- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 1A-345-648-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-00115-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Pažarskis (pirm.), Jūratė Damanskienė, Regina Pocienė
- Nuteistasis
- M. G.
- Advokatai
- Virginija Rasimavičienė
Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-345-648/2012
Teisėja Alberta Baltušytė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00115-2011-1
2012 m. kovo 29 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Jūratės Damanskienės ir Reginos Pocienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 65 str. 2 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta 6 MGL (780 Lt) bauda ir M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams bei 6 MGL (780 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Į M. G. paskirtą bausmę įskaityta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendžiu atlikta bausmės dalis.
N. M. iš M. G. priteista 2 000 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-01-22, apie 4 val., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, dujų balionėliu papurškė nukentėjusiajam N. M. į veidą, o pastarajam bandant surinkti laiptinės durų kodą, dar kartą papurškė dujų į akis ir pradėjo mušti jį kumščiais į veidą bei galvą, sudavė ne mažiau kaip du smūgius, taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės ausies kaušelyje ir nosies nugarėlėje, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo nukentėjusiojo dešinės rankos pagrobė 1 500 Lt vertės auksinę grandinėlę bei 500 Lt vertės auksinį žiedą, taip iš nukentėjusiojo pagrobdamas 2 000 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-06 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.
Tvirtina, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog jo parodymai, kad jis nepadarė inkriminuoto nusikaltimo, yra prieštaringi. Priešingai, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje jo parodymai nesikeitė. Jo parodymus gali paneigti tik nukentėjusiojo N. M. parodymai. Pasak nuteistojo, liudytojai T. K. ir A. M. nieko nenurodė apie N. M. apiplėšimą. Iš jų parodymų seka, kad nebuvo jokio konflikto nei taksi automobilyje, nei einant nukentėjusiojo namų link, jis nesiūlė niekam eiti dar išgerti, taip pat kad jis neturėjo pinigų. Liudytoja R. M. nematė paties sūnaus sumušimo ir vagystės fakto, ji sužinojo apie įvykį iš nukentėjusiojo, kuris pasakė jai, kad kažkoks vaikinas sumušė jį. Išbėgusi į kiemą prie laiptinės, ji matė tik ištryptą sniegą ir kraują. Esant tokiems įrodymams, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog būtent jis padarė inkriminuotą nusikaltimą. Vien tos aplinkybės, jog jam buvo pakeliui eiti namo su N. M., kadangi gyvena toje pačioje gatvėje, ir jie kartu nuėjo toliau, kai kiti N. M. draugai atsiskyrė netoli nukentėjusiojo namų, neįrodo jo kaltės. Galima manyti, kad nukentėjusysis nurodė apeliantą, kaip asmenį, apiplėšusį jį, nes būtų patogiausia atgauti pagrobtus daiktus. Be to, būtų nelogiška jam (M. G.), gyvenančiam tame pačiame rajone, iš matymo pažįstančiam nukentėjusįjį ir kitus asmenis, padaryti plėšimą.
Šioje baudžiamojoje byloje nesiaiškinta, ar buvo dar kiti asmenys įvykio metu prie laiptinės ar laiptinėje, kieno pėdsakai buvo sniege – vieno ar daugiau asmenų. Teigia, kad nukentėjusysis kreipėsi į policiją vėliau po įvykio. Iš liudytojų A. M. ir S. P. parodymų matyti, kad nukentėjusysis kreipėsi į S. P., jog padėtų susigrąžinti daiktus, ir nurodė, jog jį apiplėšė vaikinas pravarde „K (duomenys pakeisti), t. y. nuteistasis. Per liudytoją A. M. buvo siekiama susigrąžinti daiktus. Šis liudytojas kategoriškai paliudijo, kad su apeliantu nebuvo telefonu jokio pokalbio apie daiktus, telefoninio pokalbio metu M. G. buvo visiškai ramus, o ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra užrašyti neteisingai. Pasirašydamas apklausos protokolą, A. M. tikėjo tyrėja, jog ši užrašys tokius parodymus, kaip jis sakė. Liudytojas S. P. parodė, kad A. M. pasakė jam, jog nepavyks susitarti, nes daiktai yra parduoti. Pasak apelianto, tokio pokalbio faktiškai nebuvo. Todėl yra pagrindas abejoti nukentėjusiojo ir liudytojo S. P. parodymais.
Teismas siejo apelianto parodymų nenuoseklumą su telefono skambučių išklotine ir jos analize, todėl padarė prielaidą, jog jo užfiksuotas judėjimas per Vilniaus miestą įrodo, kad jo tikslas buvo realizuoti pavogtus daiktus. Nuteistojo teigimu, niekas nepaneigė jo parodymų, jog palydėjęs nukentėjusįjį, jis nuėjo namo, todėl jokio nenuoseklumo jo parodymuose nėra.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia nuteistasis, apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.
Pirmos instancijos teisme teisiamajame posėdyje nukentėjusiuoju apklaustas N. M. parodė, kad 2011-01-22 jis kartu su A. M. ir T. K. išėjo iš klubo „M (duomenys pakeisti)“, esančio Žirmūnuose, ir nuėjo prie taksi automobilių, kur pamatė stovintį M. G.. Pastarasis paklausė jų, kur važiuos, atsakius, kad į Naujininkus, jis paprašė pavežti ir jį, nes neturėjo už ką grįžti namo. Pravažiavus Naujininkų tiltą, T. K. išlipo iš taksi, o jis, A. M. ir M. G. išlipo prie troleibusų žiedo. Jis su A. M. ėjo namų link, o M. G. ėjo jiems iš paskos. Po to A. M. nuėjo į savo namus Brolių g., o jis toliau ėjo kartu su M. G.. Jam jau būnant visai šalia laiptinės (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuteistasis suėmė jam už striukės apykaklės ir bandė pargriauti, spyrė į kulnus, bet jis nenugriuvo. M. G. papurškė jam dujų balionėliu į akis, bet pataikė į žandą ir į vieną akį. N. M. bandė surinkti durų kodą, tuomet M. G. papurškė jam dar kartą, dėl ko jis jau nieko nebematė, o nuteistasis pradėjo jį daužyti kumščiais iš už nugaros į galvą, pataikė į ausį, pargriovė ir pradėjo spardyti, koja pataikė jam į nosį. N. M. prarado sąmonę, o kai atsipeikėjo, nuėjo namo ir iš karto pastebėjo, kad dingo jo auksinė grandinėlė, 1 500 Lt vertės, ir žiedas, 500 Lt vertės. Kitą dieną jis paskambino S. P. ir paprašė gauti M. G. telefono numerį. Galvojo, kad paskambins jam ir apeliantas grąžins jo daiktus, nes nenorės nemalonumų su policija. Tačiau S. P. paskambino jam (N. M.) ir pasakė, kad nieko nebus, nieko jam negrąžins, todėl kitą dieną jis parašė pareiškimą policijai. Po to jam vėl paskambino S. P. ir pasakė, kad M. G. nori susitikti ir grąžinti jo daiktus. Jis visa tai pasakė tyrėjui, kuris patarė jam pasakyti, kad M. G. su juo susitiktų kaip su jo broliu, bet M. G. nesutiko su juo susitikti (t. 2, b.l. 13-14). Ikiteisminio tyrimo metu N. M. nurodė analogiškas aplinkybes (t. 1, b.l. 6, 8-9). Nukentėjusysis 2011-01-22 protokole-pareiškime nurodė, kad 2011-01-22, apie 4 val., būnant prie savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jam į akis papurškė iš matymo pažįstamas vaikinas pravarde „K“, kuris po to pradėjo jį mušti, dėl ko prarado sąmonę. Atsigavus pamatė, kad nuo dešinės rankos dingo jo auksinė grandinėlė ir auksinis žiedas (t. 1, b.l. 1). Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, kad N. M. iš parodytų nuotraukų atpažino vaikiną, esantį nuotraukoje Nr. 75, kuris 2011-01-22, apie 4 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, papurškė dujų balionėliu, vėliau sumušė, o jam praradus sąmonę, nuėmė nuo rankos auksinę grandinėlę ir auksinį žiedą (t. 1, b.l. 17), tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vaikinas, esantis nuotraukoje Nr. 75, yra M. G. (t. 1, b.l. 18). N. M. patvirtino savo parodymus atliekant parodymų patikrinimą vietoje (t. 1, b.l. 23-27), laikėsi savo parodymų akistatos su M. G. metu (t. 1, b.l. 105-109).
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusysis N. M. būtų suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus ar melagingai apkalbėti M. G., jo parodymai viso baudžiamojo proceso metu yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl jo parodymai laikytini patikimais.
Nors liudytojai T. K. ir A. M. nematė plėšimo N. M. atžvilgiu aplinkybių, tačiau jie patvirtino, kad M. G. važiavo kartu su jais ir nukentėjusiuoju taksi. Be to, A. M. parodė, kad jis, N. M. ir M. G. išlipo Naujininkų troleibusų žiede, visi truputį paėjo pakeliui ir išsiskyrė, jis atsisveikino ir nuėjo į savo namus (t. 2, b.l. 14-15). Pasak apelianto, iš minėtų liudytojų parodymų seka, kad nebuvo jokio konflikto nei taksi automobilyje, nei einant nukentėjusiojo namų link, jis nesiūlė niekam eiti dar išgerti, taip pat kad jis neturėjo pinigų, tačiau tokie liudytojų parodymai nepaneigia, kad M. G. nepadarė inkriminuoto nusikaltimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. teisiamajame posėdyje pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo S. P. parodymus, šis nurodė, kad iš matymo pažįsta vaikiną pravarde „K“, t. y. M. G.. 2011 m., sausio mėn., jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino N. M., kuris pasakė, kad jį apvogė vaikinas pravarde „K“. Nukentėjusysis paklausė jo, ar įmanoma būtų susigrąžinti pavogtus daiktus. Tuomet jis (S. P.) paskambino pažįstamam A. M., kuris pasakė, jog paskambins „K“ ir pasiaiškins, kadangi yra pažįstami. Po keleto valandų jam vėl paskambino A. M. ir pasakė, kad nieko neišeis susitarti, nes daiktų jau nebėra ir jie yra parduoti. Jis tą dieną, kuomet buvo apiplėštas N. M., nesimatė su nukentėjusiojo, sužinojo apie įvykį kitą dieną iš paties N. M. (t. 1, b.l. 37-39).
Taigi, nukentėjusiojo N. M. parodymai atitinka liudytojų T. K., A. M. ir S. P. parodymus, kad M. G. važiavo kartu taksi, jis išlipo Naujininkų žiede kartu su nukentėjusiuoju ir A. M., S. P. bendravo su N. M. dėl pagrobtų daiktų grąžinimo. Minėti liudytojų parodymai taip pat neleidžia abejoti nukentėjusiojo parodymų objektyvumu.
Įvertinus visus anksčiau minėtus įrodymus, nėra jokių abejonių, kad M. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. Nukentėjusysis nuo pat baudžiamojo proceso pradžios nuosekliai nurodė, kad jį apiplėšė būtent nuteistasis. Tai, kad N. M. kreipėsi po pusdienio į policiją dėl padaryto nusikaltimo, neleidžia pripažinti jo parodymus kaip neobjektyvius. M. G. apeliaciniame skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad N. M. nurodė jį, kaip asmenį, apiplėšusį nukentėjusįjį, nes būtų patogiausia atgauti pagrobtus daiktus, kuri nepagrįsta jokiais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. M. G. kaltę dėl padaryto nusikaltimo netiesiogiai įrodo ir liudytojo S. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais remiantis šis liudytojas kalbėjo telefonu su A. M. dėl M. G. galimybės grąžinti N. M. pagrobtus daiktus, tačiau vėliau A. M. pasakė, kad susitarti nieko neišeis, nes daiktų jau nebėra ir jie yra parduoti. Taigi, negalima sutikti su apeliantu, kad tokio pokalbio faktiškai nebuvo, o A. M. su nuteistuoju nekalbėjo telefonu apie pagrobtus daiktus. Atkreiptinas dėmesys, kad pats M. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. M. sakė jam dėl nukentėjusiojo grandinėlės, daiktų (t. 2, b.l. 12-13).
A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po pokalbio su S. P. jis sužinojo M. G. telefono numerį, paskambino pastarajam ir pasakė, kad jo ieško S. P., paaiškino situaciją, kad apiplėštas žmogus, apeliantas pasimetė ir pasakė, kad išsiaiškins viską ir susitars (t. 1, b.l. 40-42). Apklausų protokoluose A. M. pasirašytinai patvirtino, kad jo parodymai surašyti teisingai ir neturi papildymų, todėl šio liudytojo teisiamajame posėdyje nurodytas teiginys, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra užrašyti neteisingai, vertinamas kritiškai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo remtis A. M. pakeistais teisiamajame posėdyje parodymais, kad bendraujant su M. G., šis buvo visiškai ramus.
Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo parodymais, kadangi jie prieštarauja patikimiems nukentėjusiojo parodymams. Be to, M. G. parodymai, jog palydėjęs N. M., jis nuėjo namo ir daugiau niekur nėjo, neatitinka jo telefoninių skambučių ir trumpųjų žinučių išklotinės bei jos analizės, iš kurios matyti, jog apelianto judėjimo kryptis per Vilniaus miestą kito iki 5 val. (t. 1, b.l. 56-64). Nuteistojo parodymus, kad N. M. sveikas įėjo į laiptinę, paneigė liudytojos R. M. parodymai, jog jos sūnui grįžus į namus sumuštam ir apiplėštam, ji išėjo į lauką ir pamatė kruviną sniego pusnį prie laiptinės (t. 2, b.l. 16).
Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad įvykio metu prie laiptinės ar laiptinėje buvo dar kiti asmenys, o surinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog M. G. padarė inkriminuotą nusikaltimą. Vien tai, kad M. G. pažįsta N. M., neleidžia konstatuoti, jog jis negalėjo apiplėšti nukentėjusiojo. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-06 nuosprendį nuteistojo M. G. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo M. G. apeliacinį skundą.