Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamratas“ ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolos, palūkanų, skolos išieškojimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškinio senaties taikymo

7. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 1 dalimi, bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Pagal šio straipsnio 10 dalį, sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

8. Nors atsakovė nurodo, kad bendrasis ieškinio senaties terminas iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo treji metai, toks argumentas yra nepagrįstas, kadangi tiek bendrasis ieškinio senaties terminas, tiek sutrumpintas penkerių metų senaties terminas palūkanoms ir kitoms periodinėms išmokoms buvo toks pats kaip ir dabar nuo pat CK įsigaliojimo ir šie terminai nebuvo keisti.

9. Atsižvelgiant į tai, reikalavimui dėl skolos priteisimo ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, net jei būtų reikalaujama priteisti skolą už įsigytas prekes pačioje ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimo pradžioje, t. y. 2016 m. Tačiau teismas sprendžia, kad reikalavimui priteisti palūkanas atsakovės prašymu yra taikytinas sutrumpintinas penkerių metų ieškinio senaties terminas.

Dėl skolos priteisimo

10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kuriuose ieškovė buvo pardavėja, o atsakovė – pirkėja.

11. Vadovaujantis CK 6.305 straipsnio 1 dalimi, pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

12. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas yra draudžiama. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol skolininkas visiškai įvykdo prievolę. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis).

14. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir apklaustos liudytojos D. D. parodymus sprendžia, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, jog užsakymus ieškovei elektroniniu paštu ar kitais būdais pateikdavo atsakovės darbuotojai, o ieškovės atstovas užsakytas prekes paprastai pats pristatydavo į atsakovės patalpas. Pristatydamas prekes ieškovės atstovas įteikdavo ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o darbuotojai, jas gavę, persiųsdavo atsakovės buhalterei, byloje apklaustai kaip liudytoja, D. D.. Pažymėtina, kad nei viena į bylą pateikta sąskaita faktūra (net iš pateiktų atsakovės) nėra pasirašyta atsakovės atstovo, todėl atsakovės teiginys, kad ieškovas privalėjo pateikti atsakovės pasirašytas sąskaitas, nelaikytinas pagrįstu. Taip pat nepagrįstas ir teiginys, kad ieškovė privalėjo pateikti prekių pristatymo važtaraščius ar kurjerio pristatymą patvirtinančius duomenis, kadangi, kaip minėta, paprastai prekes atsakovei pristatydavo pats ieškovės atstovas.

15. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovė visas ginčo sąskaitas buvo deklaravusi VMI ISAF sistemoje, todėl ginčo, kad buvo jas gavusi, nėra. Liudytoja D. D. posėdžio metu paaiškino, kad VMI ISAF sistemoje deklaruodavo visas gautas sąskaitas, tačiau į įmonės buhalterinę apskaitą sąskaitų neįtraukdavo, kol negaudavo patvirtinimo iš darbuotojų, kad prekės realiai gautos. Taip pat nurodė, kad gavusi sąskaitas ir deklaravusi jas VMI ISAF sistemoje, ji teiraudavosi darbuotojų apie prekių pristatymą, tačiau negalėjo įvardinti, kokiais tiksliai būdais, nurodydama, kad kartais tiesiog užklausdavo žodžiu, kartais telefonu, kartais elektroniniu paštu. Liudytoja taip pat negalėjo paaiškinti, kokiais būdais kontroliuodavo atgalinio ryšio gavimą iš savo darbuotojų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nėra grąžinusi ieškovei nei vienos gautos sąskaitos, nėra pareiškusi pretenzijų dėl jų nepagrįsto išrašymo ir pateikimo, taip pat nėra duomenų, kad būtų reiškusi pretenzijas dėl prekių kokybės. Įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas konstatuoja, kad PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į atsakovės buhalterinę apskaitą faktiškai priklausydavo nuo jos darbuotojų valios ir komunikacijos, o ieškovė to negalėjo kontroliuoti. Atsakovei deklaravus ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras VMI ISAF sistemoje ir nepareiškus ieškovei jokių pretenzijų, ieškovė negalėjo numanyti, kad šių sąskaitų atsakovė į savo buhalterinę apskaitą neįsitraukė.

16. Pažymėtina ir tai, kad 2025 metais dalį sąskaitų, atsakovės prašymu ieškovei jas nusiuntus, atsakovė pripažino ir jas apmokėjo, kas patvirtina, kad šios sąskaitos atsakovės iki 2025 m. nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, kadangi nebuvo gautas darbuotojų patvirtinimas apie prekių gavimą. Atsakovė ir savo atsiliepime nurodė, kad 2025 m. vasario mėnesį atsakovė paprašė ieškovės pateikti tris sąskaitas, apie kurias rado informaciją vadybininkės el. laiške, o atsakovei jas pateikus, šias sąskaitas apmokėjo. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės darbuotojų komunikacija nebuvo pakankama ir ne visuomet buvo užtikrintas sąskaitų, pagal kurias prekės buvo gautos, įtraukimas į buhalterinę apskaitą bei jų apmokėjimas.

18. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad 2019 m. birželio 14 d. ieškovės atstovui nusiuntus skolų suderinimo aktą atsakovei elektroniniu paštu, buvo gautas atsakymas, kad „viskas sutampa, buhalterė patvirtino“. Nors atsakovė argumentuoja, kad skolas derinti neturi teisės nei vienas atsakovės darbuotojas, išskyrus buhalterę D. D., todėl skolos suderinimas negalioja, šis argumentas nelaikytinas pagrįstu, kadangi atsakymas apie skolos suderinimą gautas iš atsakovės elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), o ieškovei atsakovės vidaus tvarkos taisyklės neturėjo būti žinomos.

19. Įrodinėdama, kad sąskaitas į apskaitą įtraukdavo gavusi darbuotojų patvirtinimą, atsakovė pateikė savo darbuotojų susirašinėjimus su buhalterija, tačiau teismas pažymi, kad yra pateikti susirašinėjimai tik dėl 12 sąskaitų. Be to teismas atkreipia dėmesį, kad 2018 m. birželio 27 d. atsakovės darbuotojas siuntė buhalterei dvi sąskaitas įtraukti į apskaitą, tačiau nėra aišku, kurios būtent sąskaitos buvo siųstos. Pažymėtina, kad viena iš sąskaitų, kurių atsakovė nepripažįsta, yra išrašyta būtent 2018 m. birželio 27 d.

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė atsakovei laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d. išrašė 50 PVM sąskaitų-faktūrų bendrai 3 976,55 Eur sumai, o atsakovė yra apmokėjusi tik dalį šios sumos, t. y. 3 443,34 Eur, todėl yra skolinga 533,21 Eur.

21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys dalyje dėl skolos už pristatytas prekes priteisimo yra įrodytas ir pagrįstas. Atsakovė buvo gavusi visas ieškovės jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras, jas deklaravo VMI ISAF sistemoje, atsakovei jų negrąžino, nereiškė jokių pretenzijų, todėl teismo įsitikinimu, esant neaiškumams dėl prekių pagal ginčo sąskaitas pristatymo, privalėjo būti aktyvi ir aiškintis aplinkybes, o ne tiesiog neįsitraukti sąskaitų į apskaitą. Kaip jau minėta, sąskaitų įtraukimas į atsakovės buhalterinę apskaitą priklausė išimtinai nuo atsakovės darbuotojų valios ir komunikacijos, todėl ieškovė, visoms sąskaitoms esant deklaruotoms VMI ISAF sistemoje, negavusi jokių prieštaravimų dėl pateiktų sąskaitų, neturėjo pagrindo abejoti, kad jas atsakovė yra įtraukusi į buhalterinę apskaitą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina likusi nesumokėta skolos dalis – 533,21 Eur.

Dėl palūkanų priteisimo

22. Kaip jau nustatyta, jokios rašytinės sutarties šalys nebuvo sudariusios. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl 420,77 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovės, remiasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis.

23. Vadovaujantis Mokėjimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų nustatytas mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpis negali būti ilgesnis negu 60 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos, išskyrus atvejus, kai dėl to komercinėje sutartyje aiškiai susitariama kitaip ir jeigu tai nėra nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu pagal šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą. Remiantis Mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pagal Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

24. Ieškovė palūkanas, paskaičiuotas pagal nurodytas Mokėjimų įstatymo nuostatas, prašo priteisti už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. balandžio 9 d. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra savarankiškas, nesusijęs su reikalavimu dėl skolos priteisimo, kadangi palūkanas ieškovė skaičiavo už kiekvieną pradelstą apmokėti sąskaitą, nepriklausomai nuo to, kad ši sąskaita ieškinio pateikimo dieną jau buvo apmokėta.

25. Kaip minėta sprendimo 7 punkte, reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė į teismą ieškiniu kreipėsi 2025 m. balandžio 10 d., nėra duomenų, kad dėl palūkanų atsakovei būtų reiškusi pretenzijas anksčiau, todėl palūkanos negali būti priteisiamos už laikotarpį iki 2020 m. balandžio 10 d. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra pagrįstas iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteistinos palūkanos, kurioms nėra suėjęs ieškinio senaties terminas, iš viso – 359,15 Eur.

26. Vadovaujantis Mokėjimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Ieškovei prašant priteisti šią sumą, jos reikalavimas yra pagrįstas ir neprivalo būti įrodinėjamas jokiomis priemonėmis, todėl šioje dalyje ieškinys taip pat tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsni 1 dalis). Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

28. Ieškovė, kreipdamasi į teismą ieškiniu, už jį sumokėjo 27 Eur žyminį mokestį, kadangi blogai paskaičiavo ieškinio sumą. Ieškinio suma yra 993,98 Eur, todėl už ieškinį ieškovė turėjo sumokėti 23 Eur žyminio mokesčio. Žyminio mokesčio permoka (4 Eur) grąžintini ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 straipsnio 1 dalis).

29. Be žyminio mokesčio taip pat ieškovė prašo priteisti 200 Eur už ieškinio parengimą, kadangi ieškinį rengęs ieškovės vadovas sugaišo daug laiko, o sumą paskaičiavo remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo 24.3.6.1 punkto nuostatomis, kuriose įtvirtintas 25 Eur valandinis įkainis.

30. Remiantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, sudaro: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 10) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017 32 punktas). Visais atvejais priteisiant šių išlaidų atlyginimą yra taikomas realumo kriterijus, kuris reiškia, kad turi būti nustatyta, kad bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32. Rengiant ieškinį ir vedant bylą teisme ieškovė nesinaudojo advokato ar advokato padėjėjo pagalba, nėra jokių realių ir pagrįstų įrodymų, kad ji be žyminio mokesčio patyrė kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl konstatuotina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 23 Eur žyminis mokestis.

33. Tenkinus 93,8 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistinos 21,57 Eur bylinėjimosi išlaidos.

34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje ir yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamratas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini):

- 533,21 Eur (penkių šimtų trisdešimt trijų eurų 21 ct) skolą;

- 359,15 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 15 ct) palūkanas;

- 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų) skolos išieškojimo išlaidas;

- 21,57 Eur (dvidešimt vieno euro 57 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamratas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4,00 Eur (keturių eurų 00 ct) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą civilinėje byloje Nr. e2-8182-1205/2025.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.