Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, gyvenamąją vietą deklaravusi ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista:

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. Š. 2021-11-07 apie 20.20 val. Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno gatve iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0375, nustatytas 1,98 promilių neblaivumas.

Kaltinamoji Ž. Š. kalta prisipažino ir paaiškino, kad automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo gyvendama santuokoje su S. Š., VĮ ,,Regitroje“ užregistravo savo vardu, kadangi vyras yra praradęs teisę vairuoti už tai, kad vairavo būdamas neblaivus. Ji teisės vairuoti transporto priemones neturi, tokios teisės niekada nebuvo įgijusi. 2021-11-07 namuose kartu su vyru vartojo alkoholį, dviese išgėrė 3 butelius (0,5 l talpos) degtinės. Ji dar gėrė ir alaus. Vakare nusprendė važiuoti pas draugę, gyvenančią Aleksote. Ji vairavo automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vyras važiavo kartu. Iš namų važiavo į Aleksotą, užsuko į apžvalgos aikštelę, bet išlipę nebuvo, po to važiavo pas draugę. Pamatė, kad policijos automobilis su švyturėliais stabdo jos vairuojamą automobilį. Ji sustojo, vyras tuo metu miegojo ant galinės automobilio sėdynės. Policijos pareigūnas paprašė pateikti dokumentus, po to du kartus davė pūsti į alkotesterį. Abu kartus įpūtė virš dviejų promilių. Dėl savo poelgio labai gailisi.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Liudytoja V. B., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-o būrio vyriausiosios patrulė, apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-11-07 dirbo kartu su kolega vyr. patruliu G. K., apie 20.08 val. iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Amerikos lietuvių g., Kaunas, link Panoramos, ką tik nuvažiavo galimai neblaivus vairuotojas su pilkos spalvos automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus patikrinti gautą informaciją, pranešime nurodytą pilkos spalvos automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovintį automobilių stovėjimo aikštelėje. Įvažiavus į S. Dariaus ir S. Girėno g., Kaune, pastebėjo, kad SAAB automobilis pradėjo važiuoti S. Dariaus ir S. Girėno gatve link Universiteto gatvės. 2021-11-07 apie 20.20 val. panaudojant tarnybinio automobilio raudonos ir mėlynos spalvos specialiuosius signalus ir garsinį signalą, automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė S. Dariaus ir S. Girėno g. (duomenys neskelbtini), Kaune. Su kolega priėjusi prie automobilio pamatė už jo vairo sėdinčią moterį, vairavusią automobilį, kaip vėliau buvo nustatyta, jog tai Ž. Š.. Kartu su vairuotoja keleivio priekinėje sėdynėje sėdėjo vyriškis, kuris teigė, kad yra Ž. Š. vyras. Ž. Š. paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Bendraujant su vairuotoja matė, kad ji buvo akivaizdžiai neblaivi, jos kalba buvo nerišli, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, jos veiksmai buvo nekoordinuoti, akys buvo paraudusios. Taip pat nori paminėti ir tai, kad stiprus alkoholio kvapas sklido ne tik nuo vairuotojos, tačiau ir iš automobilio salono vidaus. Kai paklausė Ž. Š., ar ji yra vartojusi alkoholio, ji atsakė, kad yra vartojusi alkoholio. Kartu automobilyje važiavęs Ž. Š. vyras paaiškino, kad kai jo žmona vairavo, jis miegojo automobilyje. Tuomet kolega G. K. vairuotojai pasiūlė alkotesteriu pasitikrinti blaivumą. Ji tam nesipriešino, alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0375, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 2021-11-07 20.25 val. Ž. Š. buvo nustatytas 2,13 promilių neblaivumas. Palaukus apie 15 minučių, per kurias vairuotoja nerūkė ir nevartojo jokių alkoholinių gėrimų, antru tikrinimu 2021-11-07 20.41 val. jai buvo nustatytas 1,98 promilių neblaivumas. Vairuotoja su alkotesterio parodymais sutiko, tačiau neblaivumo nustatymo akte nepasirašė, teigdama, kad dėl neblaivumo nesugebės pasirašyti ir kam čia iš vis reikia pasirašyti, jeigu ji su viskuo sutinka, t. y. sutinka su alkotesterio parodymais ir pripažįsta, kad automobilį vairavo neblaivi. Moteris dar papildomai paaiškino, kad važiavo atgal į kaimą, nes į miestą atvažiavo nusipirkti kebabų (b. l. 31–34).

2021-11-07 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta – Dariaus ir Girėno gatvė ties (duomenys neskelbtini) namu, Kaune, ir automobilis SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–26).

2021-11-07 Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad Ž. Š. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija pėda po pėdos. 2021-11-07 20.25 val. alkotesteriu ,,Alcotest 6810 Nr. ARFM-0375 Ž. Š. nustatytas 2,13 promilių neblaivumas, 20.41 val. – 1,98 promilių (b. l. 35).

2021-11-07 transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu automobilis SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas į UAB ,,Augenas” aikštelę, Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 39–40).

VĮ ,,Regitra“ duomenų išraše nurodyta, jog automobilio SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),valdytojas-savininkas yra Ž. Š. (b. l. 41–42).

VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė automobilio SAAB 9-5 Kombi 1.9 TiD (pasirinkti 2007 metai) vertė yra 2433,20 eurų be PVM, su PVM – 3080 eurų (b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas Ž. Š., vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jai nustatytas didesnis negu 1,51 promilės neblaivumas, pasitvirtino. Nustatyta, kad 2021-11-07 apie 20.20 val. Kaune, Dariaus ir Girėno gatvėje Ž. Š. vairavo automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai alkoholio kiekio matuokliu ja nustatytas 1,98 promilių girtumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji Ž. Š. savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu ,,Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0375, vairavimo faktą paliudijo ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. B.. Ž. Š. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokdama, kad draudžiama vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, numatė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie Ž. Š. veiksmai kvalifikuotini kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bylos nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje G. M. teikė teismui prašymą leisti jai laiduoti už savo dukrą Ž. Š. ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojai gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ž. Š. teisiama pirmą kartą dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo; dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, savo veiksmus vertina kritiškai; nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sprendžiant dėl laiduotojo G. M. tinkamumo nustatyta, kad ji neteista, administracine tvarka nebausta. Nors su kaltinamąja ją sieja artimos giminystės ryšys – yra kaltinamosios Ž. Š. motina, tačiau apie dukros padarytą nusikalstamą veiką ji nieko nežino, sutiko laiduoti už dukrą, nes ši prašė padėti susigrąžinti automobilį. Jokių kitų tiriamo įvykio aplinkybių ji nežino. Nustatyta, kad mama ir dukra nepaliko artimo ryšio, mama nesilanko pas dukrą, nors ir gyvena netoliese, dažniausiai jos bendrauja telefonu. G. M. yra žinoma, kad savaitgaliais dukra su savo vyru vartoja alkoholį. Pasirinkta laiduotoja negalėjo teismui paaiškinti, kokiu būdu galėtų daryti teigiamą įtaką savo dukrai, kuri gyvena atskirai. Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad G. M. galėtų daryti teigiamą įtaką savo dukrai, o jos pateiktas prašymas laiduoti yra formalus, siekiant išvengti automobilio konfiskavimo. Be to, kaip atsižvelgiant į šios veikos kriminalizavimu siektinus valstybės baudžiamosios politikos tikslus, tokio pobūdžio bylose net ir esant formalioms sąlygoms, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas turėtų būti daugiau išimtis, o ne taisyklė tam, kad šiuo atveju būtų realiai formuojama ne bausmės griežtumo, o baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumo praktika, todėl laidavimas šioje byloje netaikomas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Ž. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę Ž. Š. teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė nesunkų nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia, kad nusikaltimas baigtas, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Vertinant Ž. Š. asmenybę pažymėtina, jog ji teisiama pirmą kartą, per paskutinius penkerius metus vieną kartą bausta administracine tvarka už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimą, turi galiojančią administracinę nuobaudą, kaltinamoji nedirba, išlaikytinių neturi.

BK 55 straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Įvertinus visas šias aplinkybes, už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą Ž. Š. skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, ir nustatomas artimas minimaliam bausmės dydis. Kadangi kaltinamoji Ž. Š. šiuo metu nedirba, nustatomas ilgesnis savanoriško baudos sumokėjimo terminas – 12 mėnesių.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus supaprastinto (pagreitinto) proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Ž. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliekamos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Įsiteisėjus nuosprendžiui naikintinos.

Nustačius, kad Ž. Š. kelių transporto priemonę vairavo būdamas neblaivi, jai skirtinos ir dvi baudžiamojo poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 68 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas Ž. Š. skirtina ši baudžiamojo poveikio priemonė. Pažymėtina, kad Ž. Š. neturi ir niekada nebuvo įgijusi teisės vairuoti, tačiau tai neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016), siekiant užkirsti kelią tokią teisę įgyti tam tikrą laikotarpį. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatant specialios teisės atėmimo terminą Ž. Š. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,98 promilės). Be to, ji kėlė didesnį pavojingumą visuomenės saugumui, nes transporto priemonę vairavo ne tik būdama neblaivi, bet ir neturėdama teisės vairuoti, kas reiškia, kad ji neturi reikiamų įgūdžių ir kvalifikacijos valdyti didesnio pavojaus šaltinį – automobilį. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad Ž. Š. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi ir kritiškai vertina savo veiksmus, per paskutinius penkerius metus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracinėn atsakomybėn patraukta nebuvo. Įvertinus visas šias aplinkybes, Ž. Š. uždraudžiama naudotis specialia teise – vairuoti kelių eismo transporto priemones – trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo – 2021-11-09.

Nustatyta, kad Ž. Š. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio valdytoja savininkė yra Ž. Š.. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaltinamajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, tokia priemonė atitinka pusiausvyrą tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją be to, būtent ši baudžiamojo poveikio priemonė užkirs kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021-11-18 pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-8087 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad Ž. Š. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 85,50 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą Ž. Š., iš kaltinamosios nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 105) siųstinas konfiskaciją vykdysiančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti Ž. Š. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- 3 (trejus) metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo – 2021-11-09;

- konfiskuoti automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB ,,Augenas“ aikštelėje, Technikos g. 18A, Kaunas.

Nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą išaiškinant, kad baudą (2000 Eur) privaloma sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, bei pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120 arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) tarnautojui tai patvirtinantį banko kvitą. Nesumokėjus per nustatytą terminą, bauda išieškoma priverstinai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, transporto priemonės registracijos liudijimą siųsti automobilio SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskaciją vykdysiančiai institucijai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš Ž. Š. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.