Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-11-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-478-1035/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-24
Bylos Nr.
II-478-1035/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02829-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-478-1035/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02829-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. K.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) atstovei Aušrai Jakučionienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal M. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 12ANN-120096306-17,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnyje, ir jai paskirta 90 Eur bauda bei įpareigojimas atlyginti Maxima LT, UAB 30 Eur turtinės žalos. M. K. nubausta už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. 15.34 val. prekybos centre „Maxima“ (duomenys neskelbtini), atsiskaitydama už prekes pirmoje kasoje kasininkui padavė 20 Eur kupiūrą, o kasininkas jai davė 40 Eur (4 kupiūros po 10 Eur) grąžos. M. K. minėtus pinigus perlenkė per pusę ir per du kartus juos įsidėjo į piniginę, tokiu būdu pasisavino 30 Eur.

Šalies argumentai

Nesutikdama su šiuo nutarimu, M. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad pretenzijos dėl šio įvykio jai buvo pareikštos tik po mėnesio, t. y. rugsėjo 27 d. Parduotuvės darbuotojai atsisakė jai parodyti vaizdo įrašą, todėl nėra garantijos, jog įrašas yra nesumontuotas. Jei apsaugos darbuotojas matė, kad jai permokėti pinigai, turėjo iškart eiti į salę ir sustabdyti ją, kad konfliktas būtų išspręstas vietoje. Tokią permoką tikrai būtų pastebėjusi ir būtų grąžinusi parduotuvei, kadangi taip jau buvo nutikę praėjusiais metais, kai jai toje pačioje parduotuvėje buvo permokėta 20 Eur.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius nurodo, kad su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka, nes priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisingas. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje M. K. palaikė savo skundą. Paaiškino, kad su bylos medžiaga nėra susipažinusi, todėl nematė visų pareiškimų. Kreipėsi į tyrėją, kad jai atsiųstų „Maximos“ pareiškimo kopiją. Iki šios dienos nėra mačiusi bylos medžiagos, taip pat ir vaizdo įrašo. Jei asmuo sėdi prie monitoriaus, mato, kad yra permokėti pinigai, tai kodėl nieko nedaro? Ji nežino, ar jai buvo permokėti pinigai. Turėjo daug pinigų įvairiomis kupiūromis, nes buvo ką tik gavusi pensiją. Rugsėjo 12 d. ją sustabdė gatvėje. Kažkoks vyras išėjo iš parduotuvės, lauke buvo prieblanda, ji nesuprato, kad jis apsauginis. Jis prašė atiduoti 40 Eur, sakė, kad uždės antrankius ir iškvies policiją. Jai nerodė jokio vaizdo įrašo, ji nėjo į kambariuką. Nuėjo tik tada, kai buvo priimtas nutarimas. Jei jau žmogus nuėjo nuo kasos, niekas neturi nieko reikalauti, juk yra tokios taisyklės. Ji netikrino grąžos prie kasos. Apsaugos darbuotojas irgi turi patikrinti iš karto prie kasos. Po apsilankymo parduotuvėje pas ją daugiau pinigų neatsirado, kiek paėmė, tiek ir išleido. Buvo parduotuvėje spalio 4 d., apsauginis sakė ateiti kitą dieną, kai bus vadovė. Kitą dieną jai parodė vaizdo įrašą, jis jos neįtikino. Jei būtų kas blogai, jie turėjo iš karto tai pasakyti. Parduotuvėje yra trys kasos. Nežino apsaugos darbuotojo darbo specifikos, negali pasakyti, ar jie iš karto gali pamatyti visas kasas. Jie turėjo iš karto prieiti ir pasakyti, kad kažkas negerai. Kaltės nepripažįsta. Nematė, kiek jai grąžos atidavė. Negali pasakyti, kiek tiksliai pinigų turėjo. Buvo užėjusi į apsaugos patalpas, bet nežino, kurią dieną. Trečiame vaizdo įraše yra ji. Nemato, kad kasininkas laiko 20 Eur, gal jos regėjimas prastas. Dabar, kai teismas padidino nuotrauką, mato, kad davė kasininkui 20 Eur, bet gal ji daugiau pinigų davė. Pozicijos nekeičia todėl, kad apsaugininkas matė, o jei matė, turėjo iš karto prieiti, o ne po mėnesio. Tai pagrindinis jų pažeidimas. Ji yra teisi, o jie padarė pažeidimą. Jei teismas priims sprendimą atmesti jos skundą, tai prašo baudos mokėjimą atidėti bent 6 mėnesiams.

Institucijos atstovė paaiškino, kad pati pareiškėja skunde nurodė, kad susipažino su gautu vaizdo įrašu nutarimo priėmimo dieną. Mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Byloje yra pakankamai duomenų, paaiškinimų, vaizdo įrašas, kurie patvirtina, kad apsipirkdama pareiškėja padarė administracinį nusižengimą, todėl prašo nutarimą palikti galioti, o skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

ANK 108 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vagystę, t. y. neatlygintinį svetimo turto pagrobimą, turint tikslą jį pasisavinti (pagrobtą turtą valdyti, naudotis ir disponuoti juo kaip savu).

Nagrinėjamu atveju M. K. įvykdyta vagystė pasireiškė tuo, kad prekybos centro kasoje atsiskaitant už prekes jai neteisingai buvo atiduota grąža. Byloje nustatyta, kad M. K. 2017 m. rugpjūčio 17 d. parduotuvėje „Maxima“ (duomenys neskelbtini), turėjo atsiskaityti už prekes, kurių vertė 8,96 Eur (b. l. 9, 17). Iš parduotuvės pateiktų vaizdo įrašų, kuriuose M. K. save atpažino, akivaizdžiai matyti, kad atsiskaitydama už prekes ji kasininkui padavė 20 Eur banknotą. Tai reiškia, kad kasininkas turėjo atiduoti jai 11,04 Eur grąžos. Tačiau iš minėtų vaizdo įrašų matyti, kad kasininkas padavė M. K. 41,04 Eur (keturis 10 Eur nominalo banknotus ir monetas) grąžos, t. y. padavė 30 Eur daugiau negu reikėjo. M. K. keturis 10 Eur nominalo banknotus perlenkė per pusę ir per du kartus įsidėjo į piniginę. M. K. iš pradžių nesutiko su aplinkybe, kad jai neteisingai buvo atiduota grąža, teigdama, jog aptariamu laikotarpiu nebuvo pastebėjusi, kad piniginėje atsirado daugiau pinigų, negu buvo. Tačiau teismo posėdyje peržiūrėjusi vaizdo įrašą ir nuotraukas, iš esmės sutiko su minėta aplinkybe. Nepaisant to, M. K. laikosi pozicijos, kad pretenzijos jai turėjo būti pareikštos iš karto prie kasos, o ne po mėnesio. Teismas nesutinka su tokia pozicija.

Visų pirma, iš vaizdo įrašų matyti, kad M. K. keturis 10 Eur nominalo banknotus į piniginę įsidėjo ne iš karto, o per du kartus. Tai parodo, kad M. K. pastebėjo, jog jai davė per daug grąžos, nes pati buvo pateikusi kasininkui tik 20 Eur, o gavo keturias 10 Eur nominalo banknotus. Antra, iš 2017 m. rugsėjo 12 d. pareiškimo (b. l. 6) matyti, kad kasoje, kurioje apsipirkinėjo M. K., pinigų trūkumas (būtent 30 Eur) buvo pastebėtas ne iš karto, o 2017 m. rugpjūčio 18 d. „paskaičiavus kasą“ (t. y. patikrinus kasos operacijas) ir peržiūrėjus vaizdo įrašus; klaida įvyko, nes minėtą dieną daug kas atsiskaitinėjo 50 Eur nominalo banknotais. Trečia, iš minėto pareiškimo matyti, kad parduotuvės personalas iš matymo pažįsta M. K., todėl jai po kurio laiko buvo paaiškinta situacija ir pasiūlyta geranoriškai grąžinti 30 Eur, tačiau ši atsisakė. M. K. negrąžino pinigų net po to, kai jai buvo parodyta vaizdo medžiaga (tai, kad M. K. buvo rodoma ši medžiaga, vėlgi matyti iš parduotuvės pateiktų vaizdo įrašų). Be to, iš 2017 m. rugsėjo 22 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 15) matyti, kad M. K. vaizdo medžiaga buvo parodyta ir policijos komisariate, tačiau ji nurodė, kad čia kasininko aplaidumas ir pinigų ji grąžinti neketina. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. K. tyčia negrąžino, nors tokią galimybę turėjo, svetimų pinigų, tokiu būdu juos pasisavindama, t. y. įvykdė vagystę.

Dėl M. K. argumentų, kad šią kasininko klaidą parduotuvės personalas turėjo pastebėti iš karto, kol ji dar neišėjo iš parduotuvės, teismas iš dalies jau pasisakė, nurodydamas, jog pinigų trūkumas kasoje buvo pastebėtas kitą dieną. Nors, kaip matyti, pirkėjų atsiskaitymas kasoje yra filmuojamas, akivaizdu, kad apsaugos darbuotojui tiesiogiai stebėti visus atsiskaitymus ir visose kasose nėra galimybės. Kita vertus, aplinkybė, kad aptariama kasininko klaida buvo pastebėta praėjus tam tikram laikui, nešalina M. K. atsakomybės.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai patraukė M. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 108 straipsnį.

ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 90 iki 300 Eur. Nagrinėjamu atveju M. K. skundžiamu nutarimu paskirta minimali bauda.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertindamas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad M. K. eidama apsipirkti į parduotuvę neturėjo išankstinių neteisėtų tikslų, o jos įvykdytą administracinį nusižengimą iš dalies nulėmė ir kasininko aplaidumas, M. K. sunkią turtinę padėtį (gyvena iš 387 Eur senatvės pensijos), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti M. K. mažesnę baudą negu ANK 108 straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 12ANN-120096306-17 dalį dėl baudos skyrimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. K. 30 (trisdešimties) Eur baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš