- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-29
- Bylos Nr.
- 1A-439-396/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00103-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Žukauskas, Kęstutis Jucys (pran.), Elena Vainienė
- Nuteistasis
- K. S.
- Advokatai
- Vytautas Sviderskis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Gintauto Gudžiūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min. būti namuose, (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, jei tai būtų susiję su darbu bei uždraudžiant turėti, naudoti, įsigyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: miną su sprogdikliu, priešlėktuvinį šaunamojo ginklo vamzdį, priešlėktuvinio ginklo vamzdžio antgalį, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymų nustatyta tvarka, o metalinį granatos korpusą be sprogstamojo užtaiso bei metalinį minosvaidžio sviedinio korpusą be sprogstamojo užtaiso – grąžinti K. S.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad įgijo ir laikė sprogmenį bei šaunamųjų ginklų dalis, t. y. nusikalstamą veiką padarydamas šiomis aplinkybėmis:
K. S. neturėdamas leidimo įgyti, laikyti, kolekcionuoti ar taisyti ir perdirbti arba kitaip disponuoti A kategorijos šaunamaisiais ginklais bei sprogmenimis ar jų dalimis, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. rudens, tiksliai nenustatytoje vietoje, Lietuvos Respublikoje, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įsigijo, tačiau pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 redakcija su 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 pakeitimais) 3 straipsnio 9 punkto, 5 skirsnio 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 2 dalies 10 punkto, 13 straipsnio 1, 7 dalių, 6 skirsnio 26 straipsnio 2 dalies, 8 skirsnio 32 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 dalies reikalavimus; Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo (2003 m. sausio 28 d. įstatymo Nr. IX-1315 su 2010 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. XI-647 pakeitimais) 11 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktų reikalavimus; Ginklų, šaudmenų, jų dalių kolekcijų sudarymo, laikymo, eksponavimo, likvidavimo, ginklų, šaudmenų, perdirbimo kolekcijoms, imitacinių ginklų naudojimo ir ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedelių parodų organizavimo taisyklių (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 5-V-266 redakcija) 1, 12, 13 ir 46 punktų reikalavimus, atgabeno iki namų, esančių (duomenys neskelbtini) rajone, ir juose neteisėtai laikė strateginės reikšmės daiktą – sprogmenį, t. y. pramoninės gamybos (Antrojo pasaulinio karo laikotarpio, Vokietija) 1935 metų pavyzdžio „S.Mi.35“ („S-Mine35“) markės kovinę – priešpėstinio veikimo – iššokančią – skeveldrinę miną, sukomplektuotą su pramoninės gamybos (Antrojo pasaulinio karo laikotarpio, Vokietija), 1935 m. pavyzdžio „S.Mi.Z.35“ („S-Minenzunder 35“) markės sprogdikliu, kuriame yra 150,6 g vidutinio galingumo (tinkamo sprogdinimui) brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT), ir minos detonatorius, kuriuose yra po 1,5 g brizantinio ir inicijuojančio poveikių sprogstamųjų medžiagų užtaisai, bei šaunamojo ginklo dalis, t. y. pramoninės gamybos (Vokietija, tikimiausia 1943 metų) 20 mm (20x138 mm) kalibro priešlėktuvinės automatinės patrankos „2 cm Flak 30“ Nr. 5358 vamzdį Nr. 23114, sukomplektuotą su vamzdžio stabdžiu (Nr. 10684) ir liepsnos slopintuvą, iki 2012 m. liepos 31 d., kol kratos metu paėmė policijos pareigūnai.
K. S. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įsigijo ir savo namuose laikė sprogmenų dalis, t. y. pramoninės gamybos „F-1“ tipo kovinės gynybinės skeveldrinės rankinės granatos korpusą be sprogdiklio ir sprogstamosios medžiagos užtaiso bei pramoninės gamybos (Antrojo pasaulinio karo laikotarpio) 50 mm kalibro minosvaidžio „5 cm Wgr. 36“ tipo minos korpusą be sprogdiklio, be pagrindinio sprogstamosios medžiagos ir išmetančiojo užtaisų.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nuosprendį pakeisti:
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyti, kad K. S. skundžiamajame nuosprendyje nurodytu laikotarpiu, taip pat neteisėtai įgijo, atgabeno į namus, esančius (duomenys neskelbtini) rajone, ir juose laikė ginklo dalį, t. y. pramoninės gamybos (Antrojo pasaulinio karo laikotarpio) „F-1“ tipo kovinės rankinės granatos korpusą be sprogdiklio ir be sprogstamosios medžiagos užtaiso bei „A“ kategorijos kovinio šaudmens dalį – pramoninės gamybos (Antrojo pasaulinio karo laikotarpio) minosvaidžio „5 cm Wgr. 36“ tipo minos korpusą be sprogdiklio ir be užtaisų.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje K. S. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, buvo pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min. būti namuose, ir šioje dalyje K. S. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. priešpėstinę - iššokančią - skeveldrinę miną su sprogdikliu; priešlėktuvinio šaunamojo ginklo vamzdį su vamzdžio stabdžiu ir liepsnos slopintuvu; „F-1“ tipo kovinės rankinės granatos korpusą; minosvaidžio „5 cm Wgr. 36“ tipo minos korpusą konfiskuoti ir šiuos daiktus perduoti Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono karo specialistams, sunaikinti.
Prokuroras skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje subjektyviai vertindamas nusikaltimo dalyką ir vadovaudamasis tik Lietuvos Respublikos ginklų ir sprogmenų kontrolės įstatymo reikalavimais, nepagrįstai iš papildyto kaltinimo pašalino aplinkybę, kad K. S. neteisėtai įsigijo ir savo namuose laikė pramoninės gamybos „F-1“ tipo kovinės gynybinės skeveldrinės rankinės granatos korpusą be sprogdiklio ir sprogstamosios medžiagos užtaiso, bei pramoninės gamybos (Antrojo pasaulinio karo laikotarpio) 50 mm kalibro minosvaidžio „5 cm Wgr. 36“ tipo minos korpusą be sprogdiklio, be pagrindinio sprogstamosios medžiagos ir išmetančiojo užtaisų bei neteisėtai juos grąžino įgijėjui K. S.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nagrinėjamojoje byloje buvo nustatyta, jog minosvaidžio minos korpusas – tai „A“ kategorijos ginkluotės šaudmens dalis, o rankinės granatos korpusas – tai sprogmens dalis. Nors šis nagrinėjamojoje byloje pateiktas minosvaidžio minos korpusas šaudymui ir sprogdinimui yra netinkamas tik dėl nepilnos komplektacijos, tačiau naudojant pagal paskirtį, t. y. užpildžius sprogstamąja medžiaga ir komplektuojant su sprogdikliu bei išmetančiuoju užtaisu, šis korpusas būtų tinkamas šaudymui ir sprogdinimui. Byloje pateiktas „F-1“ tipo kovinės gynybinės skeveldrinės rankinės granatos korpusas dėl nepilnos komplektacijos taip pat netinkamas sprogdinimui, tačiau naudojant pagal paskirtį, t. y. užpildžius sprogstamąja medžiaga ir sukomplektavus su sprogdikliu, būtų tinkamas sprogdinimui.
Todėl, pasak prokuroro, nesvarbu, kad korpusai arba sviediniai yra neužtaisyti, tačiau jie yra atitinkamai priskiriami A kategorijos koviniam masinio naikinimo ginklui (šiuo atveju – granata) ir A kategorijos koviniam šaudmeniui (šiuo atveju – minosvaidžio mina), kuriais disponuoti fiziniams asmenims civilinėje apyvartoje yra uždrausta (nusikalstamos veikos metu galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 8, 9 punktai, 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Be to, šias pirmiau nurodytas aplinkybes patvirtino karo ginkluotės specialistas N. A., apygardos teisme teisiamajame posėdyje.
Skunde nurodoma ir tai, kad verstis sprogmenų apyvarta (gamyba, prekyba, importu) bei įsigyti sprogmenų sudėtines dalis, žaliavas bei medžiagas užtaisams užpildyti, gali tik juridiniai asmenys, turintys specialią licenciją gaminti sprogmenis (nusikalstamos veikos metu galiojusio Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 11 straipsnio 4 dalis, 15 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, remiantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1216 patvirtinto „Bendrojo karinės įrangos sąrašo“ ML 4 dalies a punktu, matyti, kad bombos, torpedos, granatos, dūmų užtaisai, raketos, minos, reaktyviniai sviediniai, giluminiai užtaisai, griaunamieji užtaisai, sprogdinimo priemonės, griovimo įranga, karinė pirotechnika, šaudmenys ir jų imitacija, specialiai yra sukurti kariniams tikslams ir yra priskiriami prie bendrosios karinės įrangos komponentų, kurių įgijėjai gali būti tik specialieji subjektai ir įgyjami tik gynybiniams, koviniams arba mokomiesiems tikslams (2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. IX-2198 redakcijos, 3 straipsnio 2, 3 punktai).
Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje pateikdamas išvadas dėl minosvaidžio minos ir granatos netinkamumo naudoti, neatribojo atskirų sąvokų, t. y. netinkami šaudyti ar sprogdinti, ir netinkami naudoti. Pasak prokuroro, visos pirmiau aptartos karinės ginkluotės dalys, t. y. tiek priešlėktuvinio pabūklo vamzdis su arba be priedų, tiek priešpėstinė neveikianti mina, tiek kovinės granatos ir minosvaidžio minos korpusai, yra tinkamos naudoti (tačiau ne šaudyti ar sprogdinti). Todėl, jeigu priešlėktuvinis vamzdis su priedais ir be jų bei priešpėstinio veikimo – iššokanti – skeveldrinė mina ne pilnos komplektacijos yra netinkami šaudyti, tačiau tinkami naudoti, tai apelianto nuomone, lygiai taip pat yra netinkami šaudyti ar sprogdinti ne pilnos komplektacijos rankinė granata ir ne pilnos komplektacijos minosvaidžio mina, tačiau pagal savo paskirtį yra tinkami naudoti. Be to, šias aplinkybės patvirtino ir specialistai tiek savo pateiktose išvadose, tiek duotuose paaiškinimuose.
Taip pat skunde prokuroras tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai grąžino K. S. metalinį granatos korpusą be sprogstamojo užtaiso bei metalinį minosvaidžio sviedinio korpusą be sprogstamojo užtaiso, nes tokių daiktų įgijimui reikia specialių leidimų, kurių nuteistasis neturi. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje neteisingai išsprendė konfiskuotų daiktų, t. y. minos su sprogdikliu, priešlėktuvinio šaunamojo ginklo vamzdžio, priešlėktuvinio ginklo vamzdžio antgalio, perdavimo klausimą. Nurodoma, kad šie konfiskuoti daiktai turėjo būti neperduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui saugoti, o sunaikinti, pavedant Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalionui.
Skunde apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam K. S. bausmę, švelnesnę nei numatyta sankcijoje, pažeidė BK 54 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Pasak apelianto, norint taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, būtina nustatyti išimtines sąlygas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, parinkdamas švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmės rūšį, iš esmės vadovavosi tik nuteistojo asmenybę charakterizuojančiais kriterijais ir jo elgesiu bylos nagrinėjimo metu, kurios gali įtakoti tik bausmės trukmę, bet ne jos rūšį. Todėl prokuroro vertinimu, nesant byloje išimtinių sąlygų, bausmė negali būti keičiama kita bausme, nei sankcijoje numatyta.
Prokuroras prašo skundą tenkinti. Nuteistasis K. S. ir jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir teismo nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Pažymėtina, kad BK 253 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už tai, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos.
K. S. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įsigijo ir savo namuose laikė sprogmenų dalis, t. y. pramoninės gamybos „F-1“ tipo kovinės gynybinės skeveldrinės rankinės granatos korpusą be sprogdiklio ir sprogstamosios medžiagos užtaiso bei pramoninės gamybos, II-ojo pasaulinio karo laikotarpio, 50 mm kalibro minosvaidžio „5 cm Wgr. 36“ tipo minos korpusą be sprogdiklio, be pagrindinio sprogstamosios medžiagos ir išmetančiojo užtaisų.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2014 m. lapkričio 28 d. ekspertizės akte Nr. 140-(3706, 3707)-IS1-6271 nurodyta, kad tirti pateiktas rankinės granatos korpusas yra sprogmens dalis, o minosvaidžio minos korpusas yra „A“ kategorijos šaudmens dalis. Ten pat nurodyta, kad rankinės granatos korpusas pateiktoje būklėje sprogdinimui yra netinkamas dėl nepilnos komplektacijos, o būtų tinkama naudoti pagal paskirtį tik užpildžius sprogstamąja medžiaga ir sukomplektavus su sprogdikliu. Taip pat granatos korpuso, vien tik užpildžius sprogstamąja medžiaga, nebūtų galima susprogdinti, nes granata taip pat turėtų būti sukomplektuota su sprogdikliu, o veikiant ją termiškai, jai krentant iš aukščio, gavus stiprų smūgį ar kitokį išorinį poveikį, ji negali sprogti, kadangi yra pagaminta iš nesprogios medžiagos (metalo). Be to, iš ekspertizės akto matyti, kad tirti pateiktas minosvaidžio minos korpusas šaudymui ir sprogdinimui pateiktoje būklėje yra netinkamas dėl nepilnos komplektacijos, tačiau naudojant pagal paskirtį, t. y. užpildžius sprogstamąja medžiaga ir sukomplektavus su sprogdikliu ir išmetančiuoju užtaisu, šis korpusas yra tinkamas. Tačiau minos korpusą užpildžius vien tik sprogstamąja medžiaga, jis nebūtų tinkamas iššauti ir sprogdinti, nes mina taip pat turėtų būti sukomplektuota su sprogdiklio išmetančiuoju užtaisu. Tirti pateiktas minos korpusas esamoje būklėje veikiamas termiškai, fiziškai, krisdamas iš aukščio, ar gavęs kitokį išorinį poveikį negali sprogti, kadangi jis yra pagamintas iš nesprogios medžiagos (metalo) (2 t., 1-8 b. l.).
Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad sprogmenys susideda iš sprogstamųjų medžiagų, korpuso ir įtaiso veikimo elemento, kuris inicijuoja (sužadina) sprogimą. Šiuo atveju, byloje neginčijamai nustatyta, kad kratos metu iš K. S. namo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, buvo paimtos rankinės granatos ir minosvaidžio minos korpusai, kuriuose nebuvo sprogstamųjų medžiagų ir sprogdiklio, kuris inicijuotų sprogimą (1 t., 15-18, 64-68 b. l.). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2014 m. lapkričio 28 d. ekspertizės akte Nr. 140-(3706, 3707)-IS1-6271 taip pat konstatuota, kad tiek rankinės granatos, tiek minos korpusai nėra sprogmenys, o tik atitinkamai sprogmens ir šaudmens dalys, kurias net veikiant termiškai, t. y. jiems krentant iš aukščio, gavus stiprų smūgį, ar kitokį išorinį poveikį, patys sprogti negali, kadangi yra pagaminti iš nesprogios medžiagos (metalo). Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 51 punkte nurodoma, kad šaunamųjų ginklų vamzdžiai, tame tarpe ir šioje byloje tirti pateiktas pramoninės gamybos 20 mm (20x138 mm) kalibro priešlėktuvinės automatinės patrankos „2 cm Flak 30“ Nr. 5358 vamzdis Nr. 23114, sukomplektuotas su vamzdžio stabdžiu (Nr. 10684) ir liepsnos slopintuvas yra priskiriami pagrindinėms šaunamųjų ginklų dalims, nes pagal to paties straipsnio 50 punktą, šaunamaisiais ginklais laikomi ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Todėl pirmosios instancijos teismas šaunamojo ginklo dalis (pramoninės gamybos priešlėktuvinės automatinės patrankos vamzdį, sukomplektuotą su vamzdžio stabdžiu ir liepsnos slopintuvą), pagrįstai pripažino šaunamaisiais ginklais. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pramoninės gamybos (Antrojo pasaulinio karo laikotarpio, Vokietija) 1935 metų pavyzdžio „S.Mi.35“ (S-Mine35“) markės kovinėje – priešpėstinio veikimo – iššokančioje – skeveldrinėje minoje su sprogdikliu buvo rasta 150,6 g vidutinio galingumo (tinkamo sprogdinimui) brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT), o minos detonatoriuje – po 1,5 g brizantinio ir inicijuojančio poveikių sprogstamųjų medžiagų užtaisų, todėl jie pagrįstai buvo pripažinti sprogmenimis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroras apeliaciniame skunde išplečia BK 253 straipsnio 1 dalies taikymo galimybes ir prašo kovinės granatos ir minosvaidžio minos korpusus be sprogdiklių ir sprogstamosios medžiagos pripažinti šio nusikaltimo dalyku tuo pagrindu, kad yra tinkami naudoti.
Tačiau pirmiau nurodytame ekspertizės akte konstatuota, kad minosvaidžio minos ir rankinės granatos korpusai šaudymui ir sprogdinimui yra netinkami dėl nepilnos komplektacijos, tačiau būtų tinkami naudojimui tik pagal paskirtį užpildžius juos sprogstamąja medžiaga, sprogdikliu ir išmetančiuoju užtaisu (2 t., 1-8 b. l.). Tuo tarpu, rankinės granatos ir minosvaidžio minos korpusuose, jokių sprogdiklių ar sprogstamųjų užtaisų nebuvo rasta, todėl jie patys savaime, ar net fiziškai (metant, smūgiuojant ar pan.) paveikus negali sprogti.
Pažymėtina, kad šio nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo (BK XXXV skyrius). Akivaizdu, kad rankinės granatos ir minosvaidžio minos metaliniai korpusai patys savaime nekelia pavojaus visuomenei ir nėra BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektas ir dalykas. Todėl esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje pagrįstai K. S. iš kaltinimo pašalino disponavimą pramoninės gamybos „F-1“ tipo kovinės gynybinės skeveldrinės rankinės granatos korpusu be sprogdiklio ir sprogstamosios medžiagos užtaiso bei pramoninės gamybos (Antrojo pasaulinio karo laikotarpio) 50 mm kalibro minosvaidžio „5 cm Wgr. 36“ tipo minos korpusu be sprogdiklio, be pagrindinio sprogstamosios medžiagos ir išmetančiojo užtaisų.
Dėl bausmės ir daiktinių įrodymų
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. S. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, iš dalies pažeidė BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmių skyrimo principus. Pažymėtina, kad tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę yra labai svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.
Be to, individualizuojant bausmę, visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių, tarp jų ir kaltininko asmenybei, neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikytina tada, kai byloje nustatomos išskirtinės aplinkybės, iš esmės mažinančios kaltininko padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Kasacinė nutartis Nr. 2K-508/2007).
Remiantis bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog K. S. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau neteistas, dirba. Nuteistasis nėra neigiamai orientuota ir pavojinga visuomenei asmenybė, todėl arešto ar laisvės atėmimo bausmės paskyrimas K. S. aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytai bausmės paskirčiai. Be to, nuteistasis prarastų darbą, būtų apsunkinta jo galimybė mokytis.
Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, šios pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nėra ir negali būti laikomos išimtinėmis, kurios iš esmės mažintų padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios aplinkybės yra daugiau tipinės, negu išimtinės.
Pažymėtina, kad BK 253 straipsnio 1 dalyje yra numatytos arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Bylos duomenys patvirtina, kad K. S. yra jauno amžiaus, neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl K. S. laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatoma arčiau BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumo. Tačiau atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai šiuo atveju galėtų būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl K. S. taikytinos BK 75 straipsnio (2014 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatos. Pažymėtina, kad pakeistas BK 75 straipsnis lengvina nuteistojo teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistajam K. S. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą ir paskiriant jam įstatyme numatytas baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktuose.
Apeliaciniame skunde prokuroras tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai grąžino K. S. metalinį granatos korpusą be sprogstamojo užtaiso bei metalinį minosvaidžio sviedinio korpusą be sprogstamojo užtaiso, nes tokių daiktų įgijimui reikia specialių leidimų, kurių nuteistasis neturi. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje neteisingai išsprendė konfiskuotų daiktų, t. y. minos su sprogdikliu, priešlėktuvinio šaunamojo ginklo vamzdžio, priešlėktuvinio ginklo vamzdžio antgalio, perdavimo klausimą. Skunde nurodoma, kad šie konfiskuoti daiktai turėjo būti perduoti ne Lietuvos Respublikos ginklų fondui saugoti, o Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalionui sunaikinti.
Apeliacinis teismas su šiais prokuroro argumentais sutinka. Šioje nagrinėjamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad minosvaidžio minos korpusas yra „A“ kategorijos ginkluotės šaudmens dalis, šaudymui ir sprogdinimui netinkamas dėl nepilnos komplektacijos, tačiau ją užpildžius sprogstamąja medžiaga ir komplektuojant su sprogdikliu bei išmetančiuoju užtaisu, šis korpusas būtų tinkamas šaudymui ir sprogdinimui. Taip pat nustatyta, kad rankinės granatos „F-1“ tipo kovinės gynybinės skeveldrinės rankinės granatos korpusas yra sprogmens dalis, tačiau dėl nepilnos komplektacijos netinkamas sprogdinimui, bet užpildžius sprogstamąja medžiaga ir sukomplektavus su sprogdikliu, būtų tinkamas sprogdinimui.
Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnį (2002 m. sausio 15 d. įstatytmo Nr. XI- 705 redakcija, įstatymo pakeitimo įstatymas 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1146) ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems licencijas gaminti, taisyti ir perdirbti, prekiauti, importuoti, eksportuoti ginklus ir šaudmenis, eksploatuoti tirus, šaudyklas, nuomoti ginklus ir šaudmenis arba leidimus juos nešiotis ar leidimus laikyti. Pagal Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, 15 straipsnio 1, 2 dalis (įstatymo Nr. IX-1315 redakcija), verstis sprogmenų apyvarta (gamyba, prekyba, importu) bei įsigyti sprogmenų sudėtines dalis, žaliavas bei medžiagas užtaisams užpildyti, gali tik juridiniai asmenys, turintys specialią licenciją gaminti sprogmenis. Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 3 straipsnio 2, 3 punktuose nurodyta, kad bombos, torpedos, granatos, dūmų užtaisai, raketos, minos, reaktyviniai sviediniai, giluminiai užtaisai, griaunamieji užtaisai, sprogdinimo priemonės, griovimo įranga, karinė pirotechnika, šaudmenys ir jų imitacija, specialiai yra sukurti kariniams tikslams ir yra priskiriami prie bendrosios karinės įrangos komponentų, kurių įgijėjai gali būti tik specialieji subjektai ir įgyjami tik gynybiniams, koviniams arba mokomiesiems tikslams (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2198 redakcija).
Todėl akivaizdu, kad fiziniams asmenims civilinėje apyvartoje disponuoti sprogmenimis ar jų dalimis be licencijos yra draudžiama. Byloje nustatyta, kad K. S. tokio leidimo jais disponuoti neturėjo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam grąžino metalinį granatos korpusą bei metalinį minosvaidžio sviedinio korpusą be sprogstamųjų užtaisų.
Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje esantys daiktiniai įrodymai, t. y. ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar jų sudėtinės dalys, neturi jokios istorinės ar meninės vertės, todėl jie turi būti konfiskuoti ir sunaikinti, pavedant Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karo specialistams.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktais,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. S. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant jį nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, jei tai būtų susiję su darbu bei uždraudžiant turėti, naudoti, įsigyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.
K. S. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Pritaikyti BK 75 straipsnį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir nuteistajam K. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.
Įpareigoti nuteistąjį K. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min. būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone, išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokslu.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria: metalinis granatos korpusą be sprogstamojo užtaisas bei metalinis minosvaidžio sviedinio korpusas be sprogstamojo užtaiso buvo grąžinti K. S., o mina su sprogdikliu, priešlėktuvinis šaunamojo ginklo vamzdis, priešlėktuvinio ginklo vamzdžio antgalis perduoti saugoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Daiktinius įrodymus: priešpėstinę – iššokančią – skeveldrinę miną su sprogdikliu, priešlėktuvinio šaunamojo ginklo vamzdį su vamzdžio stabdžiu ir liepsnos slopintuvu, „F-1“ tipo kovinės rankinės granatos korpusą, minosvaidžio „5 cm Wgr. 36“ tipo minos korpusą, metalinį granatos korpusą be sprogstamojo užtaiso bei metalinį minosvaidžio sviedinio korpusą be sprogstamojo užtaiso konfiskuoti ir šiuos daiktus perduoti Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karo specialistams sunaikinti.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.