Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Algis Vieraitis procesinio sprendimo kategorija 2.4.7.

Kaunas, 2008 m. rugsėjo 2 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam K. K., jo gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui, nukentėjusiajam V. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį- laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Subendrinus bausmes Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunkčio „b“ pagrindu, paskirta subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 14 d., apie 7 val., V. L. pirtyje (duomenys neskelbtini) dėl menkavertės dingsties – iš pykčio dėl tą pačią dieną anksčiau kilusio konflikto, tyčia mušdamas vieną po kito, nežymiai sutrikdė T. K. ir sunkiai sutrikdė V. S. sveikatą : 1 kartą smogė kirvio pentimi į galvą T. K., padarydamas šiam muštinę žaizdą galvoje ir galvos sumušimą, bei 1 kartą smogė kirvio pentimi į galvą V. S., padarydamas šiam galvos sumušimą su kairio smilkinkaulio momenkaulio įspaustiniu lūžimu ir kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo.

Skundą apeliantas argumentuoja tuo, kad, skirdamas bausmę, teismas neįvertino ir nuosprendyje nepasisakė dėl K. K. socialinės brandos. Nusikalstamos veikos padarymo metu K. K. buvo tik 18 metų ir 6 mėnesių amžiaus, buvo tik perėjęs į vidurinės mokyklos 12 klasę. Be to, K. K. anksti neteko tėvo, kas taip pat turėjo įtakos jo socialiniam nebrandumui. Apelianto nuomone, veikos padarymo metu K. K. socialinė branda prilygo nepilnamečio socialinei brandai, kad nuteistasis yra socialiai nebrandus, patvirtina ir gynėjo iniciatyva pateikta Vilkaviškio rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendyje nepakankamai dėmesio skirta lengvinančioms atsakomybę aplinkybėms, jos nepakankamai įvertintos. Apeliantas nenurodo, kokios aplinkybės nuosprendyje nepakankamai įvertintos, bet skunde nurodoma, kad teismas turėjo įvertinti tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas pačių nukentėjusiųjų elgesys, nes įvykio metu nukentėjusieji buvo stipriai apgirtę.

Skundo autorius taip pat teigia, jog teismo atsisakymas taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį taip pat yra nepagrįstas. Apelianto nuomone, teismas ydingai vertino kaltininko asmenybę bei amžių, nepakankamai įvertino aplinkybę, kad nuteistasis nėra pasiekęs socialinės brandos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis gynėjo skundą palaikė, prašė rasti galimybę skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Savo apeliacinį skundą palaikė ir nuteistojo gynėjas. Nukentėjusysis V. S. prašė skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo K. K. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo nuteistas K. K., yra teisėtas, pagrįstas, K. K. paskirtos bausmės ir subendrinta bausmė yra teisinga, nei savo dydžiu, nei rūšimi ne per griežta.

Dėl nuteistojo kaltės

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. K. kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje, pilnai ištyrė bylos aplinkybes, pagrįstai nustatė, kokie duomenys šioje byloje laikytini įrodymais ir savo išvadas pagrindė tinkamai šiuos įrodymus įvertinęs. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas savo išvadas apie K. K. kaltę grindė ne tik pastarojo parodymais, bet ir kitais bylos įrodymais, kurie neprieštaravo, o ir papildė nuteistojo parodymus. Byloje neginčijamai nustatyta, kad, grįždamas į pirtį, iš kurios buvo išprašytas, nuteistasis pasiėmė kirvį, kuriuo švaistėsi. Šią aplinkybę nuosekliai tvirtino pats nuteistasis, tai, kad nuteistasis pasiėmė kirvį patvirtino jo brolis T. K., kad tuo kirviu nuteistasis sudavė smūgius T. K. patvirtino liudytojas A. B., pastarasis liudytojas patvirtino, kad atėmė iš nuteistojo kirvį ir numetė jo metalinę dalį. Kad agresyvus K. K. pirtyje švaistėsi kirviu patvirtino ir liudytojai E. B., E. G., kiti vakarėlio dalyviai taip pat matė nuteistąjį su kirviu rankose. Nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų laipsnį patvirtina teismo medicinos specialisto išvados. Visų šių aptartų įrodymų visetas, o ne vienas kuris nors įrodymas, ir patvirtina nuteistojo kaltę. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis niekad savo kaltės neneigė, kas teismo pagrįstai buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir įvertinta, skiriant bausmę. Nuteistojo kaltės pripažinimas buvo ne tik formalus, bet pasireiškė būtent tuo, kad jis nuosekliai paaiškino savo veiksmus, jo parodymai atitiko kitas bylos aplinkybes. Kadangi nuosprendį apskundė nuteistojo gynėjas, o ne pats nuteistasis, tenka abejoti, ar jų pozicijos buvo pilnai suderintos, nes abejojant nuteistojo kalte, nėra pagrindo prašyti švelninti jam paskirtą bausmę.

Dėl paskirtos bausmės

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas labai išsamiai nuosprendyje išdėstė argumentus dėl bausmių skyrimo. Visų pirma, teismas teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, nuosprendyje aptardamas gynėjos prašymą taikyti nuteistojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 81 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ši įstatymo norma numato, jog teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas aplinkybes, o prireikus-į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad asmuo prilygsta nepilnamečiui pagal socialinę brandą. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, tai, kad jis pažangiai mokosi, kad iš jo charakteristikų matyti, jog jis geba tinkamai įvertinti įvykius ir pagrįstai nelaikė, kad nuteistojo socialinė branda prilygintina nepilnamečio socialinei brandai. Nors apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė Vilkaviškio rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos išvadą apie tai, kad K. K. būdingi nerimastingi bruožai, kad jis kartais emociškai nestabilus, socialiai nebrandus, ši išvada nepatvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu K. K. pagal socialinę brandą prilygo nepilnamečiui. Kaip minėta, tam kad teismas padarytų išvadą, jog asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui, reikia atsižvelgti ne tik į asmens asmeninius bruožus, bet ir į nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes. Nusikalstamas veikas K. K. padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš keršto, kad dėl netinkamo elgesio buvo išprašytas iš vakarėlio, panaudodamas pavojingą įrankį- kirvį, savo veiksmus apgalvojęs iš anksto. Esant tokioms nusikalstamų veikų aplinkybėms ir padariniams, teigti, jog nuteistojo socialinė branda veikos padarymo metu prilygo nepilnamečio socialinei brandai nėra pagrindo.

Skirdamas bausmes, teismas teisingai įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tai, kad abu nukentėjusieji ir daugelis kitų vakarėlio dalyvių buvo neblaivūs, negali būti vertinama kaip rizikingas nukentėjusiųjų elgesys. Toks nukentėjusiųjų elgesys esamoje situacijoje buvo ne rizikingas, o natūralūs, nes jie būtent tuo tikslu ir buvo susirinkę į pirtį. Tai, kad nukentėjusieji buvo neblaivūs, nedavė nuteistajam jokio pagrindo nekviestam, turint tikslą atkeršyti, ateiti į vakarėlio vietą ir sužaloti nukentėjusiuosius kirviu.

Teismas taip pat pagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatų vertindamas nuteistojo veiksmus dėl T. K. sužalojimo. Taikyti Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatas, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Be kitų sąlygų, numatytų šio straipsnio 1 dalyje, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad po T. K. sužalojimo, nuteistasis toliau darė nusikalstamą veiką, padarydamas sunkų nusikaltimą, todėl teismas negalėjo padaryti ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, būtinos asmeniui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu.

Teismas taip pat apsvarstė ir nuosprendyje argumentavo, kodėl netaiko nuteistojo atžvilgiu Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies ir nelaikė, kad sankcijos ribose numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam principui aiškiai prieštarautų. Kiekviena bausmė individualiai yra reikšminga kiekvienam nuteistajam , tačiau bylos aplinkybės patvirtina, kad sunkų sveikatos sutrikdymą kitam žmogui nuteistasis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas labai pavojingą įrankį, todėl tokios veikos pasekmės ir atsakomybė už jas jam negali būti netikėtos.

Už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų. Bausmės vidurkis yra 5 metai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, kurias nurodė nuosprendyje, nuteistajam paskyrė pusės vidurkio dydžio laisvės atėmimo bausmę. Tokia bausmė nelaikytina per griežta ar neteisinga, švelninti ją, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais, nėra pagrindo. Bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, šio baudžiamojo įstatymo sankcija nenumato. Taip pat nenustatyta įstatyminių pagrindų skirti kitą bausmės rūšį, nei numatyta sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

nuteistojo K. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinį skundą atmesti.