Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Leandrui Pociui ir Linai Benkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas su skundu (b. l. 1, 55) kreipėsi į teismą prašydamas:

1) Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-04-16 įsakymą Nr. 10-TE-289 „Dėl komisaro inspektoriaus T. K. atleidimo iš Vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas);

2) Grąžinti T. K. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo pareigas bei įpareigoti sumokėti atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Pareiškėjo teigimu, tarnybinis patikrinimas, kurį atlikus buvo siūloma pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos, atliktas šališkai ir neatsižvelgiant į eilę aplinkybių, be to, aplinkybės išaiškintos ne iš esmės, remtasi prielaidomis, neapklausti liudytojai, t. y. patikrinimo metu nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių pareigūno vardo pažeminimo faktą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundo (prašymo) argumentus, prašė panaikinti Įsakymą ir skundą patenkinti.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepimų (b. l. 11–14, 70) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Pažymėdami faktines ginčo situacijos aplinkybes atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esme sutiko ir tai patvirtino parašu. Taip pat sutiko su nustatytu neblaivumo laipsniu ir Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimu. Tačiau jau atliekamo tyrimo metu pareiškėjo nurodytos alkoholio vartojimo aplinkybės bei išgertas kiekis (po eismo įvykio) pareigūnams sukėlė abejonių, nes apie tai, pareiškėjas, eismo įvykį forminusiems policijos pareigūnams neužsiminė. Atitinkamai patikrinimo metu pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo vertinamos kritiškai, tik kaip pasirinkta gynybinė taktika. Pabrėžė, kad alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo tolygus automobilio vairavimui neblaiviam ir laikomas šiurkščiu KET pažeidimu. Apibendrindami nurodė, kad pareiškėjas savo kaltais, tyčiniais, priešingais teisei veiksmais pažemino pareigūno vardą, todėl už tai, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 str. 1 d. 7 p., buvo nuspręsta atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos.

Teismo posėdžio metu atstovai palaikė atsiliepimų argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-04-16 įsakymo Nr. 10-TE-289 „Dėl komisaro inspektoriaus T. K. atleidimo iš Vidaus tarnybos“, kuriuo nurodoma atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p. pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 15).

Eismo įvykis, kuris buvo pareiškėjo atleidimo iš pareigų pagrindu, tiesiogiai įvardintas 2015-04-16 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-IS-63 (toliau – ir Išvada, b. l. 16–19). Joje nurodyta, kad 2015-03-29 apie 13.39 val., (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Vilniaus m. penktojo PK VPS PP vyresnysis tyrėjas T. K. ne tarnybos metu, neuniformuotas ir būdamas neblaivus (1.36 prom.), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) posūkyje nepasirinko saugaus greičio, slysdamas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu žmonės nenukentėjo, tačiau buvo apgadinti du automobiliai.

Pareiškėjas tyrimo metu komentuodamas eismo įvykį nurodė, kad tą dieną su draugu F. S. vyko į žvejybą jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuodamas buvo blaivus. Važiuojant posūkyje automobilis išslydo į priešingą eismo juostą, o bandant suvaldyti automobilį ir grįžtant į savo eismo juostą, pareiškėjo automobilis susidūrė su (duomenys neskelbtini) automobiliu. Pareiškėjas pamatęs eismo įvykį ir apgadintus automobilius pagalvojo, kad galėjo nukentėti kiti žmonės, todėl nubėgo prie kito automobilio. Tolimesnius įvykius prisiminė tik fragmentiškai ir nenuosekliai. Vėliau pareiškėjas sėdėjo ant žemės ir nesuvokė, kas darosi. Jautė, kad jį purto F. S. bei duoda kažko išgerti iš plastmasinio butelio, girdėjo, kad prašo nusiraminti. Vėliau F. S. padavė puodelį ir liepė atsigerti. Pareiškėjas išgėrė kelis gurkšnius, tačiau, kad tai būtų alkoholis, nesuprato. Atvykus policijos pareigūnams buvo patikrintas pareiškėjo girtumas ir buvo nustatyta 1.36 prom. girtumo.

Patikrinimo išvada buvo nutarta, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl alkoholio vartojimo buvo neįtikinamos ir vertintos tik kaip gynybinė taktika, todėl buvo pasiūlyta pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidau tarnybos. Vilniaus apskrities VPK viršininkas Įsakymu, vadovaujantis Statuto 53 str. 1 d. 7 punktu bei atsižvelgiant į Išvadą nusprendė pareiškėją nuo 2015-04-16 atleisti iš vidaus tarnybos.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau ir – Tvarkos aprašas).

Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų, kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p. turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinėse bylose Nr. A-11-129/2004, Nr. A-8-489/2007, Nr. A-438-1561/2008, Nr. A-662-252/2011) Statuto 2 str. 7 d. ir 53 str. 1 d. 7 p. taikymo aspektu yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Statuto 53 str. 1 d. 7 p. kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio ir sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo uniformuotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-143-231/2008, Nr. A-756-236/2010).

Kaip jau minėta, pareiškėjo atleidimo iš tarnybos Statuto 53 str. 1 d. 7 p. faktinį pagrindą sudarė 2015-03-29 apie 13.39 val., (duomenys neskelbtini) įvykęs eismo įvykis, kurį, kaip konstatuota Išvadoje, būdamas ne tarnybos metu ir neblaivus sukėlė pareiškėjas. Taigi tai, kad eismo įvykis įvyko bei, kad į eismo įvykį atvykus policijos pareigūnams pareiškėjui buvo konstatuotas lengvas girtumo laipsnis (1.36 prom.), dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Tačiau atleidimo iš vidaus tarnybos neteisėtumą pareiškėjas iš esmės sieja su, jo teigimu, tam tikrų esminę reikšmę galėsiančių turėti (dar nebuvusių nustatytų Įsakymo priėmimo metu) aplinkybių nenustatymu. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas pareiškėją atleisti iš Vidaus tarnybos buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismui dar neišnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-5319-851/2015 pagal administracinio teisės pažeidimo požymius numatytus ATPK 127 str. 3 dalyje. Pareiškėjo teigimu, nutarimas priimtas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje iš esmės įrodytų arba paneigtų aplinkybes, kurių pagrindu priimtas Įsakymas.

Tvarkos aprašo 10 punkte yra numatyta, kad gavus informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šio Tvarkos aprašo reikalavimų. Taigi, jei pareigūno veiką yra įmanoma atriboti nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir įvertinti tai kaip savarankišką tarnybinį nusižengimą, tarnybinis patikrinimas neturėtų būti stabdomas. Tarnybinio patikrinimo stabdymas tokiu atveju būtų netikslingas, nes kompetentingų institucijų tyrimo rezultatai tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturėtų. Kaip jau minėta, pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo sudėties ir pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda. Todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo metu nėra sprendžiama dėl asmens administracinės atsakomybės, o yra sprendžiama tik dėl atliktų pareigūno vardą žeminančių veiksmų Statuto 53 str. 1 d. 7 p. taikymo prasme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad Įsakymas buvo priimtas neišnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-5319-851/2015, kurioje priimtas nutarimas galimai įrodytų ar paneigtų aplinkybes, kurių pagrindu buvo priimtas Įsakymas, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrindas siejamas būtent su pareiškėjo veiksmais, kuriais, atsakovo vertinimu, pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, todėl, šie Išvadoje aptarti pareiškėjo veiksmai, kaip minėta, gali būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, šias aplinkybes, be kita ko, akcentavo ir atsakovas, policijos pareigūnams 2015-03-29 atvykus į eismo įvykio vietą ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 27), pareiškėjas jokių aplinkybių, susijusių su alkoholio vartojimu nenurodė, protokole pasirašė, kas atitinkamai reiškia, kad su jame fiksuotais duomenimis apie tai, kad pareiškėjas automobilį vairavo būdamas neblaivus, sutiko. Pareiškėjas jokių aplinkybių, kad galimai alkoholinio gėrimo davė išgerti draugas jau po įvykio, nenurodė ir iš karto po įvykio pateiktame 2015-03-29 paaiškinime (b. l. 35). Pareiškėjas taip pat parašu patvirtino, jog sutiko su alkoholio matuoklio fiksuotais duomenimis (b. l. 33). Atsakovas vertino, kad alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo yra tolygus automobilio vairavimui neblaiviam (KET 126 str. 4 d.), taip pat vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-05-17 įsakymo Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ 1.3 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta, kad pareigūno transporto priemonių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų yra tolygu pareigūno vardo pažeminimui. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje taip pat yra konstatavęs, kad pareiškėjo vairavimo neblaiviam faktas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme vertinamas (kvalifikuojamas) kaip pareigūno vardo pažeminimas (2012-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1929/2012), ir toks policijos pareigūno veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1107/2010). Taigi atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas įvykį forminusiems pareigūnams aplinkybių, kurios buvo išdėstytos 2015-04-03 paaiškinime (b. l. 43) iš karto nenurodė ir apie jas neužsiminė, todėl atsakovas pagrįstai turėjo pagrindą tik vėliau nurodytas aplinkybes apie alkoholio vartojimą vertinti, kaip keliančias abejonių jų tikrumu, o pareiškėjo, kaip pareigūno veiksmus (konstatuotas neblaivumas) prilyginti pareigūno vardo pažeminimui. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu taip pat yra nurodęs, kad atleidimas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 punkto pagrindu yra imperatyvi šiame Statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-193/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, tokio pobūdžio priemonės taikymas (atleidimas iš tarnybos) yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (2012-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-2659-2012).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, bei remdamasis teismų praktikoje suformuotu Statuto 53 str. 1 d. 7 punkto aiškinimu, atsakovas pagrįstai sprendė, kad jokios pareiškėjo vėliau nurodytos alkoholio vartojimo aplinkybės negali įtakoti šios teisės nuostatos taikymo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad būtent eismo įvykio forminimo metu pareiškėjui buvo konstatuotas lengvas girtumo laipsnis (1,36 prom.), o tai reiškia, kad pareiškėjas būdamas ne tarnybos metu savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 str. 1 d. 7 punktą buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią nurodytoje situacijoje atsakovas privalėjo taikyti.

Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 14 punktas reglamentuoja pareigūno elgesio normas ne tarnybos metu. Pareigūnas būdamas ne tarnybos metu turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus (14.1 p.); privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija (14.3 p.). Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-29 nutarimu Nr. A2.6.-1545-806/2016 pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 3 dalį buvo perkvalifikuoti į ATPK 127 str. 2 dalį ir 126 str. 4 dalį (atsakomybė už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo), šio nagrinėjamo ginčo (Statuto 53 str. 1 d. 7 p.) kontekste esminės reikšmės neturi. Alkoholio vartojimas net ir po eismo įvykio, pareiškėjo, kaip pareigūno, kaltės niekaip nepaneigia, be to, kaip nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime (išanalizavus medicininius dokumentus apie pareiškėjo psichikos būsenos aprašymą iš karto po 2015-03-29 eismo įvykio), nors po autoįvykio pareiškėjui ir prasidėjo ūminė reakcija į stresą (pareiškėjo teigimu, ūminės reakcijos į stresą metu pareiškėjas nejautė, kad geria alkoholį), tačiau pareiškėjas galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taigi toks pareiškėjo elgesys, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktuose reglamentuotų elgesio reikalavimų pareigūnui (net ir tuo atveju, jei pareiškėjas alkoholį vartojo po eismo įvykio), pagrįstai atsakovo buvo įvertintas kaip žeminantis policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi paminėtoje visuomeninių teisinių santykių srityje, autoritetą ir prieštaraujantis įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (b. l. 45), apie pareiškėjo veiksmus buvo pranešta per visuomenės informavimo priemones, todėl šie veiksmai taip pat turėjo atgarsį visuomenėje. Todėl vertinant tai, jog, kaip minėta, pareiškėjui, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje, darytina išvada, kad atsakovas nustatė visas būtinas sąlygas Statuto 53 str. 1 d. 7 p. taikymui ir pareiškėjo veiksmus teisėtai įvertino kaip žeminančius pareigūno vardą.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad tarnybinis patikrinimas, kurio Išvada remiantis priimtas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant Aprašo nuostatų. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistas teisės aktų nuostatas, išvadoje aiškiai nurodyta, kokiais konkrečiai veiksmais pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo Įsakymas atsakovo valia atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Įsakymas atsakovo valia atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, todėl jį naikinti skunduose ir teismo posėdžiuose išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Pripažinus skundžiamą Įsakymą teisėtu ir pagrįstu bei atmetus pareiškėjo reikalavimą jį panaikinti, atmestini ir išvestiniai reikalavimai grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas vidaus tarnyboje bei įpareigoti atsakovą sumokėti atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo T. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.