- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-11
- Bylos Nr.
- 2A-1144-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02214-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- UAB „Ardabas“
- Ieškovas
- Ž. S. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Ardabas“ apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. S. A. ieškinį atsakovei UAB „Ardabas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 8 572,50 EUR skolą ir baudą, 7,75 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 5 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, tačiau 2012 m. gruodžio 5 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir priteisė iš atsakovo UAB ,,Ardabas“ ieškovo Ž. S. A. naudai 1 500 EUR baudą bei 2 662,16 Lt bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo turtinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kontrakto 4.4 p. numatyta, kad už kiekvieną pradelstą dieną atsakovė privalo mokėti 0,5 procentų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą nuo neapmokėtos sumos dieną. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad atsakovė nurodė, jog ji skolą sumokėjo ir prašė baudos nepriteisti, neturi teisinės reikšmės. Tauragės rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, teisingumo ir protingumo kriterijus, iš atsakovo ieškovui priteistinos baudos dydį nuo 2 200 EUR sumažino iki 1 500 EUR.
Atsiliepimas
Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, arba ieškinį dėl baudos priteisimo atmesti. Nurodė, kad sutartis, iš kurios kildinama bauda, yra suklastota. Apeliantė nurodo, jog medieną iš ieškovo pirko žodinės sutarties pagrindu, rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta, o dėl baudos nebuvo netgi žodinio susitarimo. Taip pat nurodo, kad sutarties pasirašymo dieną įmonės vadybininkas A. M. nebuvo Ukrainoje, todėl jis sutarties pasirašyti negalėjo. Be to, apeliantas apeliaciniu skundu kvestionuoja ir bylinėjimosi išlaidų dydį. Nurodo, jog nepaisant to, kad buvo patenkinti ne visi ieškovo reikalavimai, tačiau teismas priteisė visą bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri yra per didelė.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas, dėl to prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodė, jog sutartis buvo sudaryta galiniais telekomunikacijų įrenginiais. Ieškovo teigimu, atsakovė sąskaitų faktūrų, išrašytų sutarties pagrindu, neginčijo, pačios sutarties taip pat neprašė pripažinti negaliojančia bei neprašė atlikti šio dokumento ekspertizės. Taip pat nurodo, jog atsakovė neneigė ir aplinkybės, jog sutartyje esantis parašas yra jos atstovo. Be to, ieškovas nesutiko su apeliacinio skundo argumentu dėl bylinėjimosi išlaidų. Pasak ieškovo, jos yra pagrįstos, jas sudaro ne tik išlaidos, susijusios su advokato teisinėmis konsultacijomis, bet ir išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis, vertimo išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kaip matyti iš bylos aplinkybių, byloje apeliantė skundu iš esmės kvestionuoja netinkamą pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliantė nurodo, jog sutartis, iš kurios kildinami nuostoliai, yra suklastota. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsakovė pirmosios instancijos teisme šių aplinkybių neįrodinėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, apsiribojo vien tik aplinkybės, jog nepasirašė sutarties, neigimu. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, teismui suteikus teisę šalims pareikšti prašymus ir pasiūlymus, atsakovė šia teise nepasinaudojo ir neprašė išreikalauti sutarties originalo, taip pat neprašė skirti ir ekspertizės, jog paneigtų sutarties autentiškumą. Teismo procesas teisme vyksta iš esmės laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Rungimosi principas reiškia, kad šalys viena kitos poziciją nuneigia ne neigdamos aplinkybes, o teigdamos į bylą jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovės prie apeliacinio skundo pridedama jos darbuotojo paso kopija, kuria atsakovė įrodinėja savo darbuotojo nebuvimą Ukrainoje sutarties pasirašymo metu, neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, jog ši aplinkybė nepatvirtina fakto, kad sutartis suklastota, kadangi pačioje sutartyje nėra nurodyta jos sudarymo vieta. Teismo vertinimu, kvestionuojamos sutarties autentiškumas gali būti patikrintas tik paskyrus ekspertizę (CPK 212 straipsnis), tačiau kaip minėta, atsakovė jos skirti neprašė, o teismas ex officio to padaryti neturėjo teisinio pagrindo.
Atsakovė taip pat kvestionuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, bylos nagrinėjimo metu atsakovė patenkino ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo, o ieškovas šioje dalyje atsisakė ieškinio. Taip pat ieškovas atsisakė ieškinio ir dėl dalies baudos priteisimo, sumažindamas šią sumą nuo 4 072,50 EUR iki 2 200 EUR. Minėtos aplinkybės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kontekste pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos. CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiėmus ieškinį dėl to, kad atsakovas su ieškovu atsiskaito iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, grąžinama 75 procentai žyminio mokesčio. Taip pat analogiška žyminio mokesčio dalis grąžinama tais atvejais, kai pradėjus nagrinėti bylą iš esmės ieškovas atsisako dalies reikalavimo. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovui grąžinti 75 procentus žyminio mokesčio nuo dalies, kuria buvo atsisakyta reikalavimų, ir priteisti iš atsakovo 25 procentus ieškovo sumokėto žyminio mokesčio nuo tos reikalavimo dalies, kuria buvo reiškiamas reikalavimas priteisti skolą. Tuo tarpu 25 procentai nuo tos dalies, kuria buvo atsisakyta priteisti baudą, žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas, kadangi nuo šios dalies ieškovas atsisakė savo iniciatyva, atsakovei šio reikalavimo dalies nepatenkinus. Kadangi ieškovas atsisakė nuo 4 500 EUR skolos priteisimo, ieškovui grąžintinas 174,75 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovės priteistina 58,25 Lt žyminio mokesčio. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti 1 872,50 EUR, tai nuo šios sumos ieškovui taip pat grąžintinas 75 procentų dydžio žyminis mokestis – 96,50 Lt. Tuo tarpu likusi žyminio mokesčio dalis nuo 2 200 EUR sumos sudaro 114 Lt. Iš viso iš atsakovės priteistina 172,25 Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai.
Kitų bylinėjimosi išlaidų mažinti nėra teisinio pagrindo, kadangi atsakovė buvo skolinga ieškovui su juo laiku neatsiskaitė, todėl ieškovas turėjo kreiptis į teismą gindamas savo pažeistas teises bei patirdamas bylinėjimosi išlaidas, kurias, kaip pralaimėjusi šalis, privalo atlyginti atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo netaikė CPK 87 straipsnio 2 dalies. Dėl to netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeičia (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovės UAB „Ardabas“ 2 390,42 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo Ž. S. A. naudai.
Grąžinti ieškovui Ž. S. A. sumokėtą 271,50 Lt žyminio mokesčio dalį mokėjimo pavedimu VMI prie FM.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.