- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- TS-188-946/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45923-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- A. R.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Živilės Gecevičienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. 93-246 taikyti nuteistajam A. R. (A. R.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atlieka A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, skirta 3 m. laisvės atėmimo.
Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 m. 22 d. (Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 5 d.).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 6 d. priėmė nutarimą Nr. 93-246 taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 31 balas, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, du kartus už gerą elgesį skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis pataisos namuose siekia prasmingo užimtumo – dirba (duomenys neskelbtini), bausmės atlikimo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino visiškai. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistajam būtų galimybė taikyti intensyvią priežiūrą.
Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Živilės Gecevičienės skundas dėl Komisijos 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. 93-246, kuriuo prašoma netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nurodyta, jog visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina atsižvelgti į tai, kad A. R. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už įvykdytus smurtinius nusikaltimus, nukreiptus prieš asmenis ir prieš viešąją tvarką, todėl veikos pavojingumą, o kartu ir nuteistojo pavojingumą visuomenei, svarbu įvertinti sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, ir šių duomenų visuma sudaro formalų pagrindą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą, tačiau vien formalaus pagrindo, sprendžiant dėl A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nepakanka. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (31 balas pagal „OASys“), vis tik pažanga ją mažinant turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Specialistai, teikdami išvadas, nurodo du kriminogeninius veiksnius, tai - lėšų tvarkymas bei gyvenimo stilius ir draugai. Išvados tyrimo duomenyse neatskleista, kuo pagrįsti minėti kriminogeniniai veiksniai. Dėl lėšų tvarkymo ir pajamų nurodyta, kad teismo sprendimu nėra priteisto civilinio ieškinio ir pataisos namai nėra gavę vykdomųjų raštų dėl skolų išieškojimo: iki laisvės atėmimo bausmės nurodo, kad pragyvenęs iš gaunamo atlyginimo už atliekamą darbą; yra paimta būsto paskola bendrai su žmona, kurios neišmokėta dalis yra apie 60000 Eur. Kuo pasireiškia netinkamas lėšų tvarkymas ir dėl to kylančios problemos - neaišku. Dėl gyvenimo stiliaus ir draugų yra nurodyta, kad nėra duomenų, jog buvo paveiktas grupės spaudimo ir nėra požymių ar įrodymų, kad pastarieji nusikaltimai turėjo tokį poveikį; nuteistojo teigimu turėjo priklausomybę azartiniams žaidimams, tačiau šią priklausomybę įveikė. Kuo pasireiškia netinkamas gyvenimo stilius ir draugų įtaka - neaišku.
Skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistojo nusikaltimai siejami su smurtiniu elgesiu prieš asmenis. Socialinio tyrimo išvadoje, apibūdinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, yra nurodyta, kad savitvarda vidutinė ir asmuo gali būti išprovokuojamas, nuteistasis pats įvardija, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad tos problemos vis dar egzistuoja. Išvadoje taip pat nurodyta, kad padarydamas nusikaltimą asmuo taikė netinkamas problemų sprendimo strategijas ir dėl to yra linkęs ieškoti save pateisinančių aplinkybių, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, linkęs pasitikėti sėkmės tikimybe, dėmesį sutelkia tik į trumpalaikius sprendimus, ignoruodamas ilgalaikes pasekmes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys nėra pakankamai įvertintas. Turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kad po laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis planuoja grįžti gyventi į tuos pačius namus, kur gyveno su žmona, prieš kurią būtent ir smurtavo, kurios elgesį laikė netinkamu ir būtent dėl to sukėlė jai sunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Atlikus nuteistojo A. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso žemos rizikos grupei (31 balas, iš kurių statinių balų suma sudaro 5 balus), tačiau rizikos pokytis (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas sumažėjęs nuo 33 balo (vertinta 2020 m. rugpjūčio 12 d.) iki 31 balų), nėra toks žymus, kad galėtų būti laikomas svariu lygtinio paleidimo taikymui.
Įvertinus visas aplinkybes, negalima konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimo ir tai, kad nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai. Nuteistasis šiuo metu vis dar nėra įsisąmoninęs priešingų visuomenėje nustatytoms normoms ir elgesio reikalavimams veiksmų pasekmių, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip akivaizdi ir pakankama, A. R. nėra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis nepakankamai pakeitė savo mąstymą ir elgesį, kad būtų galima toliau ji taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui. Atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistasis A. R. atsiliepime į prokurorės skundą nurodė, jog Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą - jam nesuprantamas prokurorės teiginys, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, prokurorė nenurodo priežasties, kodėl nutarimas neteisėtas. Jis pirmą kartą teikiamas Komisijai ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir tik mažėja. Jis grįžta gyventi į savo namus pas žmoną, su kuria susitaikė ir kuri jai atleido ir su ja nutarė išsaugoti šeimą ir auginti vaikus. Jis, išėjęs į laisvę, turės nuolatinį darbą ir galės svariai prisidėti prie savo vaikų išlaikymo bei jų auklėjimo. Skundo nagrinėjimo dieną jo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis bus mažesnė negu dveji metai, jis bus prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos pareigūnų ir jo gyvenimo matymas ir tikslai tikrai nėra susiję su nusikalstama veika.
Skundas tenkintinas.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuleistajam lygtinį paleidimų, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimu taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Komisijos posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, išvada apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, nuteistojo asmens byla darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimas taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negali būti pripažintas pagrįstu, suponuojančiu neabejotiną išvadą, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl keistinas.
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, A. R. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už nesunkų, apysunkį bei labai sunkų smurtinius nusikaltimus, kas, sutiktina su prokurorės skunde nurodytais motyvais, didina nuteistojo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia A. R. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Svarbu atsižvelgti taip pat ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo neatliktos bausmės dalis už padarytus nesunkų, apysunkį bei labai sunkų nusikaltimus šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nėra pažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, sąžiningą darbą paskatintas, pataisos įstaigoje dirba, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, laisvu nuo darbo metu aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad pagal „OASys“ metodiką nuteistajam dar nustatomas ir kintamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kurį nuteistasis, dėdamas pastangas gali eliminuoti, darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami A. R. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: lėšų tvarkymas; gyvenimo stilius ir draugai, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus prokurorės skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis konfliktinių situacijų yra linkęs vengti, tačiau jo savitvarda yra vidutinė ir nuteistasis gali būti išprovokuojamas; įvardija, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad tos problemos vis dar egzistuoja; padarydamas nusikaltimą taikė netinkamas problemų sprendimo strategijas ir dėl to yra linkęs ieškoti save pateisinančių aplinkybių; apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, linkęs pasitikėti sėkmės tikimybe, dėmesį sutelkia tik į trumpalaikius sprendimus, ignoruodamas ilgalaikes pasekmes nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 31 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio atlikto vertinimo sumažėjo nuo 33 balų, t. y. vos dviem svertiniais balais, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius – net 26 svertiniai balai, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama A. R. elgesio korekcija ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, padarius išvadą, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, prokurorės skundas dėl Komisijos 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. 93-246 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkintinas - Komisijos nutarimas keistinas, nuteistajam A. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį netaikytinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Živilės Gecevičienės skundą tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 93-246 ir nuteistajam A. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.