Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kadangi abu tėvai lygiomis dalimis turi skirti lėšas vaiko išlaikymui, prašo pakeisti priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Atsakovas A. P., kuriam procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė R. P. ir atsakovas A. P. yra nepilnamečio vaiko T. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2677-853/2014 nutraukta šalių santuoka bendru sutikimu. Tuo pačiu sprendimu patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punktu A. P. įsipareigojo mokėti nepilnamečio sūnaus T. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt, t. y. 57,92 Eur, per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Padidėjus nepilnamečio sūnaus T. P. būtiniesiems poreikiams, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo dydžio sūnui padidinimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

Iš Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2677-853/2014, kuriuo nutraukta šalių santuoka bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, matyti, kad A. P. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. P. po 200 Lt, kas šiuo metu atitinka 57,92 Eur. Sprendimo priėmimo metu šalių sūnus buvo 6 metų amžiaus, o šiuo metu jam yra 17 metų, todėl jo poreikiai natūraliai padidėjo dėl amžiaus. Akivaizdu, jog per dešimt metų nuo 2014 metų iki šios civilinės bylos inicijavimo padidėjo vaiko poreikiai maistui, aprangai, mokymuisi, pasikeitė vaiko laisvalaikio praleidimo būdas, atsirado papildomų užsiėmimų. Be to, pasikeitus valiutai iš lito į eurą, priteistas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį dabar atitinka tik 57,92 Eur, atitinkamai sumažėjo ir perkamoji galia, todėl toks periodiškai mokamas išlaikymo dydis jau yra nebepakankamas patenkinti beveik suaugusio vaiko poreikių ir šalių nepilnamečiui sūnui išlaikyti yra reikalinga didesnė išlaikymo suma.

Ieškovė priteistą išlaikymą prašė padidinti nuo 57,92 Eur iki 280 Eur, pateikė sūnaus išlaidų paskaičiavimą, pagal kurį nepilnamečiui sūnui kas mėnesį reikalinga apie 579 Eur suma, susidedanti iš šių išlaidų: 200 Eur maistui, 100 Eur kišenpinigiams, 17 Eur už telefono abonentą, 23 Eur už telefono aparatą, 30 Eur avalynei, 30 Eur drabužiams, 15 Eur higienos prekėms, 15 Eur ūkinėms prekėms, 25 Eur gydymo išlaidoms, 20 Eur sporto klubui, 10 Eur kirpyklai, 20 Eur ilgalaikiams daiktams, 50 Eur atostogoms ir pramogoms, 120 Eur komunaliniams mokesčiams.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje nustatytas minimalus darbo užmokestis sudaro 708,40 Eur, atskaičius mokesčius, todėl ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra net mažesnė nei teismų praktikoje pripažintas orientacinis išlaikymo dydis. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas išlaikymo sūnui išlaidas, tačiau kaip jau minėta, teismų praktikoje pripažįstama, jog nereikia įrodinėti, kad vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas), todėl atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, teismo vertinimu ieškovės nurodyta sūnaus išlaikymui reikalinga suma yra reali ir pagrįsta.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, būtina įvertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir tėvų turtinę padėtį.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su sodo nameliu, esantys (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė gyvena su sūnumi. Ieškovė iki 2024 m. spalio 11 d. dirbo pas ūkininkę J. Š., kur jos darbo užmokestis sudarė apie 750 Eur, atskaičius mokesčius. Nuo 2024 m. spalio 14 d. ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), kur jos darbo užmokestis sudarys 850 Eur, atskaičius mokesčius. Kitų išlaikytinių, kreditorinių įsipareigojimų ieškovė neturi.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine turi butą, esantį (duomenys neskelbtini). VSDFV duomenimis atsakovas nedirba, Antstolių informacinės sistemos duomenimis vykdomųjų bylų, užvestų atsakovui, nėra, išskyrus vykdomąją bylą dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis išieškojimo. Duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius, atsakovo sveikatos būklę, dėl kurios jis negalėtų dirbti, gauti pakankamas pajamas ir teikti išlaikymą sūnui, byloje nėra, atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tokių įrodymų teismui neteikė.

Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, tai, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra iš esmės pasikeitę, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis, sprendžia, jog yra pagrindas ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti visiškai ir padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui T. P. iki 280 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

T. P. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė, su kuria gyvena nepilnametis vaikas (CK 3.190 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė R. P. už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo priteistinas 60 Eur ((280 Eur – 57,92 Eur) x 12 x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą. Ieškovė įrodymų, patvirtinančių jos atstovavimo išlaidas šioje byloje, nepateikė, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2677-853/2014 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 19 d., iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60 Eur (šešiasdešimt eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Išaiškinti atsakovui A. P., jog žyminį mokestį turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.