Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria D. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 127 str. 2 d. 160 Lt bauda, pagal ATPK 125 str. 5 d. – 100 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė nuobauda- 160 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-08-09 nutarimu D. G. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d. už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 7 d., 17.30 val. 30 min. Vilniuje, Pilaitės pr. 13, vairuodamas automobilį Volkswagen Golf, v.n. (duomenys neskelbtini), nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, važiuodamas priešpriešiniam eismui skirtoje kelio pusėje nepasirinko saugaus greičio, atsiradus kliūčiai nesugebėjo sustabdyti, nuvažiavo nuo kelio, susidūrė su pasukusiu į kairę automobiliu ir sugadino abu automobilius. Automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Anot apelianto, apylinkės teismas netyrė jo skunde nurodytų argumentų, byloje esančių įrodymų ir padarė nepagrįstą išvadą dėl jo kaltės, padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

D. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog D. G. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., ATPK 123 str. 5 d.

Apeliaciniame skunde neneigiama, jog D. G. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 5 d., t.y. jog jis 2013-08-07, 17.30 val. 30 min. Vilniuje, Pilaitės pr. 13, eismo įvykio metu vairavo automobilį Volkswagen Golf, v/n (duomenys neskelbtini), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Apeliantas nesutinka dėl pažeidėjo veikos kvalifikavimo pagal ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 16 -320/2007).

Nors D. G. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, nurodo, kad eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl kitos eismo įvykio dalyvės kaltės, tačiau jo kaltė yra įrodyta byloje esančiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.4), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio M. B. tarnybiniu pranešimu (b.l.7), kuriame nurodytas aplinkybes jis patvirtino, apklaustas teismo posėdyje, O. B. paaiškinimu (b.l.12) bei jos parodymais, duotais teismo posėdyje, liudytojų G. B. paaiškinimu (b.l.13) ir teisme duotais parodymais, eismo įvykio vietos schema (b.l.9), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 10), fotonuotraukomis (b.l.23-25) ir kita bylos medžiaga.

Šie byloje surinkti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad 2012 m. rugpjūčio 7 d., 17.30 val. 30 min. Vilniuje, Pilaitės pr. 13, vairuodamas automobilį Volkswagen Golf, v.n. (duomenys neskelbtini), nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, važiuodamas priešpriešiniam eismui skirtoje kelio pusėje, nepasirinko saugaus greičio, atsiradus kliūčiai, nesugebėjo sustabdyti, nuvažiavo nuo kelio, susidūrė su pasukusiu į kairę automobiliu ir sugadino abu automobilius.

Tiek tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas M. B. nurodė, jog įvykio vietoje D. G. visiškai neminėjo, kad, betarpiškai prieš įvykstant eismo įvykiui, jis lenkė O. B. vairuojamą automobilį. Liudytojo nuomone, D. G. per vėlai pastebėjo, kad priekyje jo važiuojantis Nissan Qashqai sumažino greitį ir suką į kairę, (įvažiavimas į degalinę). Jis galėjo minėtą automobilį apvažiuoti iš dešinės, tačiau kažkodėl pasirinko kitą variantą ir pasuko į kairę. Liudytojas nurodė, kad D. G. kliudė O. B. vairuojamą automobilį, kai pastarasis jau buvo pilnai įvažiavęs į įvažiavimą ir juo judėjo, tai patvirtina eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti duomenys, taip pat D. G. vairuojamo automobilio nuvažiuotas atstumas po kontakto su O. B. vairuojamu automobiliu bei D. G. automobilio padangų žymės, paliktos iki kontakto. Minėti duomenys visiškai paneigia D. G. teisme iškeltą versiją, kad jis lenkė O. B. vairuojamą automobilį, kai šis nelauktai pasuko į kairę.

Iš liudytojos O. B. parodymų teismo posėdyje matyti, kad ji 2012-08-07 apie 17.30 val., vairuodama automobilį Nissan Qashqai, važiavo Pilaitės pr. 13, Vilniuje. Nusprendusi užsukti į degalinę, persirikiavo automobiliu arčiau kairiojo krašto ir nesant iš priekio, link jos judančių transporto priemonių, pasuko į įvažiavimą. Tuo pačiu metu pastebėjo iš kairės pusės ta pačia kryptimi, kaip ir ji, link įvažiavimo į degalinę važiuojantį kitą automobilį- VW Golf. Minėtas automobilis kliudė jos automobilį ir, nuvažiavęs nemažą atstumą į priekį, sustojo. Išlipęs vairuotojas iš pradžių pripažino savo kaltę, tačiau, kažkam paskambinęs, pakeitė savo nuomonę, todėl į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Liudytoja teisme paaiškino, kad VW Golf vairuotojas jos automobilio nelenkė ir ji nesuprato, iš kur jis atsirado. Vienu metu jai net pasirodė, kad VW Golf vairuotojas nori kartu su ja įvažiuoti į link degalinės vedantį įvažiavimą. Liudytoja nurodė, kad po autoįvykio joks žmogus prie jos ar prie VW Golf vairuotojo nebuvo priėjęs ir neminėjo, kad matė autoįvykį ir gali būti liudytojas.

Iš liudytojos G. B. teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad ji iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir liudytoja O. B., taip pat patvirtino, kad kitas automobilis kliudė dukters vairuojamą automobilį, kai šis jau važiavo link degalinės esančiu įvažiavimu.

Byloje esančioje eismo įvykio schemoje užfiksuota automobilių stovėjimo vieta po eismo įvykio, susidūrimo vieta, Volkswagen Golf nuvažiavimo padangų žymės (b.l. 9).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės: Volkswagen Golf, v/n (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis; automobilio Nissan Qashqai, v/n (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinės kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės (b.l.10).

Fotonuotraukose užfiksuota, kad, specialistams atlikus apžiūrą kelyje, kur įvyko eismo įvykis, ties įvažiavimu į UAB „Lukoil“ degalinės teritoriją, adresu Pilaitės per. 13, kelio ženklų įrengta nebuvo (b.l. 23).

Iš teismo posėdžio metu duotų D. G. parodymų matyti, kad nėra jo kaltės dėl autoįvykio, kurio metu buvo apgadintas jo bei kitam asmeniui priklausantis automobilis Nissan Qashqai. Įvykį tyrę policijos pareigūnai nebuvo objektyvūs ir klaidingai įvertino tuo metu susidariusią situaciją. D. G. nurodė, kad, vairuodamas automobilį VW Golf ir važiuodamas Pilaitės pr., Vilniuje, atliko lenkimo manevrą, išvažiavęs į priešingą eismo juostą, pradėjo lenkti priekyje judėjusį O. B. vairuojamą Nissan Qashqai, tačiau, jam nespėjus pabaigti šio manevro, O. B. vairuojamas automobilis nelauktai pasuko į kairę, įvažiavo į degalinę ir jam užkirto kelią. Stengdamasis išvengti tiesioginio kontakto, stabdė bei pasuko kairėn, tačiau vis tiek kliudė Nissan Qashqai. D. G. nuomone, šioje kelio atkarpoje, norėdamas atlikti lenkimo manevrą, jis galėjo išvažiuoti į priešingą eismo juostą ir galėjo lenkti kitus automobilius.

Teismo posėdyje D. G. iniciatyva apklausus liudytoju P. S., jis iš esmės davė analogiškus parodymus kaip ir D. G., teigdamas, kad matė, kaip pastarasis lenkė O. B. vairuojamą automobilį Nissan Qashqai, tačiau šis nelauktai pasuko į kairę ir užkirto D. G. vairuojamam automobiliui kelią. Po autoįvykio jis sustojo, priėjo prie D. G., paaiškino, kad matė autoįvykį ir jam paliko savo vizitinę kortelę.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atmetė D. G. teisme iškeltą versiją, jog jis, vairuodamas automobilį VW Golf ir važiuodamas Pilaitės pr., Vilniuje, atliko lenkimo manevrą, kaip paneigtą ne tik O. B. ir kartu su ja važiavusios G. B. parodymais, bet ir eismo įvykio schemoje užfiksuotais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog D. G. iškart po įvykio pirminiame paaiškinime taip pat nenurodė šios įvykio aplinkybės (b.l.8). Administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir visapusiškai, išsamiai ištirtų faktinių duomenų, kuriuos apylinkės teismas laikė D. G. kaltę patvirtinančiais įrodymais, pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. G. buvo neatidus aplinkai, nesilaikė saugaus atstumo bei greičio. Per vėlai pastebėjęs, kad priekyje judėjęs O. B. vairuojamas automobilis stabtelėjo ir pasuko į kairę, norėdamas išvengti kontakto nutarė jį apvažiuoti iš kairės, tačiau nesugebėjo suvaldyti automobilio ir kliudė kitą transporto priemonę, t.y. šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio Volkswagen Golf, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuotojo D. G. veiksmai/neveikimas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė D. G. iniciatyva į teismo posėdį iškviesto liudytojo P. S. parodymais, kuriais šis patvirtino D. G. nurodytas faktines aplinkybes, kadangi O. B. ir jos mama teisme kategoriškai teigė, kad jokie po autoįvykio pro šalį judėję automobiliai nebuvo sustoję ir niekas prie jų nebuvo priėjęs. Priešingai, jos nurodė, kad, laukiant atvykstačių policijos pareigūnų, D. G. lakstė aplink bei kažkam vis skambino mobilaus ryšio telefonu ir bendravo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą dėl D. G. kaltės, padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Liudytojų O. B. ir G. B., betarpiškai mačiusių eismo įvykį, paaiškinimais bei parodymais, duotais teismo posėdžio metu, kita bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 7 d., 17.30 val. eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti automobiliai Volkswagen Golf, v/n (duomenys neskelbtini) ir Nissan Qashqai, v/n (duomenys neskelbtini) priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, sukėlė būtent D. G..

Apeliaciniame skunde D. G. taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą nuobaudą pagal ATPK 123 str. 5 d.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.).

ATPK 123 str. 5 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas transporto priemonės vairuotojui užtraukia baudą nuo 80 litų iki 120 litų.

D. G. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių pagrįstai nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas teisingai nustatė, kad D. G. už padarytus teisės pažeidimus Vilniaus apskrities VPK Kelių valdybos policijos pareigūno 2012-08-09 nutarimu nuobaudos paskirtos, laikantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. nuostatų, yra proporcingos padarytiems teisės pažeidimams, ir, apygardos teismo vertinimu, nėra aiškiai per griežtos.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį nepakeistą ir D. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.