Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl atleidimo nuo nepilnamečio globėjo ir išlaikymo lėšų tvarkymo pareigų, suinteresuotais asmenims byloje esant O. B., L. B., išvadą teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Šakių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo ir globotinio santykiai nesusiformavo ir nesusiklostė, pareiškėjas neturėjo ir neturi jokios įtakos globotinio auklėjimui ir ugdymui, jo asmenybės formavimui. Pareiškėjui išsikeliant gyventi atskirai globotiniui buvo tik trys metukai. Dėl tarpusavio konfliktų su O. B. Pareiškėjas neturėjo galimybės bendrauti su globotiniu, nepavyko užmegzti ryšio su globotiniu ir vėliau. Šiuo metu Pareiškėjas ir globotinis yra visiškai svetimi ir nebendraujantys asmenys, tarp jų nėra bendro supratimo ir sutarimo, pagarbos vienas kitam. Pareiškėjas nepadeda išlaikyti globotinio ir materialiai, nedisponuoja nepilnamečiui išlaikyti skiriamomis lėšomis, negauna jokių lėšų už globą. Pareiškėjo nuomone, globotinis yra pakankamai brandus ir gebantis išreikšti savo nuomonę, pats nenori būti globojamas Pareiškėjo. Sprendžiant su globa susijusį klausimą, į vaiko, sugebančio suformuoti savo pažiūras ir norus turi būti atsižvelgta išskirtinai. Po santuokos nutraukimo globotiniu rūpinosi, jį prižiūrėjo ir auklėjo išskirtinai tik viena O. B., Pareiškėjas nedalyvavo globotinio auklėjimo procese. Šiuo metu tarp globėjų yra nesutarimai dėl netinkamo globotinio auklėjimo, o tai yra nesuderinama su vieningu ir nuosekliu globėjų pareigų atlikimu, atsakomybės pasidalijimu, tai turi neigiamą poveikį nepilnamečio interesams. Pareiškėjas, išnaudojęs visas savo galimybes, bei atsižvelgdamas į santykius su globotiniu, pagrįstai vertina, kad neturi galimybių vykdyti globėjo pareigas ir nebegali vykdyti globėjo pareigų dėl svarbių priežasčių: neturi jokios galimybės dalyvauti globotinio auklėjimo procese, rūpintis vaiko sveikata, mokymuisi, laisvalaikiu, pareigos ir atsakomybės ugdymu, spręsti kitų klausimų, susijusių su vaiko interesais. Pareiškėjo reikalavimas atleisti jį nuo globėjo pareigų niekaip nepakenks globotinio interesams, globos funkcijas ir toliau vykdys globėja O. B., kuri turi artimiausius ryšius su globotiniu, ir tai geriausiai atitinka vaiko interesus (e. b. l. 1 t., b. l. 1–3).

Pareiškėjas pats vengė ir vengia vykdyti savo kaip globėjo funkcijas globotinio atžvilgiu, nors paties Pareiškėjo prašymu jis buvo paskirtas globotinio globėju, žinodamas, kad globėjai yra atsakingi už vaiko auklėjimą ir raidą kaip tikri tėvai. Jos nuomone, Pareiškėjas nenurodė jokių pagrindų, kuriais remiantis jis galėtų būti atleidžiamas nuo globėjo pareigų. Pareiškėjo nurodytos tariamai svarbios priežastys – nesusiklostę artimi santykiai tarp globotinio ir globėjo, negalėtų būti pripažintos svarbiomis, kadangi šie santykiai nesiklostė tik dėl Pareiškėjo kaip globėjo nenoro vykdyti savo pareigas globotinio atžvilgiu. Papildomai nurodė, jog O. B. ir Pareiškėjui kaip globėjams bei kito nepilnamečio asmens motinai yra pareikštas ieškinys dėl nepilnamečių asmenų (globotinio ir kito vaiko) galimai neteisėtais veiksmais (duomenys neskelbtini) padarytos žalos atlyginimo. O. B. nuomone, ši aplinkybė ir įtakojo Pareiškėjo pareiškimo pateikimą teismui. Mano, kad šiuo atveju nėra svarbių priežasčių atleisti Pareiškėją nuo globėjo ar rūpintojo pareigų globotinio atžvilgiu, tačiau Pareiškėjui akivaizdžiai vengiant vykdyti savo kaip globėjo pareigas ir funkcijas, Pareiškėjo reikalavimo tenkinimo klausimą palieka spręsti Teismo nuožiūra (e. b. l. 1 t., b. l. 32–34).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateiktoje išvadoje dėl atleidimo nuo nepilnamečio globėjo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo pareigų nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu D. M. nustatyta nuolatinė globa, paskiriant nuolatiniais globėjais O. B. ir R. B. O. B. ir R. B. išsituokė (duomenys neskelbtini), buvę sutuoktiniai turi nepilnametį sūnų D. B., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš tėvo priteistas išlaikymas. Iki 2019 m. birželio 30 d. nei O. B., nei R. B. šeimos nebuvo įrašytos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2019 m. vasario 25 d. O. B. taikoma atvejo vadyba, priimtas sprendimas sudaryti koordinuoti teikiamų paslaugų teikimo planą O. B. ir globotiniui D. M., R. B. atvejo vadyba netaikoma.

Vaiko teisių apsaugos skyriuje (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas iš policijos komisariato dėl D. vagystės iš parduotuvės, (duomenys neskelbtini) informacija, kad prieš nepilnametį D. įseserės draugas galimai naudojo smurtą, (duomenys neskelbtini) informacija dėl kilusio gaisro, kurį galimai sukėlė du nepilnamečiai asmenys (liudytoju apklaustas D.). 2019 m. lapkričio 22 d. administracinių nusižengimų registro išrašo už 1 metus duomenimis, R. B. ir O. B. nėra bausti administracine tvarka už D. M. nepriežiūrą ar netinkamą globėjų pareigų vykdymą. Pagal globojamo vaiko aplankymo aktus D. M. jaučiasi saugus, mylimas ir reikalingas globėjos O. B. namuose. Artimiausią ryšį palaiko su globėja, ją vadina mama. Jis žino, kad tikrieji jo tėvai yra gyvi, tačiau su jais nebendrauja. Nustatyta, kad globėja (rūpintoja) rūpinasi vaiku, geranoriškai bendrauja su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, mokyklos mokytojais sprendžiant su globotiniu susijusias problemas.

D. M. yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasės mokinys, mokomas pagal bendrąsias ugdymo programas, į mokyklą (duomenys neskelbtini) atvyko dėl elgesio ir nesimokymo problemų (duomenys neskelbtini). Dėl D. nuolatinių mokinio taisyklių pažeidimų 2019 m. sausio 8 d. globėja O. B. kviesta pokalbiui dėl galimybės ieškoti kitos mokymo įstaigos savo globotiniui, bet neatvyko; globėja apsisprendė palikti D. mokytis (duomenys neskelbtini). D. reikia nuolatinės kontrolės, konkrečių taisyklių ir įpareigojimų, ribų nustatymo ir pan. Globėja O. B. rūpinasi globotiniu, bendrauja su mokyklos atstovais, dažnai skambina klasės auklėtojai, dalyvauja tėvų susirinkimuose. Mokykla informacijos apie globėją R. B. neturi.

R. B. Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, kad kartu su sutuoktine L. B. ir jos dukra gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame name su visais patogumais. D. pas jį per 2019 metus buvo atvykęs du kartus (per Tėvo dieną ir jo gimtadienį). Nurodė, kad per šventes pasveikina D. ir savo sūnų D., gyvenančius kartu su O. B. Jis nėra gavęs jokios informacijos apie D. iš mokymo ir sveikatos priežiūros įstaigų, su buvusia sutuoktine santykiai yra konfliktiški, ji drausdavo jam bendrauti su jų bendrais vaikais. Jo nuomone, globėja gauna išmokas už vaiką, jį auklėja, prižiūri, o tarp jo ir vaiko nėra tarpusavio bendravimo, emocinio ryšio.

L. B. Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, kad yra R. B. sutuoktinė, jie gyvena bendrai jiems priklausančiuose namuose, moteris augina nepilnametę dukrą. Nurodė, jog R. po skyrybų su O. B. dėjo dideles pastangas dėl savo vaikų ir globojamo vaiko bendravimo, kad O. sudarydavo konfliktiškas situacijas šiuo klausimu. Jos nuomone, nepilnamečio D. ir globėjo tarpusavio ryšio nėra, jie labai mažai bendrauja.

O. B. Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, kad R. B. nebendrauja su D., nesidomi juo, nepalaiko ryšio. Ji norėtų, kad R. B. liktų D. globėju, nes globėjas vaikui yra reikalingas ir galbūt pasikeistų vaiko elgesys jei globėjas dažniau su juo bendrautų.

Nepilnametis D. M. Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasėje, lanko krepšinio ir skautų būrelius. Gyvena kartu su broliu D., sese R. ir jos maža dukra M., bei mama O. Pasakojo, kad mama juo rūpinasi, duoda 2–3 Eur dienpinigių, su mama sutaria gerai. Netoliese gyvena močiutė (mamos mama), su kuria sutaria labai gerai, ji visada išklauso, pataria. Prisimena, jog kai buvo mažas, gyveno kartu su jais ir R., patikslindamas „tėtis“, kuris šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Teigė, jog nebendrauja ir nepasiilgsta jo, prisimena, kad pasikvietė jį kartu su broliu ir seserimis į savo gimtadienį. Tėtis nuperka per didžiąsias metų šventes visiems (ir jam) saldainių, fejerverkų, duoda pinigų, savo tikrų tėvų nepažįsta. Nurodė, kad jaučiasi mylimas ir reikalingas močiutei ir mamai, jis svajoja pabaigti mokslus ir eiti dirbti pas mamą į servisą.

Vaiko teisių apsaugos skyrius nuomone nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei O. B. tinkamai užtikrinant rūpintinio teises ir teisėtus interesus, šiuo atveju atleidus rūpintoją R. B. nuo rūpintojo ir lėšų tvarkytojo pareigų, nepilnamečio vaiko D. M. interesai nebus pažeisti (e. b. l. 1 t., b. l. 35-77).

Pareiškėjo nuomone, globotinis pats sutinka, kad vienintelė globėja liktų O. B. – jis supranta šio reikalo esmę, iš esmės nuo to niekas nepasikeis, netgi pasikeis į geresnę pusę. Pagrindiniai Pareiškėjo argumentai yra tai, kad tarp jo ir globotinio visiškai nutrūkęs ryšys, visiškai juo nesidomėjo. Paklaustas apie šiuo metu globotinio netinkamą elgesį ar neteisėtus veiksmus, Pareiškėjo lankymąsi teisėsaugos institucijose dėl globotinio elgesio, Pareiškėjas tokių ar panašių aplinkybių negalėjo nurodyti. Paklaustas apie baudžiamąją bylą dėl padegimo, Pareiškėjas nurodė, jog globotinio kaltė nėra įrodyta, vyksta procesas, ir jei bus priteista žala – jis kartu su O. B. kartu mokės (2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 min. 44 sek. – 23 min. 43 sek.).

Teismo posėdžio metu Institucijos, teikiančios išvadą atstovė Indrė Jurjonienė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vaikui nustatyta globa. Vaiko teisių apsaugos skyriuje yra gauta informacijos apie netinkamą vaiko elgesį (dėl vagystės, dėl naudoto fizinio smurto prieš patį vaiką, dėl kilusio gaisro, kurį galimai sukėlė du nepilnamečiai). B. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo byloje buvo išspręsti biologinių vaikų klausimai, dėl globotinio – nebuvo išspręsta. Paminėjo teismui pateiktos išvados dėl atleidimo nuo nepilnamečio globėjo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo pareigų Pareiškėjo, O. B. ir paties vaiko Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams išsakytas nuomones. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, vaiku ypatingai rūpinasi globėja, globėjo vaidmuo vaiko gyvenime yra mažas, todėl, atsižvelgus į visą turimą informaciją, išvadas, atleidus Pareiškėją nuo globėjo pareigų nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti (2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 38 min. 11 sek. – 45 min. 46 sek.).

Teismo psichologės S. B. nuomonėje (išvadoje) apie išklausytą vaiko nuomonę nurodoma, jog D. yra bendraujantis, emocionalus, labai aktyvus, drąsus, noriai kalbasi apie savo šeimą. D. socialinė branda atitinka jo amžių, jis supranta ir skiria savo teises ir pareigas, nors, kaip pats teigia, ne visada jų laikosi. D. emocinė branda – stebima stipri emocinė reakcija į išorės dirgiklius, todėl jam gali pasireikšti dažni emocinių reakcijų kraštutinumai, lydimi stiprių įniršio priepuolių (pvz. pirma veiksmas ir pasekmė, o tik paskui mąstymas), ko pasėkoje gali atsirasti rimtų elgesio problemų. Taip pat ryškėja būdingas jo amžiui bruožas – siekis tapti nepriklausomu nuo tėvų nuomonės, atsiranda jo amžiui būdingas jausmas – pradeda jaustis nesuprastas.

(duomenys neskelbtini) metai – tai ankstyvosios paauglystės laikotarpis, lydimas didelių vidinių išgyvenimų, įtampų, konfliktų. Būtent šiuo laikotarpiu nusilpsta paauglio savęs vertinimas, keičiasi aplinka, draugai tampa „kitokie“, keičiasi kūnas, kuris gali atrodyti svetimas ir negražus. Šiuo laikotarpiu šeima ir namai yra labai svarbūs paauglio aplinkos elementai, todėl būtent šiuo metu labai svarbu, kad abu tėvai pastebėtų ir padėtų D. įveikti gyvenimo sunkumus ir kad jis nepasijaustų „nepatogiu ir nereikalingu žmogumi“. Mama D. akimis gera, rūpestinga, reikalaujanti laikytis tvarkos ir taisyklių. Kalbėdamas apie savo tėtę sako „mano tėtė yra geras“, „gerai bendraujam su tėte“, „su tėte per visus savo metus nebuvom niekada susipykę“, „norėčiau su tėte daugiau susitikt“, „tėtė nenurodinėja, visada paklausia kaip gyvenu, sako kad stengčiausi mokytis“ (susigraudina).

Teismo psichologė daro prielaidą, jog emocinė šiluma ir artumas, tarpusavio supratimas, palaikymas D. labai svarbūs šiuo jam nelengvu paauglystės laikotarpiu ir jis šiuos jausmus labiau tapatina su tėčiu. Tokią jo išreikštą nuomonę gali įtakoti tai, jog berniukams ypatingai reikalingas bendravimas su tėvu, kadangi jiems reikalingas autoritetas jų psichologinėje raidoje. Berniukams labai svarbus vyriško vaidmens pavyzdys, kuris galėtų padrąsinti, pripažinti, stumtelėti i gyvenimą, suteikti aiškesnį lytinės tapatybės suvokimą, padėtų save įtvirtinti gyvenime. D. asmenybinė branda atitinka jo raidą pagal savo amžių. Jis geba analizuoti nuosavas mintis, savo ir kitų elgesį, jausmus, poelgius. Pvz. „nenoriu kalbėti apie savo tikrus tėvus, man užtenka mano mamos ir tėtės“, „ką aš su savo tikrais tėvais kalbėčiau, jie manęs nuo mažiuko neaugino“, „mano tėtė man per Kalėdas padovanojo pinigų“, „stengiausi neišmėtyt, nusipirkau kažką krepšiniui“.

Teigiama, jog berniukui svarbūs ir reikalingi yra abu tėvai, o jo išsakytos mintys ir norai būdingi jo amžiui. Tačiau pagal D. psichologinę raidą, dar nėra susiformavusių tvirtų loginio mąstymo bruožų ir jam dar sunku suprasti sudėtingus socialinius reiškinius, numatyti savo veiksmų tolimąsias pasekmes, priimant sudėtingus sprendimus. Tačiau savo nuomonę pokalbio metu išsakė aiškiai „man užtenka mano mamos ir tėtės“ (e. b. l. 1 t., b. l. 137–138).

2020 m. balandžio 10 d. teisme gautas Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija, jog dėl valstybėje paskelbto karantino Skyrius neprieštarauja, jos teismas užbaigtų bylos nagrinėjimą Skyriaus atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 1 t., b. l. 153).

2020 m. balandžio 16 d. teisme gautas suinteresuoto asmens O. B. prašymas dėl valstybėje pratęsto karantino bylą baigti nagrinėti jai nedalyvaujant (e. b. l. 1 t., b. l. 154, 155).

2020 m. balandžio 16 d. teisme gautas Pareiškėjo prašymas dėl valstybėje pratęsto karantino režimo bylą nagrinėti Pareiškėjui ir jo atstovui nedalyvaujant. Neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant ir kitoms šalims (e. b. l. 1 t., b. l. 156).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytus prašymus teismas nutarė, jog netikslinga šioje bylos stadijoje pereiti prie rašytinio bylos nagrinėjimo, todėl nutarė užbaigti bylą proceso dalyviams nedalyvaujant.

Pareiškimas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui D. M. nustatyta nuolatinė globa, nuolatiniais globėjais paskiriant O. B. ir R. B., nuolatinę gyvenamąją vietą nustatant O. ir R. B. šeimoje (e. b. 1 t., b. l. 8–13). O. B. ir R. B. išsituokė (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 14–18, 19). Vaiko globėjas R. B. (duomenys neskelbtini) teismui pateikė pareiškimą dėl atleidimo nuo nepilnamečio D. M. globėjo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo pareigų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.246 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečio globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Įstatymų leidėjas baigtinio sąrašo priežasčių, dėl kurių teismas gali atleisti globėją ar rūpintoją nuo globėjo ar rūpintojo pareigų atlikimo, nenurodė, tačiau minėtos priežastys turi būti tokios svarbios, kad pateisintų teismo sprendimu nustatytų nuolatinių globos (rūpybos) teisinių santykių pasibaigimą.

Prašymą atleisti nuo globėjo (rūpintojo) pareigų Pareiškėjas motyvuoja tuo, kad globojamo nepilnamečio gyvenamoji vieta yra pas suinteresuotą asmenį O. B., globos pinigus gauna ir tvarko O. B., Pareiškėjas nori visiškai apsidrausti nuo ateities problemų, susijusių su nepilnamečio netinkamu elgesiu, bei tuo, jog tarp globėjo ir globotinio ryšys yra visiškai nutrūkęs, nėra jokio emocinio ir tarpusavio ryšio, bendravimo, jis neturi galimybių vykdyti globėjo pareigas ir nebegali vykdyti globėjo pareigų dėl svarbių priežasčių: neturi jokios galimybės dalyvauti globotinio auklėjimo procese, rūpintis vaiko sveikata, mokymuisi, laisvalaikiu, pareigos ir atsakomybės ugdymu, spręsti kitų klausimų, susijusių su vaiko interesais.

Pareiškėjas nei pareiškime, nei teismo posėdžio metu savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo, dėl kurių jis negali atlikti globėjo pareigų, įvardinti negalėjo, įrodymų nepateikė, todėl teismas konstatuoja, jog byloje nėra jokių duomenų apie Pareiškėjo ar jo artimųjų sveikatos būklės pablogėjimą, turtinės padėties pasikeitimą (CK 3.246 straipsnio 2 dalis).

Iš esmės Pareiškėjas pareiškimą grindė nesusiklosčiusiais artimais santykiais tarp globotinio ir globėjo, tačiau šiuos Pareiškėjo paaiškinimus paneigia suinteresuoto asmens O. B., teismo psichologės nuomonė (išvada) apie išklausytą vaiko nuomonę bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Pareiškėjo ir jo globotinio tarpusavio konfliktų ar nesutarimų nėra, vienintelis jų santykių trūkumas – nepakankamas globėjo dėmesio globotiniui skyrimas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad globėjas ir globotinis retai bendrauja, tarp jų silpnas ryšys, jie susitinka tik vieną–du kartus per metus, dar nesudaro pagrindo spręsti, jog jų tarpusavio santykiai visiškai nutrūkę.

Pareiškėjo paaiškinimais jis, kaip globėjas, nuo (duomenys neskelbtini), nutraukus santuoką su O. B., pats globotiniu visiškai nesidomėjo, savo kaip globėjo statuso nežinojo ir nesidomėjo, nes 9–rius metus buvo tiesiog įsitikęs, kad vienintelė globėja yra O. B. Šiuos Pareiškėjo paaiškinimus patvirtina suinteresuoto asmens O. B. parodymai, kad artimi santykiai tarp globotinio ir globėjo nesiklostė tik dėl paties Pareiškėjo kaip globėjo nenoro vykdyti savo pareigas globotinio atžvilgiu, o Pareiškėjo pareiškimas yra priežastis aplinkybės, kad jai ir Pareiškėjui kaip globėjams yra pareikštas ieškinys dėl nepilnamečių asmenų (globotinio ir kito vaiko) galimai neteisėtais veiksmais (duomenys neskelbtini) padarytos žalos atlyginimo. Be to, teismo vertinimu, pareiškime nurodyta priežastis, jog globotinis pats sutinka, kad vienintelė globėja liktų O. B., globotinis supranta šio reikalo esmę, įvertinus nepilnamečio D. M. teismo psichologei išsakytą nuomonę, objektyviai neegzistuoja.

Taip pat Pareiškėjo nurodytos tokios priežastys kaip Pareiškėjo ir O. B. skyrybos, jų konfliktiški tarpusavio santykiai, dėl ko jis negalėjo vykdyti globėjo pareigų, teismo nuomone, nėra tokios svarbios, kad teismas galėtų atleisti globėją ar rūpintoją nuo globėjo ar rūpintojo pareigų atlikimo, kad pateisintų teismo sprendimu nustatytų nuolatinių globos (rūpybos) teisinių santykių pasibaigimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nepilnamečio D. M. asmenybė ir jo elgesys nėra lengvi, reikalaujantys dėmesio ir supratingumo, ką visą šį laiką suprato globėja O. B. ir ėmėsi visų įmanomų priemonių iškylančioms problemoms spręsti. Akivaizdu, jog problemų, susijusių su nepilnamečio elgesiu, globėja turi, tačiau teismo vertinimu, problemos išryškėjo vaiko paauglystės metu, t. y. jo fiziologinio ir emocinio brendimo metu, kai paauglystė apskritai yra iššūkis tiek ją išgyvenančiam, tiek ir jį supantiems aplinkiniams, ypač šeimos nariams. Vaiko paauglystė ir iš to atsirandančios problemos nėra netikėtas iššūkis globėjams, kliudantis vykdyti savo kaip globėjų pareigas, todėl netinkamas globojamo vaiko elgesys nėra ir negali būti besąlyginis pagrindas atleisti vaiko globėją ar rūpintoją nuo jo pareigų atlikimo.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog įstatyme numatytų globėjo ir rūpintojo atleidimo nuo pareigų atlikimo priežasčių Pareiškėjas neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Tokios bylos aplinkybės kaip, kad nepilnametis D. M. į B. šeimą buvo paimtas globoti nuo kūdikystės, globotiniui būnant 4 metukų globėjų šeima iširo, globotinis nuo pirmųjų savo gyvenimo dienų iki šiol Pareiškėją laiko savo tėčiu, bei ypatingai atsižvelgiant į nepilnamečio D. M. teismo psichologei išsakytą nuomonę: „mano tėtė yra geras“, „gerai bendraujam su tėte“, „su tėte per visus savo metus nebuvom niekada susipykę“, „norėčiau su tėte daugiau susitikt“, „nenoriu kalbėti apie savo tikrus tėvus, man užtenka mano mamos ir tėtės“, rodo globotinio šiltus jausmus globėjui ir nenorą jo netekti. Be to, iki D. M. pilnametystės liko tik (duomenys neskelbtini) metai (duomenys neskelbtini) mėnesiai. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą teismui imtis priemonių maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus.

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl vaiko globos ir rūpybos teismas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų vaikų teisės ir teisėti interesai, aiškintis, kas geriausiai atitinka vaikų interesus.

Teismas mano, jog globėjo (rūpintojo) atleidimas nuo jo pareigų itin neigiamai gali atsiliepti nepilnamečio D. M. interesams ir padaryti nepataisomą žalą jo emocinei sveikatai ir tolimesnei jo socialinei brandai, t. y. neišvengiamai atsirastų nepilnamečio nepasitikėjimas aplinkiniais, beviltiškumas ir pyktis, tuo labiau, kad globėjas globotiniui prižadėjo, kad niekas nepasikeis, motyvuodamas, kad jis jam skambins, atvažiuos, bendraus, domėsis juo.

Teismas, įvertinęs Pareiškėjo, suinteresuotų asmenų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą bei atstovo paaiškinimus ir argumentus, atsižvelgęs į teismo psichologės išklausytą nepilnamečio D. M. nuomonę, daro išvadą, kad Pareiškėjas nei teismui pateiktame prašyme, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių CK 3.246 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas atleisti Pareiškėją nuo nepilnamečio D. M. globėjo (rūpintojo) pareigų. Šiuo metu Pareiškėjo atleidimas nuo nepilnamečio D. M. globėjo (rūpintojo) pareigų būtų nesąžiningas, neprotingas ir neteisingas, pažeistų nepilnamečio teises ir interesus, todėl Pareiškėjo pareiškimas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 6,72 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 5 Eur sumą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pareiškimas netenkinamas, iš pareiškėjo valstybės naudai priteistina 6,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šešis eurus septyniasdešimt du centus (6,72 Eur) už procesinių dokumentų įteikimą valstybei, pervedant šią sumą į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.