- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-15
- Bylos Nr.
- 2S-284-492/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- G.M.
- Atsakovas
- K. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2S-284-492/2008
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. balandžio 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Romualdos Janovičienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G.M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-445-127/2008 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei K. M., o taip pat pagal atsakovės K. M. priešieškinį ieškovui G. M., išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimu ieškovo ir atsakovės nepilnamečių sūnų – J. M. ir M. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina K. M., o iš tėvo G. M. priteistas išlaikymas po 220 Lt kiekvienam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol jie sulauks pilnametystės.
Šalies argumentai
Ieškovas G. M. prašė iš dalies pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimą ir nustatyti nepilnamečio sūnaus J. M. gyvenamąją vietą su tėvu G. M.; nustatyti, jog J. M. iki jo pilnametystės visiškai išlaiko G. M., o atsakovė K. M., iki kol J. M. sulauks pilnametystės, visiškai išlaiko su ja gyvenantį M. M., neribojant šalių bendravimo ir dalyvavimo sūnų auklėjime tvarkos. Nurodė, kad nuo 2007-12-02 sūnus Jonas gyvena su tėvu, grįžti pas motiną nenori. Ieškovo buitinė ir finansinė padėtis yra gera, todėl jis sugebės tinkami užtikrinti vaiko interesus.
Atsiliepimas
Atsakovė K. M. pateikė priešieškinį, nurodydama, kad norėtų teismo posėdžio metu išgirsti paties sūnaus J. nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, ir prašė padidinti priteistą iš G. M. išlaikymą iki 400 Lt kiekvienam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol jie sulauks pilnametystės.
Teismo posėdžio metu buvo gautas ieškovo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimą bei papildyti ieškinį reikalavimu grąžinti 1 320 Lt išieškoto išlaikymo nepilnamečiams vaikams už laikotarpį nuo 2007 metų gruodžio mėnesio iki 2008 metų kovo mėnesio. Ieškovas prašė teismą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti iš jo vykdomą išieškojimą civilinėje byloje Nr. 2-1377-27/2004 pagal vykdomąjį raštą Nr. 0028/04/00258, kol bus priimtas sprendimas byloje.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – sustabdė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-02-11 sprendimu iš ieškovo G. M. nepilnamečiui sūnui J. M. priteisto 220 Lt išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išieškojimo vykdymą pagal vykdomąjį raštą Nr. 0028/04/00258. Nurodė toliau vykdyti priteisto 220 Lt išlaikymo M. M. išieškojimą. Teismo posėdyje apklaustas nepilnametis J. M. patvirtino, kad nori gyventi su tėvu, kurio materialinė padėtis geresnė nei motinos. Tėvas sūnui kasdien duoda dienpinigius, nuperka gerų drabužių, ketina samdyti korepetitorių, padengia sūnaus sporto išlaidas, savaitgaliais duoda pinigų bilietui į kiną, boulingui. Berniukas gerai sutaria su naująja tėvo sutuoktine. Teismas padarė išvadą, atsižvelgdamas į nepilnamečio J. M. apsisprendimą gyventi kartu su tėvu ir pas motiną negrįžti, jog tikslinga sustabdyti 2004-02-11 sprendimu iš tėvo nepilnamečiui J.i M. priteisto 220 Lt išlaikymo išieškojimą vykdomojoje byloje 0028/04/00258, kol bus priimtas sprendimas byloje (CPK 144 str., CPK 145 str. 1 d. 10 p., CPK 760-762 str.). Priteisto 220 Lt išlaikymo M. M. išieškojimą nurodė vykdyti.
Šalies argumentai
Ieškovas G. M. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad išlaikant ir auklėjant vaikus galioja tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.26 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad J. M. gyvena su ieškovu, kuris jį visiškai išlaiko, ieškovo ir atsakovės pajamos yra vienodas, pripažintina, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo šio principo taikymo. Ieškovo prašymą patenkinus tik iš dalies, nukentės nepilnamečio J. M. interesai, nes pinigų suma, kurią ieškovas privalės skirti kito sūnaus M. M. išlaikymui, bus atimama iš biudžeto, skirto tenkinti su juo gyvenančio sūnaus augantiems poreikiams užtikrinti. Teismas atsiakydamas sustabdyti išieškojimą ir kitam nepilnamečiam vaikui pažeidė tėvų lygiateisiškumo principą, nes ieškovui tenka didesnė išlaikymo dalis prievolėje.
Atsiliepimas
Atsakovė K. M. prašė atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad ji yra tik iš dalies darbinga, netekusi 65 procentų darbingumo, jos pajamos nėra didelės, o tuo tarpu ieškovo finansinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl teismas pagrįstai tenkino tik dalį prašymo.
Ieškovo G. M. atskirąjį skundą atsisakytina tenkinti.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sietinas su konkretaus pareikšto ieškinio reikalavimais, o teismas turi įvertinti, ar ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normose numatytų priemonių (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad teismas sustabdydamas tik dalį vykdymo išieškojimo pažeidė tėvų lygiateisiškumo principą, nes ieškovo ir atsakovės finansinė padėtis vienoda, pas abu tėvus gyvena po vieną vaiką, tačiau ieškovui tenka didesnė išlaikymo prievolės dalis, kadangi jis turi mokėti išlaikymą sūnui M. M., gyvenančiam pas motiną. Apelianto argumentai atmestini, nes jie nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje bylos stadijoje teismas nenagrinėja ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimo, nesiaiškina šalių turtinės padėties, o sprendžia, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones nutartyje nurodyta apimtimi. Ieškovas prašė nustatyti sūnaus J. M. gyvenamąją vietą su tėvu bei pakeisti išlaikymo teikimo tvarką. Iš bylos medžiagos matyti, kad abi šalys neneigia aplinkybės, jog sūnus J. M. nuo 2007 m. gruodžio mėn. gyvena pas tėvą, kuriam pastarasis teikia išlaikymą. Patenkinus ieškovo reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei dėl išieškoto išlaikymo grąžinimo, būtų pripažinta aplinkybė, jog ieškovas gyvenančiam pas jį sūnui teikė būtiną išlaikymą, todėl išieškojimas pagal teismo sprendimą būtų pripažintas netikslingas, o atsakovė turėtų grąžinti nepagrįstai gautas išmokas. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas sumažinti ieškovo galimus nuostolius susijusius su nepagrįstu išlaikymo teikimu, atsižvelgdamas į tai, jog vaiko teisės ir interesai yra tinkamai užtikrinami, pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdė dalį išieškojimo vykdymo procese. Tačiau aplinkybė, jog vienas iš vaikų gyvena pas tėvą ir šis jam teikia išlaikymą, negali būti pagrindas sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl išlaikymo teikimo kitam vaikui – M. M. Ieškovas privalo išlaikyti abu savo vaikus ir vienodai jais rūpintis, teikti jiems išlaikymą, dalyvauti jų auklėjime (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Todėl, kol teismas nenustatė naujos vaikų išlaikymo teikimo prievolės tvarkos, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra galiojantis, apeliantas privalo jį vykdyti, teikti išlaikymą kitam vaikui ir taip užtikrinti jo teisių ir interesų apsaugą. Teismas nepasisako dėl atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, susijusių su šalių turtine padėtimi, išlaikymo teikimo dydžio ir pagrįstumo, nes šios aplinkybės bus nustatinėjamos bylą nagrinėjant iš esmės.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, išsiaiškino reikšmingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aplinkybes, todėl nėra pagrindo teismo nutartį naikinti arba keisti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.