- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- 2S-2442-260/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01238-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- L. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- J. E. P., E. S., Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Ž. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1523-962/2015, pagal pareiškėjos L. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. E. P., E. S. ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja L. Ž. 2015 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriame prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, jog suinteresuotas asmuo J. E. P. yra pareiškėjos sūnėnas, suinteresuotas asmuo E. S. ir pareiškėja nėra biologinės seserys, o Lietuvoje (duomenys neskelbtini) palaidota J. P. – J. yra pareiškėjos biologinė motina N. P. (mergautinė pavardė – M.). Prienų rajono apylinkės teismui 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi konstatavus, kad pareiškimas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, pareiškėjai buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Pareiškėja 2015 m. rugsėjo 25 d. pateikė patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriame teismo prašė nustatyti naujus juridinę reikšmę turinčius faktus, t.y. kad: 1) pareiškėjos motina yra N. (J.) P. (P.) – M. (J.), gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, o pareiškėja (L.) L. Ž. (M.) – P. yra N. (J.) P. (P.) M. (J.), gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) Lietuvoje dukra; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. (M., M.) P. (M.), yra pareiškėjos tėvas, o pareiškėja yra V. (M., M.) P. (M.) dukra; 3) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos sesers – dvynės motina yra N. (J.) P. (P.) – M. (J.), gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, o pareiškėjos sesuo – dvynė L. M. P. (J.) yra N. (J.) P. (P.) – M. (J.) dukra; 4) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. P. yra pareiškėjos sesers – dvynės tėvas, o pareiškėjos sesuo dvynė L. M. – P. (J.), yra V. P. dukra; 5) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. (M., M.) M., ranka rašyti dokumentai: 1956 m. gegužės 3 d. pareiškimas, adresuotas Lietuvos geležinkelio viršininkui, (duomenys neskelbtini) Kadrų apskaitos asmens kortelė bei Pareiškėjai paliktas po Tėvo mirties palikimas: užrašų knygelė su rusų kalbos alfabetu, kurios puslapiuose su raide "?" ir "T" užrašyti Gruzijoje gimusio ir gyvenusių V. P. giminės, priklauso V. P., tai yra, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M. ir V. P. yra vienas ir tas pats asmuo; 6) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. (M., M.) P. (M.), K. (A., A.), yra suinteresuoto asmens (E.) E. S. (M.) P. tėvas, o suinteresuotas asmuo (E.) E. S. (M.) P. yra V. (M., M.) P. (M.) K. (A., A.), gimusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), dukra; 7) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog suinteresuoto asmens (E.) E. S. (M.) – P. motina yra A. P. (M.) P., o suinteresuotas asmuo (E.) E. S. (M.) – P. yra A. P. (M.) – P. dukra; 8) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog suinteresuoto asmens J. E. P. motina yra N. (J.) P. (P.) – M. (J.), o suinteresuotas asmuo J. E. P. yra N. (J.) P.(P.) – M. (J.) sūnus; 9) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. P. yra suinteresuoto asmens J. E. P. tėvas, o suinteresuotas asmuo J. E. P. yra V. P. sūnus; 10) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog namų valda su žemės sklypu, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), valdyta nuo 1947 metų vasario 5 d. M. M. ir A. M. iki Namų valdos su žemės sklypu nacionalizacijos, įvykdytos 1957 m. rugsėjo 25 d. (duomenys neskelbtini) Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu (1957 m. rugsėjo 25 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo valdyta bendrosios nuosavybės teise V. P. bei A. P. P.; įpareigoti suinteresuotą asmenį Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių atlikti pareiškėjos L. Ž. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ištaisymus/ papildymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškėjos L. Ž. pareiškimą dalyje dėl reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, jog pareiškėjos motina yra N. (J.) P. (P.) – M. (J.), gimusi (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, o V. (M., M.) P. (M.), yra pareiškėjos tėvas, o pareiškėja yra jų dukra, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, o pareiškimą dalyje dėl likusių reikalavimų atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad pateikdama patikslintą pareiškimą L. Ž. pašalino ne visus Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nurodytus trūkumus. Nurodė, kad neaišku, kokias teisines pasekmes pareiškėjai sukels jos prašomo juridinio fakto, kad V. (M., M.) P. (M.) yra pareiškėjos tėvas, nustatymas, kadangi jos minimi abu testamentai surašyti M. M. vardu. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėja nepašalino teismo nutartyje nurodyto trūkumo, kuriuo buvo įpareigota nenurodyti, koks jos teigimu jos tikrosios motinos vardas ir šios mergautinė pavardė, kadangi ji prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina yra N. (J.) P. (P.) – M. (J.), nurodydama du vardus ir dvi mergautines pavardes, be to, nurodė, jog pareiškėjos brolis yra J. E. P., o iš prie pareiškimo pateiktos J. E. P. biografijos matyti, jog jo motina yra J. P. J..
Teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl įgaliojimų jai suteikimo vesti bylą sesers – dvynės L. M. P. (J.), taip pat E. S. (M.) P. bei J. E. P. vardu, nurodė, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ Nr. 56, pareiškėja neturi teisės sesers būti nurodytų asmenų pareiškėja, todėl pareiškime išdėstytus 3,4,6,7,8,9 numeriais pažymėtus reikalavimus laikė kaip pareikštus neįgalioto vesti bylą asmens.
Teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl M.(M., M.) M., ranka rašytų dokumentų ir fakto nustatymo, kad jis ir V. P. yra vienas ir tas pats asmuo, nurodė, kad šioje dalyje pareiškėjos pareiškimas yra įrodomasis faktas, kuris nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o pareiškėjos prašymas dėl minėto asmens pripažinimo vienu ir tapačiu asmeniu yra išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimu, kuriuo pareiškimą buvo atsisakyta priimti.
III. Atskirojo skundo motyvai
Pareiškėja L. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį, kuria pareiškimas dalyje dėl reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, jog pareiškėjos motina yra N. (J.) P. (P.) –M. (J.), gimusi (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, o V. (M., M.) P. (M.), yra pareiškėjos tėvas, o pareiškėja yra jų dukra, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, ir pareiškimą dalyje dėl likusių reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus atsisakė priimti ir grąžino jį pareiškėjai – klausimą išspręsti iš esmės, pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas priėmė neteisingą nutartį, kadangi nedavė apeliantei pakankamai laiko pareiškimo trūkumams šalinti, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.
2. Teismas nepagrįstai laiko nepaduotu pareiškimo dalį, sietiną su pirmais dviem pareiškimo reikalavimais, kuriais apeliantė siekė nustatyti savo kilmę. Nurodė, kad rašydama šiuos reikalavimus, apvaliuose skliaustuose, nurodė savo pirmutinį vardą L. ir keistiną pavardę M.. Mano, kad nėra kliūčių nuginčyti apeliantės gimimo įraše neteisingus įrašus apie motiną A. M. (M.) A. ir apie tėvą M. (M.) M. A., nes nėra įsiteisėjusių ir galutinių teismo sprendimų.
3. Teismas priėmė neteisingą nutartį, kadangi ji prieštarauja 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartyje išdėstytiems nurodymams.
4. Teismas nepagrįstai, vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 8 p., atsisakė priimti pareiškimą, kurį apeliantė padavė suinteresuoto asmens vardu neturėdama įgaliojimo, o remdamasi rūpestingumo ir kraujo ryšiu.
5. Teismas neteisingai nustatė, jog civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/2010 buvo įrodinėjama, jog E. S. ir apeliantė nėra biologinės seserys, todėl nepagrįstai šioje dalyje atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme. Nurodė, kad J. E. P. nebuvo nurodytoje byloje proceso dalyviu ar liudytoju.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo dalyje laikytas nepaduotu, o dalyje atsisakytas priimti ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumas ir pagrįstumas.
Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Tais atvejais, kai teismas nustato, kad pareiškėjui jo prašomas nustatyti faktas nesukels teisinių pasekmių, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jau iškeltą bylą privalo nutraukti (LR CPK 293 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2015 m. rugsėjo 1 d. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, jog suinteresuotas asmuo J. E. P. yra pareiškėjos sūnėnas, suinteresuotas asmuo E. S. ir pareiškėja nėra biologinės seserys, Lietuvos (duomenys neskelbtini) palaidota J. P. – J. yra pareiškėjos biologinė motina N. P. (mergautinė pavardė – M.). Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 115 str. 2 d., nustatė pareiškėjai terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. 2015 m. rugsėjo 25 d. pareiškėja pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriame sukonkretino 2015 m. rugsėjo 1 d. pareiškime keliamus reikalavimus. Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą dalyje dėl reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, jog jos motina yra N. (J.) P. (P.)- M. (J.), gimusi (duomenys neskelbtini)– mirusi (duomenys neskelbtini)Lietuvoje, o V. (M., M.) P. (M.), yra pareiškėjos tėvas, o pareiškėja yra jų dukra, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, pareiškimą dalyje dėl likusių reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjai.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nesuteikė jai pakankamai laiko pareiškimo trūkumams pašalinti.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, tačiau teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatoma įstatymu. Nors Konstitucijos 30 straipsnis skelbia, kad asmuo turi teisę kreiptis teisminės gynybos, asmens teisė siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis).
Įstatymas numato, jog teisme pateikiamas pareiškimas turi atitikti bendruosius civilinio proceso kodekse nustatytus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 111, 113, 114 str., 443 str. 2 d.), su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose. Teismui nustačius, jog pateikti procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, turi būti priimama nutartis, kuria nustatomas pakankamas terminas dokumentų trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).
Vertinant, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo instituto normų reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas pareiškėjai suteikė pakankamą terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, pažymi, kad nutartyje buvo išsamiai aptarti nustatyti pareiškimo neatitikimai įstatymų reikalavimams ir nurodyta, kokius konkrečius trūkumus privaloma pašalinti, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentą atmeta. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad apeliantė nurodydama šį argumentą lyg ir pripažįstą faktą, kad pateikdama patikslintą pareiškimą tinkamai nėra įvykdžiusi Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatytų trūkumų dėl laiko stokos. Pati pareiškėja, jei jai nepakako laiko pašalinti procesinio dokumento trūkumus, pratęsti terminą neprašė.
Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apeliantės atskirojo skundo argumentu dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė nepaduotu pareiškimo dalį, kuria apeliantė siekė nustatyti savo kilmę - nuginčyti apeliantės gimimo įraše neteisingus įrašus apie motiną A. M. (M.) A. ir apie tėvą M. (M.) M. A., sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pateikdama patikslintą pareiškimą pareiškėja taip ir nenurodė, kokias teisines pasekmes jai sukels jos prašomo juridinio fakto nustatymas. Apeliantė savo patikslintame pareiškime nurodė, kad po tėvo mirties liko du tėvo testamentai M. M. vardu, pareiškėja prašė nustatyti, kad V. (M., M.) P. (M.) yra jos tėvas, tačiau nenurodė kokias teisines pasekmes jai sukels šio juridinio fakto nustatymas realizuojant teise pagal minėtus testamentus. Taip pat apeliantė savo patikslintame pareiškime, prašydama nustatyti, kad jos motina yra N. (J.) P. (P.) – M. (J.), tiksliai nenurodo, koks jos teigimu yra jos motinos tikrasis vardas bei kokią juridinę reikšmę turi šio fakto nustatymas.
Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi atitikti bendruosius CPK 111 ir 113 straipsniuose nurodytus reikalavimus bei specialius reikalavimus; turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turinį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė nepaduotu pareiškimo dalį, kuria apeliantė siekė nustatyti savo kilmę - nuginčyti apeliantės gimimo įraše neteisingus įrašus apie motiną A. M. (M.) A. ir apie tėvą M. (M.) M. A., yra nepagrįsti, kadangi ji nepašalino pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatytų trūkumų, t. y. nenurodė, kokius tikslius ir kokiam tikslui reikia nustatyti minėtus juridinę reikšmę turinčius faktus.
Įstatymas įpareigoja teismą nagrinėjantį bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, būti aktyviam, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Rūpindamasis tinkamu teisės įgyvendinimu ypatingojoje teisenoje, teismas, skirtingai nei ginčo teisenoje, turi reikalauti iš pareiškėjo aiškiai pareiškime įvardinti, kuriam tikslui prašoma nustatyti konkretų faktą (t. y. kokio rezultato ateityje tuo siekiama) (CPK 447 straipsnio 1 dalis), tokiu būdu apibrėžiant bylos nagrinėjimo ribas ir įrodinėjimo dalyką. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas šią nuostatą, 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Atsižvelgęs į tai, kad nustatytu terminu pareiškėja pašalino tik dalį nustatytų trūkumų, teismas pareiškimą dalyje dėl likusių reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus atsisakė priimti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus, vertindamas apeliacinio skundo argumentą dėl apeliantės atstovavimo suinteresuotų asmenų vardu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nei teismui pateiktame pareiškime, nei prie jo pridėtuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie pareiškėjos sesers – dvynės L. M. P. (J.), taip pat E. S. (M.) P. bei J. E. P. įgaliojimus pareiškėjai vesti bylą teisme jų vardu, o pati pareiškėja šiuo atveju, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ Nr. 56 neturi teisės sesers – dvynės L. M. P.(J.), taip pat E. S. (M.) P. bei J. E. P. vardu būti pareiškėja. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės atskirojo skundo argumentas nepagrįstas ir prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos pareiškimo bei patikslinto pareiškimo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepagrįstai reikalauja nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad E. S. ir pareiškėja yra seserys, bei kad M. M. ir V. P. yra vienas ir tas pats asmuo, kadangi pareiškėja iš esmės kelia tuos pačius reikalavimus, kurie jau yra išnagrinėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1367-391/10 dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Kadangi pagal apeliantės pateikto procesinio dokumento turinį pirmosios instancijos teismas negalėjo išspręsti klausimų, kurie yra privalomi aptariamos kategorijos civilinėje byloje, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė trūkumų ištaisymo institutą (CPK 115 straipsnis) bei 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartyje aiškiai, konkrečiai ir išsamiai nurodė, kokius būtinus reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą būtina pateikti. Apeliantė teismo nurodytų trūkumų pilnai nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantei nepašalinus procesinio dokumento trūkumų jis dalyje laikytinas nepaduotu ir dalyje atsisakytinas priimti bei grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje, kurią procesinis dokumentas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui tuo pagrindu, kad nepašalinti dokumento trūkumai, neužkerta kelio apeliantei kreiptis į teismą pakartotinai pašalinus procesinio dokumento trūkumus.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį nepakeistą (CPK 337 straipsnio1 dalies 1 punktas).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., Kauno apygardos teismas
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.