- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- 1S-221-468/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- R. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, išnagrinėjusi nuteistojo R. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-11 nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020-06-29 nutarimo Nr. 59-111 netaikyti R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-07-05 nuosprendžiu R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015-11-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Nuteistajam R. M. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2013-06-27, bausmės pabaiga – 2024-11-27, 2/3 paskirtos bausmės terminas sueis 2021-02-27, neatliktos bausmės dalis 2020-06-25 – 4 metai 6 mėnesiai 2 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2020-06-29 nutarimu Nr. 59-111, apsvarsčiusi nuteistojo R. M. prašymą lygtinai paleisti iš įkalinimo įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, nutarė lygtinio paleidimo netaikyti. Toks komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo R. M. vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 56 balus (statinių veiksnių taškai – 20, dinaminių – 36), didelę neatliktą bausmės dalį, nuteistajam būdingą itin teigiamą savęs vertinimą, mąstymo lankstumo stoką, nepakankamą savo elgesio pasekmių įvertinimą, nuteistojo nedarbą pataisos įstaigoje, jo dviprasmišką požiūrį į vykdomą priežiūrą (nuteistasis skatintas 11 kartų, tačiau tiek pat kartų baustas). Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis pateikė skundą apylinkės teismui.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-08-11 nutartimi nuteistojo skundą atmetė konstatavęs, jog nuteistasis R. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu padarė pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesutikdamas su priimta nutartimi nuteistasis pateikė skundą apygardos teismui.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis R. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-11 nutartį bei Komisijos 2020-06-29 nutarimą Nr. 59-111 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-11 nutartis yra neteisėta, ja neatsakyta į esminius nuteistojo skundo argumentus, taip atimant teisę įsitikinti, ar Komisijos nutarimas yra teisėtas, tai prieštarauja konstitucinei doktrinai, reglamentuojančiai sprendimų tikrinimo instancinę tvarką, principus, pažeidžia Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatytą resocializacijos tikslą, bausmės progresyvumo principą bei bausmių vykdymo politikos principus. Nuteistojo vertinimu, Vilniaus pataisos namų administracijos darbuotojų ir įstaigos socialinės reabilitacijos specialistų išvados, atsižvelgiant į jų skurdumą ir prieštaringumą, negalėjo būti pagrindu motyvuojant skundžiamą nutartį. Pažymi, kad iškilus neaiškumams teismas turėjo būti aktyvus ir nustatyti objektyvias aplinkybes, o negalėdamas to padaryti pagal pateiktus dokumentus, turėjo tenkinti jo prašymą ir panaikinti Komisijos nutarimą ir įpareigoti ištaisius klaidas iš naujo svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo. Nurodo, kad Komisijos nutarimas privalo atitikti reikalavimus, keliamus baigiamiesiems teismo aktams – turi būti grindžiamas teisiniais argumentais, būti racionalus, negali būti nutylėti teisingo sprendimo priėmimui aktualūs duomenys.
5.2. Remiasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003-09-24 rekomendacija Rec(2003)22, pagal kurią kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs, tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka šių kriterijų. Pažymi, kad Komisija, kuriai yra suteikta kompetencija nagrinėti kalinio atitikimą lygtinio paleidimo kriterijams, nenustatė jo galimo neatitikimo ir nepateikė įrodymų, kad jis šių kriterijų neatitinka, skundžiamoje nutartyje tai taip pat nėra nurodyta. Nurodo, kad tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje nurodomi pertekliniai duomenys apie jį, kurie negali būti laikomi nei aiškiais, nei racionaliais motyvais. Pažymi, kad asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas bausmės atlikimo laikotarpiu nekinta, todėl nėra ir negali būti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nurodo, kad teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti.
5.3. Nuteistasis remiasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštu „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo ir nuteistųjų daromos pažangos nustatymo“, kuriuo nurodoma, kad nustatant asmens daromą pažangą atsižvelgiama į individualų socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, asmens elgesį laisvės atėmimo bausmės metu, elgesio pokyčius, nusikalstamos elgesio rizikos pokytį. Nuteistojo teigimu, jis atitinka visus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 3 dalies reikalavimus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra palyginus žema ir intensyviai mažėjanti, sumažėjusi dviem balais, tai įrodo didelę pažangą. Nurodo, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra 11 kartų skatintas, dėl šalyje taikomų apribojimų dėl epidemiologinės rizikos į pataisos namus neatvyksta visuomenės veikėjai, mokytojai, nuo 2020 m. vasario jo šeimai nėra suteikiami kontaktiniai pasimatymai, daugiau nei pusę metų negali palaikyti socialinių ryšių, bendravimas vyksta 15 min. per dieną telefonu, mano, kad dėl šių priežasčių būtų tikslinga jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės – lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka visą teismo paskirtą bausmę, su nuteistiesiems asmenims taikomais elgesio apribojimais ir draudimais, t. y. atitinkamu bausmės atlikimo režimu. Nuteistasis skunde nurodo teismų praktiką, kai asmenims buvo taikomas lygtinis paleidimas, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo kelis kartus didesni ir kurių rizikos vertinimo pokytis buvo ženkliai mažesnis, nustatyta vidutinė nusikalstamumo rizika. Nuteistojo vertinimu, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Komisija atvirai jį diskriminuoja.
6. Vilniaus apygardos teisme 2020-09-07 gautas nuteistojo R. M. prašymas, kuriuo jis nurodo, kad Vilniaus pataisos namų komisija tenkino jo prašymą perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, tačiau dėl laisvų vietų trūkumo yra dvidešimt antras eilėje. Nuteistasis pažymi, jog nuo 2020-08-27 jam yra suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, jo vertinimu, šiuo metu atlieka bausmę tik su minimalia priežiūra. Nurodo, kad dėl darbo vietų trūkumo šiuo metu dirba sąlyginai neapmokamą darbą, dėl COVID-19 viruso pandemijos nėra leidžiamas artimas kontaktas su šeima, todėl taikant lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra galėtų palaikyti tvirtus socialinius ryšius su šeima, dirbti pilnavertį darbą ir prisidėti prie šeimos išlaikymo.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.
8. Skundu nuteistasis R. M. nesutinka su Komisijos ir apylinkės teismo sprendimais netenkinti jo prašymo ir jo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Iš skundžiamos teismo nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, jog tiek Komisija, tiek teismas pakankamai išsamiai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Tai, kad nuteistasis nesutinka su Komisijos ir apylinkės teismo išvadomis dėl galimybės jam taikyti lygtinį paleidimą bei pateikia subjektyvų aplinkybių vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
9. Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokytis ir kitos aplinkybės. Vertinant, ar nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei įtikinanti, rodanti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2020-06-18 nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu nuteistojo R. M. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė – 56 balai, iš kurių statiniai veiksniai sudaro 20 balų, o dinaminiai veiksniai, t. y. tie, kuriuos asmens pastangomis galima sumažinti – 36 balus. Atsižvelgiant į tai, kadangi nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiant, ar R. M. atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas, turi būti vertinama alternatyvi BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta aplinkybė – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
11. Nors nuteistasis skunde teigia, kad tiek Komisija, tiek teismas, priimdami sprendimus nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo, nepateikė kriterijų, kuriuos turi atitikti nuteistasis, šiuos asmens teiginius paneigia teismui pateikti duomenys. Iš skundžiamos nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, kad tiek teismas, tiek Komisija, aiškiai nurodė, kokie duomenys leidžia spręsti, jog šiuo metu asmuo negali būti paleidžiamas į laisvę. Spręsdami lygtinio paleidimo taikymo R. M. atžvilgiu klausimą, Komisija ir teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo 11 kartų baustas dėl įvairių pažeidimų – už neleistinų daiktų laikymą, pareigūnų reikalavimų nevykdymą, necenzūrinių žodžių jų atžvilgiu naudojimą, režimo, dienotvarkės pažeidimus, taip pat į tai, kad interviu su socialiniais darbuotojais metu analizuodamas savo nusikalstamo elgesio patirtį nuteistasis buvo linkęs pabrėžti neigiamą socialinės aplinkos įtaką, akcentuodamas tai, kad jo netinkamas elgesys pasireiškė todėl, kad jį supo kriminaliniu elgesiu pasižymintys asmenys, neprisiėmė asmeninės atsakomybės už įvykdytus nusikaltimus, vertindamas save stokojo objektyvumo, stengėsi akcentuoti vien savo teigiamas savybes, ieškojo įvairių pasiteisinimų, stengdamasis atsakomybę už kilusias pasekmes perkelti kam nors kitam.
12. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad bausmės atlikimo metu R. M. stokojo savikontrolės bei pasižymėjo impulsyviomis reakcijomis, su kitais asmenimis bendravo įžūliai ir pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius įkalinimo įstaigos prižiūrėtojų atžvilgiu, prieš jį turėjo būti panaudotos specialiosios priemonės, nes asmuo nenorėjo atiduoti draudžiamų daiktų, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis stokoja gebėjimo priimti konstruktyvius sprendimus, nėra linkęs ieškoti probleminių sričių, nurodo, kad nesistengia ieškoti sunkumų, yra nusiteikęs pozityviai ir vienintelę problema įvardina laisvės bausmės atlikimą. Nors, nuteistojo manymu, šie duomenys apie jį yra pertekliniai ir negali būti laikomi nei aiškiais, nei racionaliais motyvais, aukštesniojo teismo vertinimu, tik detali asmens charakteristikos analizė leidžia daryti išvadas apie asmens atžvilgiu taikytiną ar netaikytiną paleidimą iš įkalinimo įstaigos, tuo tarpu R. M. elgesys bausmės atlikimo metu bei asmens charakteristika, aukštesniojo teismo vertinimu, suponuoja prielaidas, jog nuteistasis iš dalies linkęs tam tikromis aplinkybėmis pateisinti ar pasyviai toleruoti visuotinai nepriimtiną elgseną, todėl šiai dienai nėra laikytinas pasiruošusiu gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir būti paleistas iš įkalinimo įstaigos.
13. Nors, R. M. manymu, jis gali būti paleistas iš įkalinimo įstaigos, gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, dirbti, rūpintis šeima, nurodo, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra 11 kartų skatintas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra palyginus žema ir intensyviai mažėjanti, vis dėlto, tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir aukštesniojo teismo vertinimu, tik šios aplinkybės, nestebint aiškios pažangos paties asmens elgesyje, nėra pakankamas vertinti, jog nuteistojo pažanga yra tokia, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad paskutinio vertinimo metu nuteistajam R. M. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika – 56 balai, kuri lyginant su ankstesniu vertinimu (58 balai), mažėjo, bet, priešingai nei nurodo nuteistasis, tik ganėtinai nežymiai – dviem balais. Kaip ir nurodė apylinkės teismas, daugiau nei pusė elgesio rizikos įvertinimo balų yra dinaminiai, kurie kinta nuo nuteistojo elgesio, todėl nuteistasis gali imtis aktyvių veiksmų siekdamas juos sumažinti pozityvia linkme ir parodyti pažangą.
14. Nors nuteistojo teigimu, asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas negali būti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi jis jau buvo įvertintas paskiriant bausmę, su tokiomis asmens išvadomis nesutiktina. Aukštesniojo teismo vertinimu, svarstant lygtinio paleidimo galimybes, būtina atsižvelgti už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės, nes tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos, kurias padarė R. M., siejamos su motyvacija gauti finansinės naudos neteisėtais būdais – disponavimas labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, sukčiavimas ir vagystė, kas pabrėžia neigiamą nuteistojo požiūrį į legalų darbą, ir kelia abejonių nuteistojo gebėjimu pelnytis pragyvenimui nenusikalstamais būdais išėjus į laisvę. Atkreiptinas dėmesys, kad nors nuteistasis pripažįsta kaltę dėl nusikaltimų, reiškia apgailestavimą, tačiau interviu metu asmeninės atsakomybės už įvykdytus nusikaltimus neprisiėmė, ieškojo įvairių pasiteisinimų, stengdamasis atsakomybę už kilusias pasekmes perkelti kam nors kitam. Taigi negalima teigti, jog asmuo padarė aiškias išvadas dėl nusikalstamų veikų ir yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.
15. R. M. skunde nurodo teismo nutartis, kuriomis nuteistiesiems, kuriems buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, buvo taikytas lygtinis paleidimas, akcentuoja teismo precedento svarbą, tiek pirmosios instancijos teismas, pažymi, kad, jo vertinimu, tiek Komisija, tiek teismas, jį diskriminuoja, vis tik atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, jog kiekvienu atveju dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą asmens atžvilgiu sprendžiama individualiai, įvertinus jo atitikimą įstatymo numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumai. Sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Šiuo konkrečiu atveju tokia išvada dar nėra galima.
16. Nuteistasis skunde nurodo, kad taikant lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra galėtų palaikyti tvirtus socialinius ryšius su šeima, dirbti pilnavertį darbą ir prisidėti prie šeimos išlaikymo, vis dėlto, iš teisme 2020-09-07 gauto R. M. prašymo matyti, kad Vilniaus pataisos namų komisija tenkino jo prašymą perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, o nuo 2020-08-27 jam yra suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, todėl laikytina, kad nuteistasis gali dirbti ir bendrauti su šeima ir bausmės atlikimo metu.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog šiuo metu R. M. padaryta pažanga nėra pakankama pripažinti, kad nuteistasis, būdamas paleistas lygtinai, pateisins jo atžvilgiu parodytą pasitikėjimą. Laikyti, kad apylinkės teismas netenkindamas nuteistojo skundo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-11 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-11 nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.