryti. Mokėjo mokesčius, kurie priklauso, ir tas žmogus gavo priklausantį atlyginimą už tą laikotarpį, kurį jis pradirbo pas juos firmoje. Po metų, staiga, trenkė šis tyrimas. Jų nuomone, jeigu jie ką ir pažeidė, tai pažeidė įdarbinimo tvarką. Tikriausiai, juos galima kaltinti įdarbinimo tvarkos pažeidimu, bet ne nelegaliu darbu. Tai tikrai yra ne tai. Ji dirbo (duomenys neskelbtini). Darbuotojų jų įmonėje apie 50, įmonė užsiima (duomenys neskelbtini). Jie dirba 15 metų ir pirmą kartą toks įvykis. Įdarbinimo procesas kiekviename skyriuje vyksta pastoviai, pastoviai reikia žmonių, kodėl konkrečiai ji buvo atrinkta, tai tuo metu, tikriausiai, atrodė tinkamiausias kandidatas, antra, jie tikrai nieko blogo nematė, juolab, su visu kontekstu Baltarusijoje, padėti Baltarusijos pilietei, atrodė, iš įmonės pusės, tam tikra prasme, geras darbas. Bet iš tikrųjų, jie žmogų priėmė dėl to, kad jis atitiko kriterijus ir jie nieko geresnio negalėjo rasti ir viskas. Taip, administracinio nusižengimo protokolą jis turi ir jį skaitė. Susijaudino dėl šio proceso, anot teisininkų pagal tai kuo juos kaltina, jiems gresia pakankamai didelės pasekmės. Antra, jų nuomone, jie pažeidė įdarbinimo tvarką. Taip, jų finansininkas konsultavosi ir su Migracijos departamentu, ir su Sodra. Ne, prieš tai įmonė nėra turėjusi pažeidimų. Taip, buvo iš asmens pareikalautas dokumentas, kurio pagrindu asmuo buvo įdarbintas.

2021 m. gegužės 28 d. nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius 2021 m. kovo 31 d. gavo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus raštą, kuriuo prašoma įvertinti, ar UAB „I.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. kovo 25 d. dirbusi trečiosios šalies Baltarusijos Respublikos pilietė N. F., gimusi (duomenys neskelbtini), dirbo legaliai. Rašte taip pat nurodoma, kad N. F. turi leidimą laikinai gyventi, išduotą tarpininkaujant bei darbo UAB „R.“ pagrindu. Tyrimo metu iš įmonės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei darbo sutarties nustatyta, kad N. F. įmonėje dirbo nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. kovo 25 d. Konstatuotina, kad UAB „I.“, įdarbinusi minėtą asmenį su leidimu laikinai gyventi, kuris buvo išduotas tarpininkaujant kitai įmonei, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² dalies nuostatas. Tyrimo metu iš pateiktų darbo sutarčių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad N. F. įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini). Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informavo, kad UAB „I.“ dėl N. F. leidimo dirbti nesikreipė. Pagal Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. paskelbtą įsakymą Nr. V-469 (duomenys neskelbtini) pareigybė nepatenka į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui. Kitų duomenų, kad N. F. būtų atleista nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti pagal UTPĮ 58 straipsnio nuostatas nenustatyta, todėl konstatuotina, kad prieš pradedant dirbti įmonė privalėjo gauti Užimtumo tarnybos išduodamus leidimus dirbti. Tyrimo metu nustatyta, kad įmonė 2020 m. vasario 28 d. pateikė LDU formos pranešimą dėl N. F. įdarbinimo, kaip ir numatyta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos apraše. Pažymėtina, kad pateiktame LDU pranešime nurodoma, kad N. F. įdarbinama su leidimu laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. su leidimu laikinai gyventi, kuris buvo išduotas tarpininkaujant kitai įmonei (b. l. 3).

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyrius 2021 m. kovo 31 d. rašte nurodė, kad N. F. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. Leidimas laikinai gyventi išduotas darbo pagrindu. Tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi pateikė UAB „R.“. N. F. nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. kovo 25 d. dirbo „I.“, įm. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).

SODROS duomenimis, N. F. dirbo „I.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. kovo 25 d. (b. l. 13).

UAB „I.“ ir jos vadovo 2021 m. birželio 3 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jie nesutinka su Darbo inspekcijos pozicija dėl galimo Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo. Jų vertinimu, šioje situacijoje bendrovė ir jos vadovas galėjo pažeisti tik Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, nepareikalavę Baltarusijos pilietės N. F. pateikti viso (pilno) leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje. 2020 m. vasario mėnesį Baltarusijos pilietė N. F. kreipėsi į bendrovę dėl įdarbinimo (duomenys neskelbtini) pareigose. Bendrovė veikia nuo 2007 m. ir tai yra pirmas ir iki šios dienos vienintelis atvejis, kada įdarbino trečiosios šalies pilietę. Kadangi tai buvo pirmas atvejis įmonės istorijoje, įdarbinimo procedūra buvo nežinoma, todėl nusprendė pasikonsultuoti su valstybine įstaiga – Migracijos departamentu, su tikslu išsiaiškinti įdarbinimo procedūrą, kad trečiosios šalies pilietę įdarbintų teisėtai. Telefoninio pokalbio metu Migracijos departamento specialistė žodžiu patikino, kad trečiosios šalies pilietę galime įdarbinti, nes ji turi Migracijos departamento išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat buvo nurodyta, kad jiems, kaip darbdaviui, kyla pareiga prieš vieną darbo dieną, prieš sudarant rašytinę darbo sutartį, pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (SODRA) pranešimą apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (LDU pranešimą) ir pasirašyti rašytinę darbo sutartį. Visus šiuos reikalavimus bendrovė, prieš įdarbindama N. F., įvykdė. Migracijos departamentas aplinkybės, kad trečiosios šalies pilietė gali būti gavusi leidimą laikinai gyventi ir dirbti išimtinai tik kitame Lietuvos Respublikoje įsteigtame ūkio subjekte, nenurodė. Prieš įdarbinant Baltarusijos pilietė N. F. pateikė bendrovei tik pirmą leidimo gyventi Lietuvoje pusės kopiją, apie tai, kad turi būti ir antra leidimo pusės kopija, bendrovei, kuri įdarbino trečiosios šalies pilietę pirmą kartą, nebuvo žinoma. Juo labiau ir pati įdarbinama Baltarusijos pilietė neatskleidė, kad egzistuoja antra leidimo pusė, dėl ko pilnas leidimas gyventi Lietuvoje nebuvo pareikalautas. Kadangi Migracijos departamentas patikino, jog kliūčių įdarbinti trečiosios šalies pilietę nėra, būdami įsitikinę, kad Migracijos departamentas pakonsultavo tinkamai, bendrovė pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (SODRAI) LDU pranešimą ir su trečiosios šalies piliete pasirašė rašytinę darbo sutartį. Darbo sutartis su trečiosios šalies piliete jos pačios prašymu buvo nutraukta nuo 2020 m. kovo 25 d., t. y. darbuotoja įmonėje neišdirbo net vieno pilno mėnesio. Darbo užmokestis ir visi privalomi mokesčiai buvo sumokėti tinkamai ir laiku. Bendrovei tik po Valstybinės darbo inspekcijos informavimo apie jos atžvilgiu pradėtą tyrimą paaiškėjo, kad yra ir antra leidimo gyventi dokumento pusė. Šiuo atveju darbuotojai leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas dirbti kitoje įmonėje. Apie tai, kad darbuotoja turi leidimą dirbti kitoje įmonėje, bendrovės darbuotoja neinformavo. Įvertinant, kad darbuotoja turėjo teisę Lietuvos Respublikoje gyventi ir dirbti, tačiau leidimas buvo išduotas dirbti kitoje įmonėje, reiškia, kad darbuotoja Lietuvoje gyveno ir dirbo legaliai, tačiau tik tiek, kad ji negalėjo būti įdarbinta bendrovėje. Tokiu būdu bendrovės ir jos vadovo veiksmai įdarbinant darbuotoją, kai ji turi leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje, tačiau leidimas išduotas kitos įmonės atžvilgiu, negali būti vertinami kaip nelegalus darbas. Vienintelis bendrovės ir jos vadovo padarytas pažeidimas yra tas, kad bendrovė, nežinodama apie leidimo gyventi Lietuvoje antro pusės egzistavimą, nepareikalavo iš darbuotojos pateikti pilną dokumentą, dėl ko pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą ir jai turėtų būti taikoma Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė. Jeigu bendrovei būtų žinomos aplinkybės dėl to, kad egzistuoja antra leidimo pusė ir kad leidimas išduotas dirbti kitoje įmonėje, bendrovė nebūtų įdarbinusi darbuotojos arba būtų paprašiusi darbuotojos susitvarkyti jai išduoto leidimo gyventi Lietuvoje formalumus, pakeičiant darbdavį, pas kurį ji gali dirbti. Be to, pareiga informuoti valstybines institucijas dėl pasikeitusio darbdavio ir apskritai pateikti darbdaviui galiojantį dokumentą kyla darbuotojui, o ne darbdaviui. Teisės aktuose nėra numatyto reglamentavimo, kaip darbdaviui, ketinančiam įdarbinti trečiosios šalies pilietį, reikėtų elgtis, siekiant įdarbinti trečiosios šalies pilietį, kuriam išduotas leidimas pagal kito darbdavio tarpininkavimo raštą. Kadangi sureglamentuotos procedūros iš darbdavio pusės nėra ir įstatyme yra aiškiai numatyta darbuotojos pareiga pranešti Migracijos departamentui dėl pasikeitusio darbdavio, laikytina, kad darbdaviui neturėtų būti taikoma atsakomybė už kitų subjektų įstatymuose numatytų pareigų pažeidimą. Be to, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje yra susietas su asmeniu ir tai yra to asmens asmeninis dokumentas, dėl kurio išdavimo, keitimo ir galiojimo sąlygų turi rūpintis pats asmuo, o ne darbdavys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad valstybės institucijoms apie įdarbintą trečiosios šalies pilietę buvo pranešta, visi privalomi mokesčiai mokami, todėl nei pati darbuotoja, nei valstybė jokios žalos nepatyrė. SODRA, kaip valstybės institucija, kuri turi prieigas prie visų Lietuvos oficialių registro ir duomenų bazių, tarp jų – ir Migracijos departamento, priėmė bendrovės teikiamą LDU pranešimą apie darbuotojos įdarbinimą, tačiau neinformavo bendrovės, kad pranešimas negali būti priimamas dėl to, kad darbuotoja negali būti įdarbinama bendrovėje. Pažymėtina, kad nei bendrovė, nei jos vadovas nebuvo nei karto bausti už tokį pat ar net panašų pažeidimą, kas tik patvirtina aplinkybę, kad niekada nebuvo tikslo įdarbinti trečiosios šalies piliečių neteisėtai, nesilaikant galiojančių teisės aktų reikalavimų (b. l. 5-7).

Šalies argumentai

Pateikti tarpininkavimo raštas (prašymas) dėl leidimo laikinai gyventi (b. l. 10-12), darbo sutartis, sudaryta tarp UAB „I.“ ir N. F., numatytos pareigos – (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15), darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b. l. 16), pranešimas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (b. l. 17), N. F. paso ir leidimo laikinai gyventi kopijos (b. l. 18), sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikoma situacija, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Kadangi ši teisės norma taip pat blanketinė, nagrinėjamu atveju reikšmingos ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos, apibrėžiančios užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje teisėtumą.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (36 teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² dalyje numatyta, jog užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 58 straipsnio 11 punkte numatyta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. 2020 m. vasario 27 d. darbo sutartyje nurodytos N. F. pareigos – (duomenys neskelbtini). Pagal Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V-469 ši pareigybė nepatenka į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui, todėl šios specialybės darbuotojams iš trečiųjų šalių reikėjo gauti leidimą dirbti Lietuvoje.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad V. O. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. O. savo kaltę neigia, įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad pažeidėjo V. O. kaltė dėl nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: 2021 m. gegužės 28 d. nelegalaus darbo tyrimo akte, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2021 m. kovo 31 d. rašte, tarpininkavimo rašte (prašyme) dėl leidimo laikinai gyventi, darbo sutartyje, sudarytoje tarp UAB „I.“ ir N. F., darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, pranešime apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius, N. F. paso ir leidimo laikinai gyventi kopijose ir kituose teismui pateiktuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. O., būdamas UAB „I.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), vadovu, padarė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, nes, pažeisdamas nustatytą trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, leido įmonėje nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. kovo 25 d. dirbti (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos pilietei N. F., gimusiai (duomenys neskelbtini), negavus leidimo gyventi ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje.

Kaip matyti, Baltarusijos Respublikos pilietė N. F. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, išduotą tarpininkaujant UAB „R.“. Todėl nagrinėjamu atveju N. F. įdarbinimo UAB „I.“ metu, t. y. 2020 m. kovo 2 d., ji galėjo dirbti tik pas tą darbdavį, kuriam tarpininkaujant buvo gautas leidimas dirbti ir gyventi Lietuvoje, t. y. UAB „R.“.

Ši įdarbinimo sąlyga galiojo tiek N. F., tiek jos darbdaviui. Norėdama pakeisti darbdavį, N. F. privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 7 dalyje numatytos tvarkos, pagal kurią užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidaudamas pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.

Atitinkamai Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 5 dalis numato, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Kadangi N. F. turi leidimą laikinai gyventi, išduotą tarpininkaujant UAB „R.“, UAB „I.“ prieš įdarbinant N. F. turėjo tarpininkauti gaunant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Tik po šių procedūrų atlikimo N. F. įdarbinimas UAB „I.“ būtų buvęs laikomas teisėtu.

Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, jog UAB „I.“ įdarbino trečiosios šalies pilietę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² dalyje numatytus imperatyvius reikalavimus, todėl N. F. darbas UAB „I.“ laikytinas bendrąja prasme nelegaliu, neatsižvelgiant į tai, kad su N. F. buvo sudaryta darbo sutartis ir apie jos įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, mokėti visi susiję mokesčiai, t. y. nepadaryta žala dėl mokesčių ar darbo užmokesčio nemokėjimo. Būtent taip šio pobūdžio veiksmus kvalifikuoja teismų praktika.

Pažymėtina, kad atsakomybėn traukiamas V. O. laikosi pozicijos, kad jis nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nes neturėjo tikslo nelegaliai įdarbinti asmens, kadangi tai buvo pirmas atvejis bendrovės darbo istorijoje, jis nežinojo visų procedūrų, kas turi būti padaryta įdarbinant užsienietį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad įstaigos vadovas turi užtikrinti, jog darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Šiuo atveju vien to, kad įmonės vadovas telefonu pasikonsultavo dėl įdarbinimo galimybių, nebuvo pakankamos pastangos pasirūpinti darbo legalumu. Teismas konstatuoja, kad V. O. šioje situacijoje turėjo būti aktyvesnis, išsiaiškinti, ką pagal galiojančius teisės aktus reikia padaryti įdarbinant užsienietę, taip pat patikrinti jos pilną leidimą dirbti, o ne tik jo dalį. Nors šiuo atveju nenustatyta, kad asmuo veikė tyčia, neatsargi kaltės forma taip pat užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad įdarbinant trečiosios šalies – Baltarusijos Respublikos – pilietę N. F., nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnyje numatytų reikalavimų. Minėta, kad V. O., įdarbindamas Baltarusijos Respublikos pilietę N. F., pažeidė Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties numatytas imperatyvias užsieniečių įdarbinimo sąlygas, taigi V. O. veiksmai patenka į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtą nelegalaus darbo sąvoką, kas leidžia konstatuoti, jog V. O. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų kiekį, pobūdį bei pavojingumą (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma – dėl nerūpestingumo), į tai, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į tai, kad su darbuotoja buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, jai mokėtas atlyginimas, laiku sumokėti visi privalomi mokesčiai, todėl turtinė žala padaryta nebuvo. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – darbingo amžiaus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas (taip pat už neteisėtus jo, kaip UAB „I.“ vadovo, veiksmus).

Pagal Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Kaip minėta, ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda nuo 1000 EUR. Šiuo atveju įvertintina tai, jog tokio pobūdžio pažeidimą įmonės vadovas padarė pirmą kartą, pats pažeidimas neatsargus. Minėta Baltarusijos pilietė, t.y.užsienietė buvo įdarbinta pažeidus nustatytą įdarbinimo tvarką, t.y. nors tvarka pažeista, darbo sutartis buvo sudaryta, mokesčiai sumokėti, t.y. nebuvo to grynojo nelegalaus darbo požymių, kai asmuo įmonėje dirba be jokios sutarties, nepranešus Sodrai ir nemokant mokesčių. Šiuo atveju turtinė žala nepadaryta. Be to, Valstybinei darbo inspekcijai tiriant šį įvykį, įmonė geranoriškai bendradarbiavo, pateikė visus prašomus dokumentus. Įmonėje dirba apie 50 darbuotojų, kaip minėta, toks atvejis įmonės veikloje pasitaikė pirmą kartą. Atsižvelgtina, jog įmonės vadovas konsultavosi su Migracijos departamento darbuotojais dėl aptariamo atvejo ir padarytas pažeidimas nebuvo piktybinis, kaip minėta, įdarbinant trečiosios šalies – Baltarusijos Respublikos – pilietę N. F., nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnyje numatytų reikalavimų iš neatsargumo, t.y. nerūpestingumo.

Atsižvelgus į šias aplinkybes tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę baudą negu numatyta sankcijoje minima jos riba.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. O. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 200 EUR bauda. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus įgyvendinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

V. O. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam administracinę nuobaudą – 200 Eur baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodą – 188659752, įmokos kodą – 1001, nurodymo laukelyje „Unikalus mokėjimo kodas“ – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21135261713.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė