Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo UAB „Baltic RAD“ atstovams – šios bendrovės valdybos pirmininkui G. K. ir advokatei Rūtai Čilinskaitei, atsakovės Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiajai specialistei A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Baltic RAD“ skundą ir papildytą skundą atsakovėms Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo ir žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Tarnybos sprendimo sustabdyti pareiškėjo licencijos galiojimą teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. liepos 19 d. pareiškėjas buvo registruotas Juridinių asmenų registre. Tuo metu pareiškėjo įstatuose buvo numatyta, kad pareiškėjo veiklos tikslas yra diegti e-sveikatos paslaugų teikimo sprendimus teikiant gydymo paslaugas, teikti ambulatorinės sveikatos priežiūros veiklos paslaugas, tame tarpe naudojantis TR ir kitomis telemedicinos priemonėmis, medicininės diagnostikos bei kitas sveikatinimo paslaugas (įstatų 5 punktas).

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – SPĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo gali teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas tik gavęs licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai. Šioje licencijoje yra nurodomos visos licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurias įstaiga šiame straipsnyje nustatyta tvarka įgijo teisę teikti. Šias paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę teikti tik konkrečiais licencijoje asmens sveikatos priežiūros veiklai nurodytais adresais, išskyrus atvejus, kai pagal asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pobūdį ir paskirtį jos turi būti teikiamos ne tik sveikatos priežiūros įstaigoje ir tai numatyta atskirų paslaugų teikimą reglamentuojančiuose sveikatos apsaugos ministro įsakymuose. SPĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Tarnyba išduoda licencijas asmens sveikatos priežiūros veiklai, sustabdo licencijų (ar jų dalies) galiojimą, sustabdymą panaikina, minėtas licencijas patikslina.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. spalio 29 d. pateikė Tarnybai paraišką, prašydamas išduoti licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti radiologijos paslaugas.

Licencijuojamų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas (toliau – Licencijuojamų paslaugų sąrašas) yra patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364. Šiame sąraše radiologija yra nurodyta, kaip viena iš licencijuojamų paslaugų.

2012 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas deklaravo, kad, teikiant radiologijos paslaugas, bus laikomasi Lietuvos Respublikos teisės aktų, taip pat ir Teleradiologijos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-944 (toliau – TR paslaugų teikimo aprašas). Būtent šis aprašas nustato reikalavimus, taikomus TR paslaugų teikimui (1 punktas). Tuo metu galiojančios redakcijos TR paslaugų teikimo aprašo 2 punkte buvo nustatyta, kad TR paslaugą sudaro radiologinio tyrimo, atlikto vienoje įstaigoje, teikiančioje asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaizdų perdavimas kompiuterių tinklais (internetu) arba skaitmeninėse laikmenose kitai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, radiologinio tyrimo vaizdų įvertinimas ir aprašymas bei radiologinio tyrimo duomenų ir rezultatų (vaizdų aprašymo) persiuntimas radiologinį tyrimą atlikusiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai. Šiame punkte taip pat nustatyta, kad TR paslauga yra radiologijos paslaugos dalis. Minėto aprašo 6 punkte nustatyta, kad radiologinius tyrimus atliekanti asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir juos vertinanti asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo turėti galiojančią licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti radiologijos ir (ar) kompiuterinės tomografijos, ir (ar) magnetinio rezonanso tomografijos paslaugas. Minėto aprašo 7 punkte buvo nustatyta, kad radiologinius tyrimus atliekanti asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir juos vertinanti asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo turėti skaitmeninę radiologinę arba skaitmenizuotą rentgenologinę įrangą, atitinkančią Lietuvos medicinos normoje MN 4:2009 nurodytus medicinos prietaisams taikomus reikalavimus. Pagal TR paslaugų teikimo aprašo 11 punktą, teikiant TR paslaugas, pagal kompetenciją dalyvauja gydytojas radiologas ir radiologijos technologas. Pagal TR paslaugų teikimo aprašo 12 punktą, radiologinį tyrimą vertinančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos techninę įrangą sudaro kompiuterizuota gydytojo radiologo darbo vieta su ne mažiau kaip dviem monitoriais bei įdiegta specializuota programine įranga radiologinių tyrimų vaizdams peržiūrėti ir jų analizei atlikti. Iš esmės šis reguliavimas išliko toks pat ir šiuo metu galiojančioje minėto TR paslaugų teikimo aprašo redakcijoje.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad TR paslaugų teikimui yra būtina turėti tam tikrą įrangą bei licenciją teikti radiologijos paslaugas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui Tarnybos 2016 m. vasario 8 d. rašto turinys taip pat nebuvo visiškai aiškus, todėl 2016 m. vasario 18 d. raštu pareiškėjas kreipėsi su prašymu paaiškinti, ar minėtu raštu Tarnyba įpareigoja, ar rekomenduoja pareiškėjui kreiptis su paraiška dėl Licencijos tikslinimo. Tarnyba 2016 m. kovo 1 d. raštu atsakė pareiškėjui, kad paraišką dėl Licencijos tikslinimo pareiškėjas gali pateikti iki 2016 m. balandžio 30 d. Paaiškino, kad šiam veiksmui Tarnyba 2016 m. vasario 8 d. raštu nebuvo nurodžiusi pareiškėjui konkretaus termino, o rašte nurodytas terminas yra tik patikrinimo metu nustatytiems trūkumams pašalinti. Nurodė, kad Tarnyba tokį priminimą dėl paraiškos teikimo įrašo visoms sveikatos priežiūros įstaigoms visuose joms adresuojamuose raštuose. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnybos 2016 m. vasario 8 d. rašte „Dėl neplaninio patikrinimo“ buvo pateikta įvairaus pobūdžio informacija, taip pat ir ta, kuri nebuvo tiesiogiai susijusi su patikrinimo išvadomis ir nustatytais šalintinais trūkumais. Ši informacija buvo pateikta bendrai, aiškiai nenurodant, kokios aplinkybės yra vertinamos kaip šalintini trūkumai, taip pat nebuvo nurodytas prašomų pateikti dokumentų sąrašas. Nepaisydamas šio rašto turinio trūkumų, pareiškėjas atsakė Tarnybai 2016 m. kovo 7 d. raštu Nr. 16-15 „Dėl atlikto neplaninio tikrinimo išvadų“, prie šio rašto pridėdamas tam tikrus dokumentus. Šiame rašte pareiškėjas paaiškino, kad sudarė sutartį dėl rentgeno ir mamografijos sistemos nuomos, taip pat patalpų, susijusių su šia veikla, nuomos sutartį. Paaiškino, kad įdarbino radiologijos technologę ir pateikė paraišką Radiacinės saugos centrui dėl licencijos išdavimo, tad iki balandžio 30 d. bus įgyvendinti nauji reikalavimai ir pateikta paraiška licencijai patikslinti.

Kaip minėta, pareiškėjas buvo informuotas, kad tuo atveju, jei pareiškėjas tinkamai nepašalins nustatytų trūkumų, Tarnyba sprendimą dėl Licencijos sustabdymo priims 2016 m. kovo 9 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnyboje 2016 m. kovo 9 d. įvyko Įstaigų vertinimo skyriaus pasitarimas, kuriame svarstytas pareiškėjo Licencijos sustabdymo klausimas. Pasitarimo metu Tarnybos direktoriaus pavaduotoja nurodė, kad gavo pareiškėjo raštą 2016 m. kovo 7 d. elektroniniu paštu, kuriame pareiškėjas nurodė, kad priedai dėl didelės apimties bus išsiųsti paprastu paštu. Atsižvelgiant į tai, pasitarime buvo nuspręsta palaukti dokumentų, juos įvertinti, todėl buvo nuspręsta atidėti sprendimo dėl Licencijos stabdymo klausimą iki 2016 m. kovo 16 d. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė paaiškino, kad apie šį sprendimą pareiškėjas nebuvo informuotas. Taigi, pareiškėjo Licencijos galiojimas Tarnybos paskutiniuoju nurodytu pareiškėjui terminu (2016 m. kovo 9 d.) nebuvo sustabdytas. Pareiškėjas teismui nurodė, kad šią aplinkybę jis suvokė taip, kad Tarnybos nurodytus trūkumus jis tinkamai pašalino.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. kovo 16 d. Tarnyba raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama skubiai, t. y. iki 2016 m. kovo 16 d. 15 val. atsiųsti radiologinės diagnostikos įrangos ir susijusių paslaugų nuomos sutartį, nurodytą pareiškėjo 2016 m. kovo 7 d. rašte. Pareiškėjas 2016 m. kovo 16 d. 14.27 val. el. paštu pateikė Tarnybai nuomos sutarties kopiją.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnyba apie šį sprendimą informavo pareiškėją 2016 m. kovo 21 d. raštu, kuriame buvo nurodyta, kad šis raštas kartu su minėtu skundžiamu sprendimu ir jame minimu Tarnybos 2016 m. kovo 18 d. raštu yra siunčiamas pareiškėjui elektroniniu paštu. 2016 m. kovo 29 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, nurodydamas, kad Tarnybos svetainėje pastebėjo, jog jo Licencijos galiojimas yra sustabdytas. Pareiškėjas nurodė, kad nėra gavęs su tuo susijusių dokumentų. Gavusi šį prašymą, Tarnyba minėtus dokumentus pareiškėjui išsiuntė su 2016 m. balandžio 1 d. raštu, nurodydama, kad juos siunčia pareiškėjui pakartotinai.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepašalino trūkumų, nurodytų Tarnybos 2016 m. kovo 18 d. rašte Nr. D4-466-(7.5). Iš šio rašto turinio matyti, kad jis buvo adresuotas ne pareiškėjui, o Įstaigų vertinimo skyriaus vedėjai. Šiame rašte buvo pateiktos Įstaigų vertinimo skyriaus vyr. specialistės išvados dėl 2016 m. vasario 8 d. rašte Tarnybos nurodytų trūkumų pašalinimo. Specialistė šiame rašte savo vedėjai nurodė, kad pareiškėjui 2016 m. vasario 8 d. rašte buvo nustatyta iš viso 10 trūkumų, iš kurių dviejų pareiškėjas nepašalino. Specialistė pateikė siūlymą sustabdyti pareiškėjo Licencijos galiojimą, sustabdant teisę teikti radiologijos paslaugas. Specialistės siūlyme buvo įrašyta, kad ji siūlo sustabdyti dalies Licencijos galiojimą, tačiau žodis „dalies“ teismui pateiktoje šio dokumento kopijoje buvo nubrauktas. Minėtas raštas pareiškėjui buvo pateiktas kartu su skundžiamu sprendimu. Tarnybos atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad šis raštas yra sudėtinė skundžiamo sprendimo dalis.

Dėl skundžiamo sprendimo 1 punkto

Skundžiamo sprendimo 1 punktu Tarnyba, kaip minėta, 3 mėnesiams sustabdė pareiškėjo Licencijos galiojimą. Pareiškėjas teismui nurodė, kad dėl Licencijos sustabdymo patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjo Licencija šiuo metu yra galiojanti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iš Licencijos galiojimo sustabdymo kildina turtinę ir neturtinę žalą, teisėjų kolegija vertina skundžiamo sprendimo 1 punkto teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip minėta, skundžiamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į 2016 m. kovo 18 d. raštą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas iš 10 nustatytų trūkumų, nepašalino dviejų, t. y. neįrodė radiologijos technologo kompetencijos (toliau – pirmasis trūkumas) ir nepateikė Radiacinės saugos centro išduotos licencijos verstis veikla su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais (toliau – antrasis trūkumas).

Dėl pirmojo trūkumo vyr. specialistė 2016 m. kovo 18 d. rašte nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo, kad radiologijos technologės pareigas einanti I. S. būtų įgijusi profesinę kvalifikaciją, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 254 „Dėl viduriniojo medicinos personalo ir jam prilygintų specialistų, dirbančių diagnostikos, gydymo ar profilaktikos darbą bei jaunesniojo medicinos personalo pervardijimo“ 1.5.3 papunktyje. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnyba 2016 m. vasario 8 d. rašte, šio trūkumo nenustatė, t. y. pareiškėjui nenurodė, kad radiologijos technologo kvalifikacija turi būti įrodoma aplinkybe, kad radiologijos technologas yra įgijęs medicinos sesers, medicinos brolio, vaikų įstaigų medicinos sesers, medicinos brolio, medicinos felčerio, akušerio profesinę kvalifikaciją. Be to, vyr. specialistės išvadoje nėra nurodytas pagrindas, kuo remiantis buvo sprendžiama, kad radiologijos technologo kvalifikacija turi būti įrodoma būtent tokiu būdu. 2016 m. vasario 8 d. rašte Tarnyba nurodė pareiškėjui pateikti radiologijos technologės kvalifikaciją įrodančius dokumentus, kaip tai numatyta TR paslaugų teikimo aprašo 11 punkte. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiame punkte nėra nustatyta, kokie dokumentai įrodo radiologijos technologo kompetenciją, jame tik abstrakčiai nurodoma, kad teikiant TR paslaugas pagal kompetenciją dalyvauja ir radiologijos technologas. Taigi, 2016 m. vasario 8 d. raštu pareiškėjui nebuvo nurodyta, kokius konkrečiai dokumentus, įrodančius radiologijos technologo kompetenciją, jis turi pateikti Tarnybai. Atsiliepime Tarnyba nurodė, kad nebuvo pateiktas reikiamas diplomas. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad Tarnyba kreipsis į Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos centrą dėl tuo metu galiojusių mokymo programų aprašymo ir kaip įrodymą pateiks jį posėdžio teisme metu. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė jokių dokumentų teismui nepateikė, trumpai paaiškindama, kad Tarnybai buvo pateiktas magistro diplomas, tačiau nebuvo pateiktas bakalauro diplomas. Teisėjų kolegija šiuos Tarnybos argumentus atmeta, kaip teisiškai nepagrįstus. Tarnyba skundžiamu sprendimu (ir 2016 m. kovo 18 d. raštu) nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepašalino trūkumų, susijusių su radiologijos technologo kompetencija, nes su tuo susijusių trūkumų Tarnyba iš viso nebuvo nustačiusi ir jų nebuvo aiškiai ir konkrečiai nurodžiusi pareiškėjui. Tarnyba nenurodė, kokio konkrečiai reikalavimo pareiškėjas nesilaikė, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnyba negalėjo sustabdyti pareiškėjo Licencijos galiojimo, prieš tai nenurodžiusi pareiškėjui, kaip jis gali pašalinti su radiologijos technologo kompetencija susijusį trūkumą ir nesuteikusi pareiškėjui 30 dienų termino tam atlikti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad Radiacinės saugos centras 2016 m. balandžio 28 d. pareiškėjui išduotos licencijos verstis veikla su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais galiojimo sąlygose nurodė, kad licencija suteikia teisę radiologijos technologei I. S. dirbti su medicinos rentgeno diagnostiniu aparatu bei mamografijos rentgeno aparatu. Taigi, Radiacinės saugos centras, išduodamas pareiškėjui licenciją ir jos galiojimo sąlygose įrašydamas, kad teisė dirbti su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais suteikiama būtent I. S., šios specialistės kaip radiologijos technologės kompetencijos įrodymų trūkumų nenustatė. Be to, Tarnybos Specialistų licencijavimo skyriaus vedėja 2016 m. gegužės 18 d. raštu taip pat patvirtino, kad I. S. profesinis pasirengimas vis dėlto atitinka visus radiologijos technologui nustatytus reikalavimus.

Dėl antrojo trūkumo Tarnybos vyr. specialistė 2016 m. kovo 18 d. rašte nurodė, kad pareiškėjas nepateikė Radiacinės saugos centro išduotos licencijos. Reikalavimas turėti licenciją verstis veikla su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais yra įtvirtintas Radiologijos paslaugų teikimo aprašo priede. Šis aprašas įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Kaip minėta, pareiškėjo tikrinimas buvo atliktas 2016 m. sausio 6 d., t. y. minėtam aprašui jau galiojant. Tarnyba apie šį reikalavimą 2016 m. vasario 8 d. rašte pareiškėjui buvo nurodžiusi taip: „Jei naudojami jonizuojančios spinduliuotės medicinos prietaisai, kartu su medicinos prietaisų sąrašu, Įmonė turi pateikti ir radiacinės saugos centro išduotos licencijos verstis su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, kopiją“. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnybos atlikto patikrinimo metu pareiškėjas jokių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių neturėjo ir jų nenaudojo. Atitinkamai, pareiškėjas neturėjo ir pareigos turėti licenciją verstis veikla su tokiais šaltiniais. Tokios pareigos pareiškėjas taip pat neturėjo ir gavęs, Tarnybos 2016 m. vasario 8 d. raštą, kuriuo buvo nustatytas 30 dienų terminas trūkumams pašalinti, nes tuo metu pareiškėjas taip pat neturėjo ir nenaudojo jonizuojančios spinduliuotės medicinos prietaisų. Atitinkamai, darytina išvada, kad Tarnyba skundžiamame sprendime (ir 2016 m. kovo 18 d. rašte) nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas šio trūkumo nepašalino. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas radiologinės diagnostikos įrangos nuomos sutartį sudarė tik 2016 m. kovo 1 d. Be to, šioje sutartyje šalys susitarė, kad pareiškėjas išsinuomota įranga galės naudotis (atlikti radiologinius tyrimus) tik tada, kai gaus licenciją veiklai su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais (sutarties 9 punktas). Pareiškėjui minėta licencija buvo išduota 2016 m. balandžio 28 d. Darytina išvada, kad pareiškėjas skundžiamo sprendimo priėmimo metu (t. y. 2016 m. kovo 18 d.) savo veikloje, nepaisant sudarytos įrangos nuomos sutarties, jonizuojančios spinduliuotės medicinos prietaisų nenaudojo. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnyba šiuo pagrindu taip pat negalėjo sustabdyti pareiškėjo Licencijos galiojimo.

Tarnybos vyr. specialistė prie antrojo trūkumo taip pat nurodė, kad pareiškėjo pateiktos medicinos įrangos nuomos sutartys neįrodo, kad pareiškėjas šią įrangą turi Licencijoje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje įrangos nuomos sutartyje apskritai nėra nurodyta, kokiu adresu yra išsinuomojama įranga sutarties sudarymo metu ir kokiu adresu ji bus, kai pareiškėjas pradės ją naudoti, gavęs tam reikiamą licenciją. Be to, 2016 m. vasario 8 d. rašte Tarnyba nebuvo nurodžiusi pareiškėjui, kokiu adresu minėta įranga turi būti. Atitinkamai, negalima daryti išvados, kad pareiškėjas šio trūkumo per nustatytą terminą nepašalino, nes Tarnyba 2016 m. vasario 8 d. rašte nebuvo nustačiusi su tuo (t. y. su įrangos buvimo adresu) susijusio trūkumo. Šiuo atveju taip pat reikšminga aplinkybė, kad 2016 m. vasario 8 d. rašto 8 punkte, kuriame buvo aprašytas reikalavimas dėl radiologinės įrangos, taip pat buvo pateikta informacija apie paraiškos pateikimą dėl Licencijos tikslinimo. Atitinkamai, Tarnyba 2016 m. kovo 1 d. patikslino, kad tai nėra nustatytas šalintinas trūkumas, o bendro pobūdžio priminimas, kad pareiškėjas iki balandžio 30 d. kreiptųsi dėl Licencijos patikslinimo. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu šis terminas dar nebuvo suėjęs, pareiškėjas vis dar turėjo teisę pateikti paraišką dėl Licencijos tikslinimo. Pareiškėjas 2016 m. kovo 7 d. rašte paaiškino Tarnybai, kad iki balandžio 30 d. (kaip nurodyta Tarnybos 2016 m. kovo 1 d. rašte) kreipsis su paraiška dėl Licencijos patikslinimo. Kaip matyti, iš teismui pateiktų dokumentų, pareiškėjas tokią paraišką pateikė ir pareiškėjo Licencija buvo patikslinta, joje nurodant kitą adresą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnyba, nenustačiusi jokių konkrečių pažeidimų, t. y., kad pareiškėjas teikė medicinos paslaugas, pažeisdamas tam tikrus teisės aktų reikalavimus, neteisėtai ir nepagrįstai skundžiamo sprendimo 1 punktu sustabdė pareiškėjo Licencijos galiojimą iki 2016 m. birželio 17 d., todėl šis skundžiamo sprendimo punktas teismo naikintinas kaip neteisėtas.

Dėl žalos priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartą akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

VAĮ 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

VAĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės principu, kuris, be kita ko, reiškia, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejai turi būti pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, kad Tarnyba skundžiamu sprendimu nepagrįstai sustabdė pareiškėjo Licencijos galiojimą 3 mėnesiams, konstatuotina, kad Tarnyba pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintą pareigą savo veikloje vadovautis įstatymų viršenybės principu ir priimti pagrįstus sprendimus. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad teisėtumo principas taip pat reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai būtų pagrįsti (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). VAĮ 3 straipsnyje yra įtvirtintas visiems viešojo administravimo subjektams privalomas laikytis atsakomybės už priimtus sprendimus principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius.

Pareiškėjas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad dėl pareiškėjo Licencijos sustabdymo VšĮ Joniškio ligoninė laikinai nustojo pirkti iš pareiškėjo TR paslaugas (b. l. 22). Pareiškėjas, nurodė teismui, kad iš VšĮ Joniškio ligoninės dėl šios priežasties (kurią tiesiogiai lėmė Licencijos galiojimo sustabdymas) per 3 mėnesius negavo 2 088,00 Eur pajamų. Tarnyba nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu šios sumos neginčijo, nenurodė, kad negautos pajamos būtų apskaičiuos netinkamai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų pakanka konstatuoti, kad pareiškėjas dėl Tarnybos neteisėto sprendimo sustabdyti Licencijos galiojimą patyrė turtinę žalą (negautos naudos forma), todėl ši žala (2 088,00 Eur) turi būti priteista pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl Licencijos galiojimo sustabdymo patyrė papildomas pareiškėjo darbuotojo (vadybininko) darbo laiko sąnaudas (iš viso 15 val.), bendraujant su klientais ir aiškinant susidariusią situaciją, siunčiant jiems raštus, organizuojant gydytojų darbo laiką tuo metu, kai pareiškėjo Licencijos galiojimas buvo sustabdytas. Pareiškėjas pateikė 2016 m. gruodžio 23 d. buhalterinę pažymą, kurioje nurodyta, kad šio darbuotojo papildomos darbo sąnaudos sudarė 117,60 Eur. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad iš pareiškėjo teismui pateiktos vadybininko vidurkio pažymos matyti, kad Licencijos galiojimo sustabdymo metu, pareiškėjo patirtos vidutinės sąnaudos šio darbuotojo (vadybininko) darbo apmokėjimui nepasikeitė, vadybininkui nebuvo išmokėtos taip pat ir premijos. Tai, kad vadybininkas patyrė papildomas 15 val. darbo laiko sąnaudų per se neįrodo pareiškėjo patirtos konkrečios turtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas priteisti 117,60 Eur dydžio turtinę žalą atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti neturtinę žalą. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamas sprendimas dėl Licencijos galiojimo sustabdymo buvo ir tebėra viešai skelbiamas. Jame nurodyta, kad pareiškėjas nepašalino nurodytų trūkumų, todėl tretiesiems asmenims gali susidaryti įspūdis, kad pareiškėjas arba nėra pajėgus užtikrinti tinkamą paslaugų teikimo, arba yra linkęs pažeisti nustatytus reikalavimus. Pasak pareiškėjo, bet kokia abejonė dėl pareiškėjo reputacijos yra žalinga tolesnei veiklos plėtrai, nes TR paslaugų teikėjų ratas Lietuvoje yra labai ribotas. Viešuosiuose pirkimuose paprastai dalyvauja tie patys asmenys – pareiškėja ir UAB „Affidea Lietuva“. Taigi, pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės sieja su reputacijos pablogėjimu.

Įstatymų leidėjas CK 6.250 straipsnyje įtvirtino plačią neturtinės žalos sampratą, kuria, be kita ko, pripažįstama ir reputacijos pablogėjimas, teismo įvertintas pinigais. Įstatymų leidėjas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatė, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio turi būti atsižvelgiama ir į neturtinės žalos pasekmes. Galimybė juridiniam asmeniui ginti pažeistas teises atlyginant jam neturtinę žalą nustatyta CK 2.24 straipsnio 8 dalyje, kurioje numatyta, kad juridinis asmuo, be kita ko, turi teisę reikalauti teismo tvarka atlyginti tikrovės neatitinkančių duomenų, menkinančių jo dalykinę reputaciją, paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Juridinių asmenų teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra pripažįstama ir tarptautinių teismų praktikoje, kuri gali būti viena iš nacionalinio teisinio reguliavimo interpretavimo šaltinių. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) Commingersoll S. A. byloje priteisė juridiniam asmeniui neturtinę žalą už jo patirtą nerimą, nepatogumus ir neužtikrintumą (EŽTT 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Commingersoll S. A. prieš Portugaliją). EŽTT konstatavo, kad priteisiant neturtinę žalą juridiniams asmenims vertintini tiek subjektyvūs, tiek objektyvūs kriterijai – žala įmonės reputacijai, neapibrėžtumas planuojant įmonės sprendimus, įmonės valdymo sistemos sugriovimas (susilpnėjimas), taip pat, nors ir mažesne apimtimi, valdymo organų narių ir akcininkų patirti nepatogumai ir susirūpinimas dėl įmonės veiklos, prestižo, pernelyg užsitęsusio netikrumo planuojant įmonės veiklą ir pan. Dalykinė reputacija teismų praktikoje aiškinama kaip asmens geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004). Juridinių asmenų teisę į neturtinės žalos atlyginimą pripažįstama ir LVAT praktikoje (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010).

Teisėjų kolegija, šioje byloje esančių įrodymų kontekste, sprendžia, kad Tarnybos sprendimas sustabdyti pareiškėjo Licencijos galiojimą 3 mėnesiams neabejotinai neigiamai paveikė pareiškėjo dalykinę reputaciją, pakankamai reikšmingai neigiamai paveikė (sutrikdė) pareiškėjo veiklą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos kompensavimą.

Pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą įvertino 3 000,00 Eur suma (5 proc. nuo bendros apyvartos).

Kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Analogišką nuostatą yra suformulavęs savo praktikoje ir LVAT, konstatuodamas, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (LVAT 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. EŽTT neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad neturtinė žala, kitaip nei turtinė, gali būti kompensuojama ne tik finansinėmis, bet ir kitomis priemonėmis, pvz., paskelbiant sprendimą spaudoje ir kt. (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2542/2012).

Nustatyta, kad Tarnybos interneto svetainėje yra pateikiama informacija apie sveikatos priežiūros įstaigoms išduotas licencijas, nurodant taip pat ir informaciją, ar išduotos licencijos yra galiojančios http://www.vaspvt.gov.lt/files/Istaigu_licencijavimas/ASPI_3.pdf. Tarnybos viešai skelbiamame sąraše šiuo metu nurodyta, kad pareiškėjo licencija yra galiojanti, tačiau šalia yra pateikiama nuoroda į skundžiamą sprendimą, kuriuo pareiškėjo Licencijos galiojimas buvo sustabdytas. Paspaudus šio dokumento nurodą, šis dokumentas atidaromas, todėl teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad skundžiamas sprendimas yra visiems viešai prieinamas: http://www.vaspvt.gov.lt/vaspvt/m/m_files/Isakymai/T1-408_2016-03-18.pdf. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo Licencijos galiojimas buvo sustabdytas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl Tarnyba įpareigotina prie minėto sprendimo viešai paskelbti, kad šio įsakymo 1 punktas teismo sprendimu buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Pareiškėjo teisių pažeidimo ir patirtos neturtinės žalos pripažinimas teismo sprendimu bei Tarnybos įpareigojimas atlikti minėtus veiksmus šiuo atveju laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu ši satisfakcija atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Pareiškėjo prašymas priteisti 3 000,00 Eur piniginę neturtinės žalos kompensaciją atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl prašymo kreiptis į LVAT ir Radiologijos paslaugų teikimo aprašo taikymo

Jei teismas manytų, kad pareiškėjui yra taikomas Radiologijos paslaugų teikimo aprašas, pareiškėjas prašo kreiptis į LVAT su prašymu ištirti, ar toks teisinis reguliavimas tiek, kiek jis yra taikomas TR paslaugas teikiančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, yra teisėtas. Prašymų ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) II skyriaus Pirmasis skirsnis. ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, turi teisę prašyti teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Pareiškėjas, kaip minėta, tokį prašymą pateikė teismui, tačiau nenurodė, kokiam aukštesnės teisinės galios aktui (įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui) Radiologijos paslaugų teikimo aprašas galimai prieštarauja. Kaip minėta, pareiškėjas nurodė, kad jis anksčiau teikė tik TR paslaugas, o dabar turi investuoti papildomas lėšas į radiologijos įrangos nuomą, todėl patiria su tuo susijusius nuostolius. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina teisės aktų politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, taigi, teismas taip pat neatlieka abstrakčių nustatyto teisinio reguliavimo kokybės tyrimų. Pareiškėjo prašymas sustabdyti bylą ir kreiptis į LVAT dėl norminio teisės akto (Radiologijos paslaugų teikimo aprašo) teisėtumo ištyrimo teisėjų kolegijos atmetamas, nes grindžiamas neteisiniais motyvais (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi siekdamas taip pat ir tam tikro teisinio aiškumo, t. y., kaip turi būti suprantami ir aiškinami pareiškėjo veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Iš esmės pareiškėjui kilo klausimas, ar jis savo veikloje turi vadovautis Radiologijos paslaugų teikimo aprašu. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai svarbu žinoti, nes ateityje Tarnyba vėl gali iškelti pareiškėjui galimai neteisėtus reikalavimus. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas šiuo metu teikia ne tik TR paslaugas, tačiau atlieka ir radiologinius diagnostinius tyrimus (turi tam reikiamą įrangą, licenciją ir specialistą). Teismas negali nagrinėti hipotetinio ar sąlyginio pobūdžio klausimų, t. y., ar pareiškėjui, jei jis teiktų tik TR paslaugas, būtų taikomas Radiologinių paslaugų teikimo aprašas. Teismas gali vertinti ir pasisakyti tik dėl tokių teisės aktų, kurie taikytini konkrečiam nagrinėjam ginčui, atsižvelgiant į ginče reiškiamų reikalavimų pobūdį. Teismas nagrinėja ginčus dėl konkrečių pažeistų teisių gynimo, tačiau teismo sprendimu nėra reguliuojami visuomeniniai teisiniai santykiai, nukreipti į ateitį, t. y. teismo sprendimas negali užtikrinti, kad tarp tų pačių šalių jokie teisiniai ginčai ateityje nebekils.

Dėl skundžiamo sprendimo 2.1 punkto

Pareiškėjas skunde ir jo papildyme prašė panaikinti visą skundžiamą sprendimą. Tai patvirtino pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu. Skundžiamo sprendimo 2.1 punktu Tarnyba nustatė, kad jei pareiškėjas iki 2016 m. birželio 17 d. nesikreips į Tarnybą dėl Licencijos galiojimo atnaujinimo, nepateiks informacijos apie radiologijos technologus, jų kvalifikaciją įrodančių dokumentų, taip pat nepateiks informacijos apie medicinos prietaisus adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nepateiks Radiacinės saugos centro išduotos licencijos verstis veikla su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, bus priimtas sprendimas nuo 2016 m. birželio 18 d. panaikinti Licencijos galiojimą. Minėtame punkte nurodytas terminas šiuo metu yra suėjęs. Pareiškėjo Licencijos galiojimas bylos duomenimis nuo 2016 m. birželio 18 d. nebuvo panaikintas, todėl šios skundžiamo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas neteko prasmės. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas įvykdė visus skundžiamo sprendimo 2.1 punkte nurodytus reikalavimus. Iš pareiškėjo pateikto skundo ir jo papildymo matyti, kad pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos nekildina iš Tarnybos minėtu punktu pareiškėjui keltų reikalavimų, susijusių su radiologine įranga bei radiologijos technologu, kuriais Tarnyba iš esmės įsikišo į ūkio subjekto veiklos planavimo ir organizavimo laisvę, nurodydama pareiškėjui (norinčiam ir toliau turėti Tarnybos išduotą licenciją ne tik teikti radiologijos paslaugas, bet ir apskritai verstis asmens sveikatos priežiūros veikla) per itin trumpą laiko tarpą pradėti vykdyti veiklą, kurios pareiškėjas iki šiol nevykdė, t. y. pradėti teikti radiologinių tyrimų paslaugas, prieš tai įsigyjant tam reikiamą medicininę įrangą, gaunant šios įrangos naudojimui reikiamas licencijas bei samdant radiologinius tyrimus galinčius atlikti kvalifikuotus specialistus (radiologijos technologus). Pareiškėjui nereiškiant su tuo susijusios žalos atlyginimo reikalavimo, teismas neturi teisinio pagrindo tikrinti šių reikalavimų teisėtumo. Šiuo metu skundžiamo sprendimo 2.1 punktas, kuriuo, kaip minėta, pareiškėjas buvo įpareigotas visus reikalavimus įvykdyti iki 2016 m. birželio 17 d., teisinių pasekmių pareiškėjui nebesukelia, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas šioje dalyje prarado materialinį teisinį suinteresuotumą. LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad, jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dalyje, kurioje prašoma panaikinti skundžiamo sprendimo 2.1 punktą, atmetamas, nes bylos nagrinėjimo metu išnyko pareiškėjo materialinio reikalavimo teisė dėl šio punkto panaikinimo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo skundą tenkina iš dalies, t. y. panaikina kaip neteisėtą skundžiamo sprendimo 1 punktą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), priteisia pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 2 088,00 Eur turtinės žalos atlyginimą ir kompensuoja pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, pažeidimo pripažinimu bei Tarnybos įpareigojimu prie viešai skelbiamo įsakymo viešai skelbti informaciją, kad „Šio įsakymo 1 punktas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-350-142/2017 panaikintas kaip neteisėtas“.

Kitoje dalyje teisėjų kolegija pareiškėjo skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1–2 ir 4–5 punktais, 113 straipsnio 2 dalis 4 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Baltic RAD“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2016 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. T1-408 „Dėl UAB Baltic RAD įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos galiojimo sustabdymo“ 1 punktą.

UAB „Baltic RAD“ naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, priteisti 2 088,00 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) turtinės žalos atlyginimui.

Įpareigoti Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos prie viešai skelbiamo 2016 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. T1-408 taip pat viešai skelbti informaciją, kad „Šio įsakymo 1 punktas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-350-142/2017 panaikintas kaip neteisėtas“.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.