Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. A. S., atstovaujamos globėjos V. E., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei prašymą dėl teismo leidimo išdavimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po jos brolio A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), savo veiksmais, rūpindamasi turtu, faktiškai priėmė A. K. palikimą, taip pat prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą, o bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškime nurodoma, kad 2020-01-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. A. S. pripažinta neveiksnia dalyje turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jos globėja paskirta dukra V. E.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos brolis A. K.. Palikimas po A. K. mirties buvo priimtas faktinio valdymo būdu. Palikimą priėmė pareiškėja, atstovaujama globėjos, kuri ėmė visu mirusiojo turtu rūpintis pareiškėjos, neveiksnia pripažintos motinos, vardu ir interesais. Pareiškėja, siekdama įgyti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiajam priklausiusį turtą, nepraleisdama trijų mėnesių termino nuo palikėjo mirties, 2021 m. kovo 18 d. registruota pašto siunta Vilniaus miesto 45 notarų biurui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Vilniaus miesto 45 notarų biuro darbuotojų pareiškėja buvo informuota, kad siekiant priimti palikimą neveiksniu pripažinto asmens vardu, reikia kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo. Mirusysis nei sutuoktinės (mirė būdamas našliu), nei vaikų neturėjo, testamento sudaręs nebuvo, todėl vienintelė galima mirusio įpėdinė yra sesuo – pareiškėja D. A. S., kurią atstovauja globėja. Mirusiajam nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, transporto priemonė bei piniginės lėšos ir kitas kilnojamasis turtas (namų apyvokos daiktai). Jokių finansinių įsipareigojimų mirusysis neturėjo. Todėl palikimo priėmimas po A. K. mirties yra naudingas bei atitinka geriausius neveiksnia pripažintos pareiškėjos D. A. S. interesus. Siekiant maksimaliai apsaugoti neveiksnia pripažintos Pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, teismui nurodžius, palikimas po A. K. mirties gali būti priimamas pagal antstolio sudarytą apyrašą. Todėl pareiškėja prašo išduoti leidimą priimti palikimą neveiksnia pripažintos D. A. S. vardu. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos broliui A. K. jo palikimas buvo priimtas pareiškėjos naudai ir interesais, kuri atstovaujama globėjos. Visas mirusiajam priklausęs turtas buvo priimtas, nepraleidžiant trijų mėnesių termino, faktinio valdymo būdu mirusiojo vienintelės galimos įpėdinės – sesers D. A. S.. Po A. K. mirties paveldėtinas šis turtas: asmeniniai ir kiti buities daiktai, įskaitant knygas, nuotraukų albumus; keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas:(duomenys neskelbtini), pilkos spalvos; butas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos (tiek grynaisiais pinigais namuose, tiek ir AB (duomenys neskelbtini) bei KU “(duomenys neskelbtini)“). Mirus A. K., pareiškėja faktinio valdymo būdu priėmė broliui priklausiusį turtą – asmeninius jo daiktus (knygas, albumus ir pan.) bei butą ir automobilį. Buvo tinkamai ir deramai pasirūpinta po A. K. mirties likusiu kilnojamuoju turtu - sutvarkytos šeimyninės nuotraukos, albumai, knygos. Taip pat pasirūpinta keleiviniu automobiliu. Svarbu tai, kad pareiškėja mokėjo už butui teikiamas komunalines ir kitas buto administravimo išlaidas. Tad nuo A. K. mirties visu turtu, įskaitant butu, pareiškėja rūpinosi kaip savu – mokėjo mokesčius, prižiūrėjo ir tvarkė turtą nuo pat teisės į palikimą atsiradimo dienos. Pareiškėjai neįregistravus broliui priklausančio buto, automobilio, kaip paveldėto turto, nėra galimybių turto naudoti, valdyti ir įstatymo nustatyta tvarka disponuoti šiuo turtu bei gauti materialinės naudos. Tokiu būdu yra suvaržytos pareiškėjos, kuri yra mirusiojo įstatyminė įpėdinė, teisės ir teisėti interesai. Pareiškėja aktyvius palikimo priėmimo veiksmus atliko nepraleisdama 3 mėnesių termino, kadangi būtent po brolio mirties rūpinosi turtu – ne tik mokėjo mokesčius, tačiau turtą tvarkė, prižiūrėjo ir prižiūri. Taigi akivaizdu, kad turtu, likusiu po A. K. mirties, rūpinamasi kaip savu bei tinkamai. Pareiškėjos elgesys įrodo, kad mirusiajam priklausančio turto valdymas ir naudojimasis juo buvo nukreiptas į nuosavybės teisių į šį turtą įgijimą ir teisių įgyvendinimą. Tad teismine tvarka reikalinga pripažinti, jog pareiškėjos interesais palikimas po jos brolio A. K. mirties priimtas faktinio turto valdymo pagrindu. Pareiškėjai siekiant ir toliau tinkamai rūpintis butu ir kitu turtu, reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. palikimas buvo priimtas sesers D. A. S., pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į D. A. S. pareiškimą, nurodė, kad mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Nurodė, kad duomenų apie galimą palikimo perėjimą valstybei duomenų neturi. Siūlė teismui sprendimą civilinėje byloje priimti savo nuožiūra, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į D. A. S. pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, o pranešimo apie galimą palikėjo A. K. palikimo perėjimą valstybei, nėra gavusi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, įvertinęs susidariusią situaciją dėl iki 2021 m. birželio 30 d. paskelbto karantino dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja D. A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta neveiksnia (duomenys neskelbtini), srityse, o jos globėja bei turto administratore paskirta V. E.. Iš 2021 m. gegužės 20 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. K. (duomenys neskelbtini) mirė būdamas našliu, vaikų neturėjo, todėl vienintelė gyva mirusiojo artimoji giminaitė yra pareiškėja, kuri yra mirusiojo sesuo. Iš 2021 m. gegužės 4 d. Testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikėjas A. K. testamento nebuvo sudaręs, o pareiškimo dėl palikėjo A. K. palikimo priėmimo nėra paduota. 2021 m. gegužės 28 d. notarės Jurgos Kontutienės pranešimo nustatyta, kad pareiškimas dėl palikimo priėmimo buvo gautas paštu, praleidus įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą po palikėjo mirties, pareiškėjos atstovei V. E. buvo nurodyta, kad ji turi kreiptis į teismą, kadangi yra praleistas terminas palikimui priimti, taip pat pranešime nurodoma, kad Vilniaus miesto 45 notaro biure nėra užvesta paveldėjimo byla po A. K. mirties. Pareiškėja nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad palikėjui A. K. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pareiškėjui priklausė asmeniniai ir kiti buities daiktai, įskaitant knygas, nuotraukų albumus bei piniginės lėšos. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo brolio palikimą, jį faktiškai pradėjusi valdyti po brolio A. K. mirties. Šiam faktui pagrįsti pareiškėja pateikė už su turto išlaikymu susijusių mokesčių sumokėjimą atsiskaitymo įrodymus – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, AB ,,(duomenys neskelbtini)“, AB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų už suteiktas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), apmokėjimą, po palikėjo A. K. mirties; pareiškėja taip pat nurodė, kad ji fiziškai pasirūpino pareiškėjo kilnojamuoju turtu.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja po jos brolio A. K. mirties per trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau, veikdama per savo globėją, atliko aktyvius veiksmus rūpindamasi turtu, likusiu po palikėjo A. K. mirties, juo rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo visus mokesčius, t. y. visą turtą pradėjo valdyti ir rūpintis juo kaip savu iškart po brolio mirties. Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad per tris mėnesius po A. K. mirties pareiškėja D. A. S. pradėjo mokėti mokesčius už šiam turtui teikiamas paslaugas. Be to, pareiškėja aktyviai siekė priimti palikimą, paduodama pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau tai padarė nežymiai praleisdama terminą. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja D. A. S. atliko aktyvius veiksmus po savo brolio A. K. mirties palikimui priimti, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog pareiškėja D. A. S. po savo brolio A. K. mirties jo palikimą priėmė ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant brolio palikimą.

CK 3.244 straipsnio 3 dalis nustato, kad visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. CK 3.240, 3.243, 3.244 straipsniai nustato, kad globėjas privalo tvarkyti globotinio turtą išimtinai tik paties globotinio interesais. Kadangi pareiškėja D. A. S. yra pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, jos globėja V. E. teikia prašymą išduoti teismo leidimą pareiškėjos, kuri yra neveiksni, vardu priimti palikimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579 straipsnyje numatyta, kad prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo paduodami CK numatytais atvejais. Vadovaujantis CK 5.56 straipsniu, neveiksnių šioje srityje ir ribotai veiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl leidimo išdavimo sandoriui, susijusiam su globotinės nekilnojamuoju turtu, sudaryti turi visapusiškai įvertinti pareiškėjo pateiktus įrodymus apie globotinės interesų apsaugos garantijas ir tik įsitikinęs, kad jos nebus pažeistos, teismas turi prerogatyvą suteikti leidimą tokio pobūdžio sandoriui sudaryti.

Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, taip pat nustatytas aplinkybės, jog po A. K. mirties liko palikimas, kurį sudaro nekilnojamasis turtas, transporto priemonė bei kitas kilnojamasis turtas, o duomenų apie palikėjo kreditorius byloje nėra, D. A. S., būdama ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą, nesant kitų pirmesnės eilės įpėdinių, turi teisę paveldėti mirusio brolio palikimą (CK 5.11 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos globėjai V. E. neveiksnios globotinės D. A. S. vardu pagal apyrašą išduotinas teismo leidimas priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. K. mirties.

Teismas išaiškina, kad CK 5.53 straipsnis numato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, todėl siekiant apsaugoti neveiksnaus asmens interesus bei užtikrinti jo teisių ir interesų apsaugą bei gynimą, kad netektų dengti galimų palikėjo skolų savo turtu, atsižvelgiant į CPK XXXIX skyriaus esmę bei tikslus, į tai, kad teismas, išduodamas teismo leidimą supaprastinto proceso tvarka, privalo būti aktyvus ir vykdyti apsaugines (prevencines) funkcijas, pareiškėjos prašymas tenkintinas, nurodant, kad palikimą galima priimti tik pagal apyrašą. Pareiškėjai išaiškintina, kad CK 5.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 578-579, straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos D. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po brolio A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. K. mirties, paveldėjimo.

Leisti pareiškėjos globėjai V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neveiksnios globotinės (pareiškėjos) D. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu pagal apyrašą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos brolio A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Pareiškėjai išaiškinti, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.