- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- AN2-134-966/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00166-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. M.
- Institucija
- Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyrius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. atstovo advokato G. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimo M. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. M. M. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 450 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 4 dalyje, 459 straipsnio 10 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta subendrinta 730 Eur bauda už tai, kad 2019 m. lapkričio 6 d., 15,01 val., (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nustatyta, kad transporto priemonių junginiu vežamos 4 rietuvės 3 m ilgio spygliuočių popiermalkių, pagal reikalavimus (medienos vežimo taisykles) iki trijų metrų ilgio apvalios medienos, rietuvė turi būti pritvirtinta 2 diržais, ilgesnės medienos rietuvėms reikalingas didesnis tvirtinimo diržų skaičius. Faktiškai tvarkingai pritvirtinta nėra nei viena rietuvė, ant rietuvių uždėta tik po vieną tvirtinimo diržą – kai reikalingi du. Vairuotojui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalies reikalavimais, buvo nurodyta (pareikalauta) pateikti vairuotojo vairuojamą transporto priemonių junginį pasverti, tačiau vairuotojas kategoriškai, nepaaiškinęs, atsisakė. Šiais savo veiksmais vairuotojas nevykdė teisėtų Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnų nurodymo važiuoti pasverti jo vairuojamą transporto priemonių junginį. Toliau patikrinimo metu matuojant (teleskopine niveliavimo liniuote Stabila, ATM Nr.(duomenys neskelbtini), patikra Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2020 m. balandžio 16 d.) nustatyta, kad transporto priemonė su kroviniu yra didžiagabaritė, t. y. faktinis transporto priemonės aukštis – 4.38 m, tai viršija Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintą „Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies apkrovos, leidžiamos bendrosios masės“ II skyriaus 6.2 punkte nurodytą maksimalų aukštį – 4.00 m. Be to, kontrolės metu nustatyta, kad vairuotojas hidrauliniu manipuliatoriumi (esančiu ant transporto priemonės) popiermalkes pasikrovė pats. Kontrolės metu vairuotojas nepateikė originalių transporto priemonės registracijos liudijimų.
2. Marijampolės apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad M. M. padaryti pažeidimai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė, be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalinio prisipažinimo, įrodyta administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos atstovo paaiškinimais, kitais rašytiniais bylos duomenimis.
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. atstovas advokatas G. Ž. (toliau – apeliantas) prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarimą panaikinti.
3.1. Skunde teigiama, kad nutarimo dalis dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 4, 10 dalis, ANK 505 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsta ir neteisėta. Nutarime detaliau nėra aprašyta nei kokiu būdu, nei kokią konkrečiai neteisėtą veiką ANK 505 straipsnio 1 dalies aspektu realizavo M. M., ši nutarimo dalis nemotyvuota, neatitinka ANK 636 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Nutarime nesant motyvų abejotina, ar pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo išsamiai. Be to, ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas M. M. inkriminuotas nepagrįstai. Šis nusižengimas asmeniui buvo inkriminuotas dėl to, kad jis nevykdė reikalavimo pateikti vairuotojo vairuojamą transporto priemonių junginį pasverti, kategoriškai, nepaaiškinęs, atsisakė tai padaryti. Institucija nurodė, kad tokiais veiksmais vairuotojas nevykdė teisėto Institucijos pareigūno nurodymo, kuris duotas remiantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kelių transporto kodeksas) 14 straipsnio 2 dalimi. Tačiau teisė duoti tokį reikalavimą Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnui Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta. Vienintelis nurodymas, kurį gali duoti pareigūnai, yra nurodymas krovinių transporto priemonių vairuotojams važiuoti paskui specialią transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos. Nurodymas pateikti vairuotojo vairuojamą transporto priemonių junginį pasverti Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalies prasme yra neteisėtas. Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalies punkte numatyta teisė pasverti krovinines transporto priemones neturėtų būti aiškinama plečiamai, interpretuojant ją ne tik kaip teisę sverti krovinines transporto priemones, tačiau dar ir kaip teisę duoti nurodymus dėl konkrečių svėrimo veiksmų, kurie jokiame teisės akte nėra reglamentuoti. Pareigūnai turėjo teisę transporto priemonių junginį pasverti patys, o ne dalį svėrimo veiksmų (važiavimą ant svarstyklių) nurodyti atlikti vairuotojui. Esant paminėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad nors M. M. nevykdė reikalavimo, šis reikalavimas nebuvo teisėtas, o administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį numatyta tik už teisėto nurodymo nevykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad vertinant aplinkybes dėl transporto priemonių junginio aukščio neatitikimo nustatytiems reikalavimams, nebuvo atsižvelgta į tai, kad nuotraukoje užfiksuotas junginio aukščiui matuoti skirtos liniuotės numeris nesutampa nei su vienu numeriu, nurodytu administracinio nusižengimo protokole. Bylos nagrinėjimo metu aiškinantis šį neatitikimą pagal Institucijos atstovo parodymus nustatyta, kad buvo matuota liniuote, turinčia jai priskirtą identifikacinį numerį, protokole nurodytą kaip Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau ant pačios liniuotės tokio numerio nėra. Taip pat Institucijos atstovas nurodė, kad konkrečiai transporto priemonei yra priskiriama konkreti liniuotė, todėl galimybės sumaišyti liniuotes nėra. Teismo buvo prašyta išreikalauti įsakymą, kuriuo konkreti liniuotė priskiriama konkrečiai transporto priemonei, tačiau prašymas buvo atmestas be jokių motyvų. Abejonės dėl to, ar transporto priemonių junginio aukštis buvo matuotas ta liniuote, kuri nurodyta administracinio nusižengimo protokole, kaip ir abejonė dėl liniuotės metrologinės patikros, nebuvo pašalintos, o visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. M. M. pagal ANK 459 straipsnio 4, 10 dalis buvo pripažintas kaltu remiantis tik nepašalintomis abejonėmis, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principą.
Atsiliepimas
4. Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyriaus atsiliepime prašoma Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Remiantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl ANK 450 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų fakto, M. M. kaltės padarius šiuos administracinius nusižengimus, nėra. Skunde keliamas patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 4, 10 dalis, 505 straipsnio 1 dalį klausimas. Atsižvelgdamas į tai apygardos teismas bylą patikrina skundo ribose.
7. Administracinę atsakomybę pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį užtraukia važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 tonos, bet ne daugiau kaip 2 tonomis, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 tona, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių faktiniai matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis: ilgį – daugiau kaip 1 m, aukštį – daugiau kaip 10 cm, plotį – daugiau kaip 9 cm. To paties straipsnio 10 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenys, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius. Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
8. Skundžiamu Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarimu M. M. pagal ANK 459 straipsnio 4, 10 dalis nubaustas už tai, kad pakrovė vežti krovinį viršijant leidžiamus kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenis neįsitikinęs, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius ir važiavo be leidimo kelių transporto priemone, kurios faktiniai matmenys su kroviniu viršijo didžiausiuosius leidžiamus matmenis. Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį M. M. nubaustas už tai, kad nevykdė teisėto Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnų nurodymo važiuoti pasverti jo vairuojamą transporto priemonių junginį. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad krovinį pakrovė vežti ir vežė M. M.. Taip pat neginčijama teismo nustatyta aplinkybė, kad M. M. nevykdė Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnų nurodymo pateikti pasverti jo vairuojamą transporto priemonių junginį. Tačiau skunde tvirtinama, kad pagal ANK 459 straipsnio 4, 10 dalis M. M. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas remiantis tik prielaidomis, nes nebuvo pašalintos abejonės dėl didžiausių leidžiamų krovinio matmenų viršijimo fakto atkreipiant dėmesį į liniuotės numerio neatitikimus, metrologinės patikros sertifikato nebuvimą. Patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį ginčijamas Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnų nurodymų teisėtumo aspektu. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nutarimą, dar kartą įvertinęs byloje surinktus, taip pat apeliacinėje instancijoje pateiktus duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. M. kaltu padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė.
9. Bendrosios duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Pagal komentuojamo straipsnio 5 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos išimtinė teisė ir pareiga, todėl nei vienos proceso šalies pateiktas byloje esančių įrodymų interpretavimas, jų, kaip pakankamų ar nepakankamų sprendimui dėl asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, pagrįsti vertinimas, teismui ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai nėra privalomas.
10. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, atmeta, kaip nepagrįstus, skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad M. M. padarė ANK 459 straipsnio 4, 10 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, paremtos tik prielaidomis, nepašalinus kilusių abejonių. Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies apkrovos, leidžiama bendra masė reglamentuoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 (2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 redakcija) patvirtintame Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų apraše (toliau – Aprašas). Remiantis Aprašo II skyriaus 6.2 punktu, priekabų ir puspriekabių maksimalus aukštis yra 4 m. Atlikus M. M. vairuoto transporto priemonių junginio su kroviniu matavimą nustatyta, kad faktinis transporto priemonės aukštis yra 4,38 m., t. y. viršija Apraše nurodytą leidžiamą maksimalų aukštį 0,38 m. Leidimo važiuoti tokia transporto priemone M. M. neturėjo. Nors skunde atlikto aukščio matavimo rezultatai ginčijami, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti atlikus matavimą gautų duomenų teisingumu ir patikimumu. Pirmosios instancijos teismo posėdyje Lietuvos transporto saugos administracijos atstovas R. S. S. patvirtino, kad atlikus M. M. vairuotos transporto priemonės matavimus nustatytas leidžiamo aukščio viršijimo faktas. Taip pat nurodė, kad matavimas buvo atliekamas metrologiškai patikrinta liniuote. Šie paaiškinimai atitinka administracinio nusižengimo protokole ir 2019 m. lapkričio 12 d. vyriausiojo inspektoriaus A. G. tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis, kad transporto priemonės aukštis buvo matuotas galiojančią metrologinę patikrą turinčia teleskopine niveliavimo liniuote. Abejoti institucijos atstovo paaiškinimais, rašytiniuose įodymuose užfiksuotų duomenų teisingumu nėra pagrindo. Kaip ir nėra pagrindo abejoti tuo, kad matavimą atliko tokią teisę turintis subjektas – Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnas. Matavimą atlikusių, administracinius nusižengimus fiksavusių pareigūnų suinteresuotumas šioje byloje nėra nustatytas – nėra duomenų, kad minėti asmenys būtų asmeniškai pažįstai su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, turėtų asmeninį suinteresuotumą pateikti tikrovės neatitinkančius duomenis siekiant pakenti M. M.. Skunde nurodomos aplinkybės dėl matavimo liniuotės numerio neatitikimo, metrologinės patikros sertifikato galiojimo ar negaliojimo, skundžiamame nutarime padarytų išvadų dėl ANK 459 straipsnio 4, 10 dalyse numatytų administracinių nusižengimų taip pat nepaneigia ir nesudaro pagrindo abejoti administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų duomenų teisingumu.
11. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pateikti rašytiniai duomenys (b. l. 61, 62) patvirtina, kad transporto priemonės aukščio matavimas buvo atliktas būtent ta liniuote, kuri nurodyta administracinio nusižengimo protokole, t. y. liniuote, kurios Nr. yra (duomenys neskelbtini), o byloje esančioje nuotraukoje atvaizduotas skaitmuo (duomenys neskelbtini) yra įstaigos inventorinis numeris, kuris ir neturi sutapti su matavimo priemonės numeriu. Apeliacinėje instancijoje pateikti duomenys patvirtina ir pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad matavimas buvo atliktas galiojančią patikrą turinčia matavimo priemone. Iš patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teleskopinės matavimo liniuotės Nr. (duomenys neskelbtini) patikra atlikta 2018 m. balandžio 16 d. ir galioja iki 2020 m. balandžio 16 d. Administraciniai nusižengimai padaryti 2019 m. lapkričio 6 d., taigi akivaizdu, kad transporto priemonės aukščio matavimas buvo atliktas galiojančią patikrą turinčia matavimo priemone. Esant šių aplinkybių visumai konstatuojama, kad jokių pagrįstų abejonių dėl ANK 459 straipsnio 4, 10 dalyse numatytų administracinių nusižengimų fakto, M. M. kaltės padarius šiuos administracinius nusižengimus, nagrinėjamoje byloje nekyla. M. M. kaltei pagrįsti šioje administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų pakanka ir šie įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti teisingai.
12. Vertinamu atveju nekyla jokių pagrįstų abejonių ir dėl to, kad M. M. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis nevykdė teisėto Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno nurodymo ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Pagrįstai skunde atkreipiamas dėmesys, kad administracinę atsakomybę pagal ANK 505 straipsnį užtraukia tik teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Tačiau nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiais, kad nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno nurodymas pateikti pasverti transporto priemonių junginį buvo neteisėtas.
13. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (redakcija nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) (toliau – Kelių transporto kodeksas) 13 straipsnio 2 dalies 1 punktu Transporto saugos administracija yra subjektas, turintis teisę atlikti valstybinę kelių transporto kontrolę, tame tarpe ir prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių. Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnų teisė pasverti transporto priemones. Transporto priemonės svėrimas atliekamas užvažiuojant ant svarstyklių, t. y. transporto priemonės pasvėrimas be užvažiavimo ant svarstyklių nėra įmanomas. Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai neturi teisės nušalinti vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo, jiems teisė aktuose taip pat nėra numatyta pareiga įgyti teisę vairuoti visų rūšių (atitinkamos kategorijos) transporto priemones. Todėl logiška ir sisteminiam Kelių transporto kodekso aiškinimui neprieštaraujanti yra išvada, kad reikalavimas pasverti transporto priemonę yra vykdomas tikrinamos transporto priemonės vairuotojui užvažiuojant ant transporto priemonėms sverti skirtų svarstyklių. M. M. neneigė, kad nevykdė reikalavimo važiuoti pasisverti vairuojamą transporto priemonę, nors iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad galimybę važiuoti ir pasisverti vairuojamą transporto priemonę M. M. turėjo.
14. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 4 dalis numato, kad eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, reguliuotojų reikalavimams, vykdyti jų nurodymus. Šio įstatymo 13 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, Policijos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad M. M., patikrinimui sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę, nevykdė Transporto saugos administracijos pareigūno nurodymo pateikti pasverti transporto priemonę nenurodydamas jokių tokio atsisakymo priežasčių. Nesant jokių abejonių dėl Transporto saugos administracijos pareigūno duoto nurodymo (reikalavimo) teisėtumo Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalies aspektu, M. M. teisėto nurodymo nevykdžius, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį ir dėl šio administracinio nusižengimo jis nubaustas pagrįstai. Apelianto pasvarstymai dėl Transporto saugos administracijos pareigūno nurodymų neteisėtumo Kelių transporto kodekse įtvirtintų pareigūnų teisių nepaneigia ir vertintini kaip objektyviai nepagrįsta teisės aktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo interpretacija.
15. Apibendrinant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas M. M. dėl ANK 459 straipsnio 4, 10 dalyse, 505 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo kaltu pripažino pagrįstai. Nutarime, priešingai, negu tvirtinama skunde, nustatyta, kokiais M. M. veiksmais pasireiškė minėtų ANK normų pažeidimas, nurodyti įrodymai, kuriais rėmėsi skundžiamą nutarimą priėmęs pirmosios instancijos teismas. Nors nutarime, į ką pagrįstai atkreiptas dėmesys ir apeliaciniame skunde, iš tikrųjų nėra pateikta išsami lyginamoji byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų analizė ir vertinimas, apsiribojant tik jų abstrakčiu išvardinimu, ši aplinkybė, pati savaime, skundžiamame nutarime padarytų išvadų nepaneigia. ANK 569 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, tuo pačiu suponuoja pareigą įvertinti byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes bei įrodymų šaltinių patikimumą. Teismas nutarime turi pateikti išsamią byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų analizę, aiškiai nurodyti, kuriais įrodymais grindžia savo išvada, kuriuos atmeta ir jais nesivadovauja, tuo pačiu pateikdamas tokio vertinimo motyvus. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, nutarime nurodė, kurie įrodymai yra pakankami išvadoms dėl M. M. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus pagrįsti ir, nors šių įrodymų analizė nėra pateikta, išvados dėl M. M. padarytų administracinių nusižengimų kvalifikavimo, jo kaltės yra teisingos. Atsižvelgiant į tai, paminėti nutarimo trūkumai, nesant kitų esminių proceso ar materialiosios teisės normų pažeidimų, nelaikytini pagrindu skundžiamą nutarimą panaikinti.
16. Nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarimo dalį dėl ANK 459 straipsnio 4, 10 dalyse 505 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų panaikinti, nutarimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas. Skundžiamu nutarimu M. M. buvo nubaustas ir pagal ANK 450 straipsnio 1 dalį, 459 straipsnio 1 dalį, tačiau, kaip minėta, ginčo dėl šių administracinių nusižengimų nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, aplinkybių, sudarančių pagrindą šią nutarimo dalį panaikinti, taip pat nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. atstovo advokato G. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.