- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-01
- Bylos Nr.
- 1S-224-185/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), neteisto, įtariamo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 str. 1 d., skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010-02-03 nutarties, kuria kardomoji priemonė – suėmimas V. K. pratęsta 2 (dviems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. K. įtariamas tuo, kad 2010 m. sausio 1 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), S. Š. gyvenamajame name, veikdamas bendrininkų grupėje su M. B., tyčia metaliniu strypu suduodamas nenustatytą kiekį smūgių S. Š. per galvą, padarė nukentėjusiajam S. Š. mirtinus kūno sužalojimus, t.y. įtariamas padaręs nusikaltimą numatytą BK 129 str. 1 d.
V. K. 2010-01-04 nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, kuri skundžiama nutartimi pratęsta dar 2 (dviems) mėnesiams, motyvuojant, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis nurodo, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2010-02-03 nutartis nepagrįsta, todėl naikintina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą „ 1 punkte nustatyta, jog teisėjai, skirdami suėmimą taip pat namų areštą privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančią jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Įtariamasis nurodo, kad teismas, pratęsdamas suėmimo pratęsimo klausimą, vadovavosi formaliais pagrindais ir motyvais, išdėstytais Lietuvos Respublikos BPK ir nesivadovavo BPK 122 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta, jog skiriant suėmimą turi būti nurodyti pagrįsti motyvai dėl suėmimo pagrindo.
Nesutinka teismo išvada, kad būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Mano, kad teismas, pratęsdamas suėmimą, nurodė nepakankamai motyvų, kurių pagrindu būtų galima skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Ekonominiu sunkmečiu Biržų rajone susirasti darbą praktiškai neįmanoma.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad suėmimo pratęsimo dieną suėmimo pagrindai ir sąlygos nebuvo išnykę ar pasikeitę, todėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010-02-03 nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas V. K. pratęsta pagrįstai.
V. K. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., už kurį nustatyta griežta – nuo 7 iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Iš bylos medžiagos matyti, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad V. K. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą - tai duomenys, esantys įvykio vietos ir lavono apžiūros protokoluose, liudytojų, įtariamojo M. B. parodymų protokoluose, įtariamųjų parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Kaltinimo sunkumas, BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 8 punktas). Nedirbantis, nevedęs, taigi nėra saistomas tvirtais socialiniais ir darbiniais ryšiais. Minėtų aplinkybių buvimas pirmos instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas manyti, kad nutarties priėmimo metu įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Ikiteisminis tyrimas byloje nebaigtas, negautos specialistų išvados. Švelnesne kardomąja priemone BPK 119 straipsnyje išdėstyti tikslai nebus pasiekti. Tokiu būdu, pratęsdamas įtariamajam V. K. kardomąją priemonę - suėmimą, teismas BPK 122 straipsnio reikalavimų nepažeidė, nutartis teisėta ir pagrįsta.
Kaip ir nurodoma skunde, taikant kardomąją priemonę – suėmimą yra suvaržoma viena pagrindinių asmens teisių – teisė į laisvę, tačiau, kaip minėta, be analizuojamos teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog įtariamojo V. K. teisės suvaržytos griežtai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir toks teisių suvaržymas yra pateisinamas. Priimdamas sprendimą pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą, pirmos instancijos teismas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str., 6 str. 1 d. nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Skundžiama nutartis atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimus.
Įtariamasis nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad jis šiuo metu nedirba, nes ekonominiu sunkmečiu darbą sunku susirasti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbo santykiai ir kitos aplinkybės nėra reikalavimai įtariamajam, kurių šiuo metu jis neturi galimybės įgyvendinti, o BPK 122 str. 2 d. numatytos aplinkybės, į kurias teismas pagrįstai atsižvelgė, nustatydamas suėmimo pagrindo, įtvirtinto BPK 122 str. 1 d. 1 p. buvimą.
Esant tokioms aplinkybėms, naikinti ar keisti skundžiamą Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Įtariamojo V. K. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.