Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, nuteistajam G. S., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, įstatyminei atstovei R. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, mokytis arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Nukentėjusiojo K. N. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir jam priteista 7000 Lt. iš G. S., o pastarajam neturint turto ar uždarbio pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš nuteistojo įstatyminio atstovo - mamos R. M.. Iš jo valstybei priteistos proceso išlaidas – 160 Lt. už advokato atstovavimo paslaugas (antrinės teisinės pagalbos teikimas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010-09-26 apie 15.30 val. Sukilėlių pr., prie namo Nr. 78, Kaune, veikdamas kartu su Lietuvos Respublikos BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu - mažamečiu L. U., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui nukentėjusiajam K. N. kumščiais sudavė smūgius į galvą, padarydamas poodinę kraujosruvą veide, dešinės akiduobės apatinės sienos lūžimą vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, tuo sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir jį dėl šio nusikaltimo išteisinti. Teigia, kad yra nekaltas, nes nesudavė nukentėjusiajam jokių smūgių į veidą bei nesužeidė akies, kadangi tai padarė L. U., kuris nuo pat pradžių nuosekliai teigia, kad būtent jis susimušė su nukentėjusiuoju K. N., kad būtent jis sudavė jam smūgį į akies sritį. Tą patį pirmojoje apklausoje patvirtino ir pats nukentėjusysis, kuris vėliau pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad ir apeliantas kartu su L. U. jį mušė. Nuteistasis nurodo, jog K. N. ir liudytojas D. B. nurodė, kad smūgių į K. N. galvą buvo daug, tačiau teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota tik viena kraujosruva veide bei dešinės akiduobės apatinės sienos lūžimas, kurie galėjo gautis vieno ir daugiau trauminių poveikių pasekoje. Teismo metu specialistė patvirtino, kad akiduobės lūžis bei tos pačios akies srityje esanti kraujosruva gavosi vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Apelianto nuomone, pagal specialistės sužalojimų apibūdinimą, jis arba L. U. turėjo daugiau negu vieną kartą pataikyti į dešinę akį, o tai galima tik tuo atveju, kad K. N. visiškai nejudėtu, kas muštynių metu neįmanoma, todėl prašo vadovautis L. U. parodymais bei paties K. N. pirminiais parodymais ir jį išteisinti.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymus apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės prašymą apeliacinį skundą atmesti, išanalizavusi byloje surinktus įrodymus bei įvertinusi visą bylos medžiagą, padarė išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Nuteistasis bylos tyrimo metu bei apeliaciniame skunde neigia savo kaltę, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, nekyla jokių abejonių, kad G. S. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

Apeliacinio skundo motyvai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo parodymais, nes jis juos keitė ir todėl nebuvo objektyvus, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Iš tiesų, byloje yra nemažai vienų kitiems prieštaraujančių duomenų, tačiau teismas visus bylos įrodymus ištyrė, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis, o prieštaringus, nenuoseklius parodymus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams. Netikėti nukentėjusiojo K. N. parodymais pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo, nes, duodamas parodymus teisme, jis argumentuotai paaiškino, jog įvykio aplinkybes geriau atsiminė būtent lapkričio 3 dienos apklausos metu, negu iš karto po įvykio apklausiamas ligoninėje, nes tuomet jam dar labai skaudėjo. Tačiau ir apklaustas 2010 m. rugsėjo 27 d. ligoninėje jis patvirtino, kad ne tik L. U. jį mušė, bet ir G. S. jam sudavė kelis smūgius į galvą, tik susimaišė nurodydamas, kuris iš užpuolikų trenkė į akį. Teisme nukentėjusysis taip pat nuodugniai ir išsamiai nurodė įvykio aplinkybes, kokias buvo išdėstęs 2010 m. lapkričio 3 d. apklausos metu. Akistatų su G. S. bei L. U. metu nukentėjsusysis taip pat nuosekliais laikėsi savo parodymų, jog jį sumušė abu vaikinai – G. S. ir L. U.. Analogiškus parodymus nukentėjusiojo parodymams davė įvykį matęs liudytojas D. B.. Tokias pačias įvykio aplinkybes nurodė liudytojai G. B., A. B., kuriems apie įvykį papasakojo nukentėjusysis ir D. B.. Visų šių asmenų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, papildo vieni kitus, todėl netikėti jais teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. O liudytojo L. U. parodymus teismas visiškai pagrįstai vertino kritiškai kaip neteisingus ir jais nesivadovavo. Liudytoja D. U. apie įvykį sužinojo iš sūnaus, kuris jai pasakė, kad nukentėjusiajam į akį trenkė jis, o G. S. nieko nedarė, tačiau ji nurodė, jog jos sūnus L. U. yra dešiniarankis, todėl jai buvo keista, kodėl jis trenkė nukentėjusiajam kaire ranka. Pats L. U. neneigia, jog yra dešiniarankis, tačiau parodymuose teigė, jos į akies sritį K. N. trenkė kaire ranka, nestipriai, nesupranta, kaip nuo tokio smūgio galėjo lūžti kaulas, parodymuose nepaaiškino, kodėl trenkė būtent kaire ranka. Šie jo parodymai nenuoširdūs, logiškai nepaaiškinami, prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams, todėl akivaizdu, kad L. U., suvokdamas, jog pats dėl amžiaus dar negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tokius veiksmus, sąmoningai nurodė klaidingus faktus, jog nukentėjusįjį sužalojo tik jis, taip siekdamas padėti savo draugui G. S. išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. O pats apeliantas, taip pat siekdamas išvengti baudžiamosios atskomybės, davė liudytojo L. U. atitinkančius bei jiems analogiškus parodymus, kuriais teismas taip pat pagrįstai nesivadovavo kaip neteisingais ir prieštaraujančiais faktinėms bylos aplinkybėms.

Visi aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad būtent dėl apelianto neteisėtų veiksmų atsirado visi nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, kurie įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nėra jokių domenų, kurie duotų pagrindo manyti, kad šie sužalojimai K. N. galėjo būti padaryti kito asmens ir kitomis aplinkybės.

Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nepažeidė. Jis atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, taip pat į individualias nuteistojo asmenines savybes. Bausmės rūšis bei jos dydis nuteistajam paskirta tinkamai.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo G. S. apeliacinį skundą ir panaikinti nuosprendį bei jį išteisinti - nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.