- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-03-19
- Bylos Nr.
- e1-453-805/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05289-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- I. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, teistas:
1) Prienų raj. apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo basume;
2) Prienų raj. apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probacijos tarnybos, teistumas išnykęs;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis I. V. 2024 m. vasario 9 d. apie 17.21 val. gyvenamo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį savo šeimos nariui neblaiviam broliui A. V. (kuriam nustatytas 2,47 promilių neblaivumas) į kairės pusės skruostą, tuo sukeldamas fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Iš kaltinamojo I. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad I. V. kaltu prisipažino pilnai įvykdęs nusikalstamą veiką ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su savo žmona K. V., mažamete dukra T. V., ir dviem broliais, t. y. A. V. ir J. V.. Su savo šeima gyvena antrame namo aukšte, o broliai gyvena pirmame namo aukšte. Namas padalintas į tris dalis, į namą yra trys įėjimo durys. Jis šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) darbininku, alkoholinius gėrimus vartoja retai. Įvykio dieną taip pat buvo blaivus. Brolis A. V. niekur nedirba, alkoholį vartoja kiekvieną dieną, yra konfliktiška asmenybė. Su broliu A. beveik tris metus nebendrauja. Per šiuos metus buvę konfliktų, tačiau į policiją niekada nesikreipė. 2024 m. vasario 9 d. apie 17.20 val. grįžus į namus ir pasiėmus daiktus ėjo į namus. Beveik priėjus prie brolio J. įėjimo durų, į lauką išėjo stipriai neblaivus brolis A. Be jokios priežasties pradėjo grasinti, kad sudaužys automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Po šito brolio komentaro jis priėjo ir rankos kumščiu vieną kartą sudavė į kairį skruostą. Po suduoto smūgio brolis A. nukrito ant žemės, tačiau mano, kad suduotas smūgis nebuvo itin stiprus. Mano, kad nukrito ant žemės dėl girtumo, neišlaikė pusiausvyros. A. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, tačiau daugiau su juo nekonfliktavo, nuėjo į namus. Maždaug po valandos į duris pasibeldė policijos pareigūnai. Paaiškino, kad kaltinamasis fiziniu smurto prieš savo brolį ir sulaikė. Dažniausiai mokesčius sumoka kartu su broliu J., o brolis A. neprisideda. Gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, smurtavęs prieš savo brolį A. V.. Dėl savo veiksmų labai gėda, pirmiausia prieš savo brolį (b. l. 117-120).
Nukentėjusysis A. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena kartu su savo broliais, t. y. I. V. ir J. V. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise gyvenamasis namas priklauso mamai M. V. Mama gyvena kitu adresu. Gyvenamasis namas padalintas į tris dalis, t. y. jis ir brolis J. gyvena namo pirmajame aukšte, o I. gyvena antrame namo aukšte. Visi turi atskirus įėjimus į gyvenamąjį namą. Jis niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Alkoholinius gėrimus vartoja retai. Su broliu I. nebendrauja jau apie tris metus. Apie tris metus nesikalba visiškai. Per šiuos tris metus tarpusavyje buvo susipykę kelis kartus, tačiau į policiją niekada nesikreipė. 2024 m. vasario 9 d., vakare, tiksliai laiko pasakyti negali, bet jau buvo tamsu, gyvenamojo namo kieme su broliu I. sukonfliktavo žodiškai. Konfliktas kilo dėl to, kad broliui pasakė, jog nevažinėtų su automobiliu per pievą. Po išsakyto komentaro I. tapo agresyvus, pasakęs kelis žodžius priėjo ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į kairės pusės skruostą. Po suduoto smūgio jis nugriuvo ant žemės. Dar pasakęs kelis žodžius (ką pasakė nepamena) brolis I. nuėjo į namus. Atsikėlęs nuo žemės nuėjo į namus pasiimti mobilaus ryšio telefono. Paskambino 112 ir policiją informavo apie įvykį, t. y. kad buvo naudotas fizinis smurtas. Suduotas smūgis buvo stiprus. Po suduoto smūgio pradėjo svaigti galva, pradėjo pykinti. Tačiau šiandien, t. y. (duomenys neskelbtini) duodamas parodymus, galva nesvaigsta, nepykina. Medicininės pagalbos raštiškai atsisakė ir iš ligoninės išvyko į namus. Ant kairiojo skruosto nėra likę jokios mėlynės ar kraujosruvos. Pas teismo ekspertus nevyks, kadangi jokių sužalojimų ant veido nėra. Broliui I. pretenzijų neturi dėl fizinio smurto jo atžvilgiu brolio nebijo ir nenori, kad būtų iškeldintas iš bendrų namų (b. l. 27-35).
Liudytojas J. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena savo mamos M. V. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Mama M. V. šiuose namuose negyvena. Šiuose namuose gyvena jis, broliai I. V. su šeima ir gyvena A. V. su savo sūnumi. Gyvenamasis namas yra padalintas į tris dalis. Jis ir brolis A. gyvena namo pirmajame aukšte, o I. su šeima gyvena namo antrame aukšte. Brolis A. gyvena kieme esančioje lauko virtuvėje. Į gyvenamąjį namą visi turi atskirus įėjimus. 2024 m. vasario 9 d. buvo penktadienis, apie 17.00 val. po darbų iš (duomenys neskelbtini) kartu su savo broliu I. V. automobiliu „Audi A4“ grįžo į namus. Automobilį vairavo I. V.. Įvažiavus į namų kiemą, I. automobilį pasistatė prie A. įėjimo į namus durų. Jis išlipo iš automobilio. Išlipus pamatė savo brolį A., kuris stovėjo prie savo įėjimo durų. Taip pat iš automobilio išlipo ir I. V.. Tuo metu girdėjo, kaip A. I. pasakė tokius žodžius: „sudaužysiu tavo mašiną“. I. į brolio tokį pasakymą nesureagavo, į tai nekreipė dėmesio. Jis nuėjo į gyvenamajame name esantį savo kambarį. I. taip pat kartu įėjo į gyvenamąjį namą ir ėjo į namo antrą aukštą. Nuėjus į savo kambarį, jokio triukšmo sklindančio iš lauko negirdėjo. Tuomet iš savo kambario paėmė daržoves ir ėjo į kiemą, nešė daržoves į kompostinę. Išėjęs į kiemą I. nematė, o ar A. kieme buvo į tai neatkreipė dėmesio. Bet kieme niekas netriukšmavo, jokio triukšmo negirdėjo. Nuėjo už ūkinio pastato ir ten į kompostinę nunešė bei paliko daržoves. Eidamas nuo ūkinio pastato link gyvenamojo namo pamatė, kad kieme I. V. su A. V. stovi arti vienas priešais kitą ir tarpusavyje kažką vienas ant kito šaukė. Tuo metu pamatė, kaip I., būdamas susinervinęs, kumščiu sudavė vieną kartą savo broliui A. V. į kairį veido žandą. Po suduoto smūgio matė, kad A. susvirduliavo. Ar po suduoto smūgio A. nukrito ant žemės nekreipė dėmesio, nes į A. nežiūrėjo, dėmesys buvo nukreiptas į I. , kad nelįstų prie A.. Pamena tai, kad I. atitraukė. I. tada ėjo link savo namų. Tada jis atsisuko į A. ir matė, kad A. stovėjo. Gal A. nuo brolio I. suduoto smūgio buvo nukritęs ant žemės, bet pats šito nematė. A. būdamas neblaivus visokiais žodžiais plūdo I. A. veidas nebuvo sužalotas, veidas nebuvo paraudęs, jokio kraujo nesimatė. Pats A. nesiskundė, kad kažką skauda. Kiek matė, I. suduotas smūgis A. į kairį veido žandą nebuvo stiprus. A. buvo stipriai neblaivus, ant kojų stovėjo nestipriai. A. I. prie jo akių nei vieno smūgio nesudavė. Kaip suprato, kad A. su I. sukonfliktavo dėl automobilio. A. nepatinka, kad I. įvažiuoja į kiemą automobiliu, automobilis išvažinėja kiemą. A. su I. nebendrauja, jie jau seniai yra susipykę. Po gero pusvalandžio į namų kiemą buvo atvykusi policija ir greitoji medicinos pagalba. Kas iškvietė policiją nežino. Tą dieną pareigūnai I. sulaikė (b. l. 77-80).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo I. V. prisipažinimo, nukentėjusiojo A. V. ir liudytojo J. V. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
2024 m. vasario 9 d. Alytaus apskrities VPK Prienų raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo R. P. tarnybinis pranešimas, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 6-11);
įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas gyvenamojo namo kiemas, adresu (duomenys neskelbtini). Su nusikalstama veika susijusių pėdsakų nerasta (b. l. 12-17);
Alytaus apskrities VPK Prienų raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo R. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. vasario 9 d. 17.47 val. alkoholio kiekio matuoklio prietaisu „Alcotest 6810“ ARFM-0242, patikros sertifikato Nr. 1989089, nukentėjusiajam A. V. gimusiam (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,47 promilių neblaivumas. Tuo pačiu prietaisu 18.26 val. patikrintas blaivumas įtariamojo I. V., gimusio (duomenys neskelbtini), nustatyta 0,00 promilių (b. l. 20-21).
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad I. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis 2024 m. vasario 9 d. apie 17.21 val. gyvenamo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį savo šeimos nariui neblaiviam broliui A. V. (kuriam nustatytas 2,47 promilių neblaivumas) į kairės pusės skruostą, tuo sukeldamas fizinį skausmą nukentėjusiajam A. V.. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Bylos duomenimis fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina ne tik nukentėjusiojo duoti parodymai, kad jis jautė fizinį skausmą, bet ir paties kaltinamojo kaltės pripažinimas bei pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys, juolab, kad kumščiu buvo nukentėjusiajam suduota į gyvybiškai svarbią kūno dalį. Nusikaltimas baigtas, tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kaltinamasis bylos duomenimis veikė tyčia, smurtavo pieš artimą šeimos narį – brolį, suprato dėl nusikalstamo elgesio galimas kilti pasekmes.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už I. V. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusysis dėl galimybės kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. V. informuotas 2024 m. kovo 8 d.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – brolį A. V.. Kaltinamojo I. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo I. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. V. yra darbingo amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 101-102), praeityje keletą kartų teistas, bausmę atlikęs, (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo, Prienų raj. Psichikos sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso (b. l. 90), administracine tvarka baustas 2 kartus (b. l. 98-100). Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą. Civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškia, sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančių aplinkybių nustačius, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, I. V. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su kuria kaltinamasis sutinka, paskiriant draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnis). Taip pat teismo iniciatyva kaltinamajam pataisyti skirtini ir kiti įpareigojimai.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis I. V. buvo laikinai sulaikytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).
Kaltinamajam I. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
I. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar buvimu gydymo įstaigoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. V. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar buvimu gydymo įstaigoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką I. V. įskaityti sulaikyme jo išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. I. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus baudžiamojo įsakymo vykdymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam I. V. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (raj.) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam taip pat išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti I. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.