- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-688/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Jaraks“
- Kategorijos
- 21.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Segrista“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2633-577/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Segrista“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jaraks“ (trečiasis asmuo – viešoji įstaiga „Vilniaus odos ir veneros ligų centras) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
2008 m. gruodžio 16 d. tarp trečiojo asmens VšĮ “Vilniaus odos ir veneros ligų centras” ir UAB „Segrista“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią UAB „Segrista“ atliko patalpų, esančių Vytenio g. 59, Vilniuje, remonto darbų už 49 810 Lt sumą. Už atliktus darbus UAB „Segrista“ išrašė užsakovui (trečiajam asmeniui) ir pateikė apmokėti 2008 m. gruodžio 24 d. PVM sąskaitą - faktūrą SEG Nr. 00688. 2008 m. gruodžio 16 d. tarp UAB „Segrista“ ir UAB „Jaraks“ buvo sudaryta subrangos sutartis Nr. SUB/VILN/ODOS dėl patalpų, esančių Vytenio g. 59, Vilniuje, remonto darbų (sutarties kaina - 50 000 Lt). UAB „Jaraks“ pagal subrangos sutartį atliko bendrovei „Segrista“ darbų už 39 999,64 Lt. 2008 m. gruodžio 29 d. tarp UAB „Segrista“ ir UAB „Jaraks“ buvo sudaryta reikalavimo teisių pirkimo - pardavimo sutartis, kuria UAB „Segrista“ perleido savo 49 810 Lt reikalavimo teisę į VšĮ “Vilniaus odos ir veneros ligų centras” skolą UAB „Jaraks“. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi iškėlė UAB “Segrista” bankroto bylą.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB “Segrista” kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė: pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2008 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį bei jos priedą Nr.1, taikyti restituciją, šalis grąžinant į pradinę padėtį iki sutarties ir jos priedo sudarymo bei pripažinti, kad UAB „Jaraks“ neturi teisės iš VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“ reikalauti sumokėti 49 810 Lt skolos, o šią reikalavimo teisę turi UAB „Segrista“. Nurodė, kad ginčijamas sandoris yra akivaizdžiai nuostolingas ir priešingas įmonės veiklos tikslams – pelno siekimui, nes jis akivaizdžiai nuostolingas UAB „Segrista“, kadangi pagal sandorį bendrovė perleido atsakovui 49 810 Lt reikalavimo teisę į trečiojo asmens skolą neatlygintinai, toks sandoris padarė 9 810,36 Lt nuostolių (skirtumas tarp atsakovo atliktų darbų vertės (39 999,64 Lt) ir trečiojo asmens įsiskolinimo (49 810 Lt) UAB „Segrista“). Pažymėjo, kad ieškovas neturi duomenų, jog atsakovas būtų atsisakęs savo reikalavimo teisės į 39 999,64 Lt skolą pagal 2008 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą JAR Nr. 19 ieškovo atžvilgiu, todėl mano, kad dėl tokio sandorio bendrovė UAB „Segrista“ patyrė 49 810 Lt nuostolių. Taip pat nurodė, jog dėl to sandorio bendrovė prarado teisę reikalauti iš trečiojo asmens prievolės įvykdymo. Be to, ieškovo nuomone, sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip sandoris, prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes jo sudarymo pasėkoje sumažėjo UAB „Segrista“ realaus turto (piniginių lėšų) vertė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalims buvo visos sąlygos įskaitymui atlikti, o tai, kad įskaitymas nebuvo įformintas raštu, nepaneigia, kad jis buvo atliktas faktiškai, ką patvirtina ir šalių veiksmai (atsakovas nesikreipė dėl susidariusio įsiskolinimo pagal 2008 m. gruodžio 16 d. sutartį už atliktus darbus priteisimo). Be to, pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovas padaryto įskaitymo faktą patvirtino ir pareiškime dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas, administratorius pateikto kreditorinio reikalavimo dydžio neginčijo (b.l. 151-152). Tokiu būdu teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovui ginčijamas sandoris buvo nenaudingas arba ieškovas dėl jo patyrė nuostolių. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė ir neįrodinėjo atsakovo nesąžiningumo (CPK 178 str.), nors CK 1.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoriai, prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažįstami negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Segrista“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
1. UAB „Segrista“ praradus teisę reikalauti 49 810 Lt sumos grąžinimo, sumažėjo įmonės turto vertė.
2. Ginčijama sutartimi UAB „Segrista“ perleido beveik dešimčia tūkstančių litų didesnę reikalavimo teisę negu UAB „Jaraks“ atliktų darbų vertė (39 999,64 Lt).
3. UAB „Segrista“ niekada nebuvo pareiškusi sutikimo atlikti įskaitymo ar juo labiau raštiškai jo įforminusi. Be to, iš byloje esančio atsakovo UAB „Jaraks“ 2011 m. gegužės 4 d. pareiškimo dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo aišku, kad įskaitymas atliktas 2011 m. gegužės 4 d., t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo, kas prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatoms.
4. Ieškovo nuomone, jis įrodė, kad atsakovas buvo nesąžiningas, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Jaraks“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad BUAB „Segrista“ darbams pagal 2008 m. gruodžio 16 d. su VšĮ „Vilniaus odos ir veneros ligų centras“ sudarytą statybos rangos sutartį atlikti buvo pasitelkusi UAB „Jaraks“ (pagal subrangos sutartį), o pagal ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį susidaręs 9810,36 Lt skirtumas buvo įskaitytas į kitus ieškovo įsiskolinimus atsakovui (2008 m. gruodžio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo metu ieškovas buvo skolingas atsakovui 391 422,35 Lt). Pažymi, kad įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda pranešus kitai prievolės šaliai, nepriklausimai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, o įskaitymas gali būti ir žodinis. Tuo tarpu pasirašant 2008 m. gruodžio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovas informavo ieškovo direktorių, kad skirtumas bus įskaitytas į ieškovo įsiskolinimą, susidariusį pagal kitas sąskaitas. Tuo tarpu bankroto byla ieškovui iškelta praėjus metams ir aštuoniems mėnesiams po ginčijamo įskaitymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu apeliantas nurodo, kad sudarius ginčo sandorį, ieškovas prarado neginčijamą reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį ir taip neteko galimybės gauti 49 810 Lt, kurie būtų naudojami bankroto procese administravimo išlaidoms apmokėti. Tačiau pastebėtina, kad ginčo sandoris buvo sudarytas 2008 m. gruodžio 29 d., t. y. prieš 1 metus ir 8 mėnesius iki bankroto bylos bendrovei „Segrista“ iškėlimo, t. y. tuomet, kai įmonė turėjo kitus negu bankroto administratoriaus patirtų išlaidų padengimas prioritetus bei pareigas, tame tarpe prievolę atsiskaityti su savo kreditoriumi bendrove „Jaraks“, apie ką apeliantas nutyli (CK 2.33 str. 1 d., 6.1 str.).
Atmetęs ieškinį pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, pagrįstai konstatavo, kad ginčo sandoriu bylos šalys iš esmės įvykdė ieškovo prievolės atsakovui užskaitymą, dėl ko negalima sutikti su ieškovo teiginiais, kad sandoris bendrovei buvo nuostolingas bei prieštaravo jos tikslams (CK 1.82 str.). Tiesa, apeliantas nurodo, kad bendrovė „Segrista“ niekada nebuvo pareiškusi sutikimo atlikti įskaitymą, juo labiau raštiškai jį įforminusi. Tačiau tokį apelianto teigimą paneigia ginčo sutarties šalių konkliudentiniai veiksmai (po sutarties sudarymo ieškovas už atsakovo atliktus 39 999,64 Lt vertės darbus pagal subrangos sutartį atsakovui nesumokėjo, o pastarasis sumokėti įsiskolinimą neprašė). Be to, paminėtos išvados pagrįstumą patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, kuria atsakovo kreditorinio reikalavimo ieškovui dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į šalių faktiškai įvykdytą reikalavimo užskaitymą bei atsakovo 2011 m. gegužės 4 d. raštą, kuriuo jis patvirtino įskaitymo faktą. Tiesa, apeliantas, pasinaudodamas tuo, kad jam adresuotas raštas buvo surašytas 2011 m. gegužės 4 d., teigia, kad tokiu būdu įskaitymas įvyko jau po bankroto bylos iškėlimo, kas pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas yra draudžiama. Tačiau tokį apelianto teiginį paneigia tiek anksčiau aptartos byloje nustatytos aplinkybės dėl šalių konkliudentinių veiksmų, tiek ir paties rašto turinys, iš kurio matyti, kad įskaitymas siejamas būtent su 2008 m. gruodžio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymu, o ne su bankroto bylos ieškovui iškėlimu. Be to, faktą, kad įskaitymas buvo atliktas iki bankroto bylos iškėlimo, iš dalies pripažįsta ir pats ieškovas, kuris tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde ginčo sutarties nenaudingumą ieškovui, be kita ko, motyvavo tuo, kad ja ieškovui buvo padaryti mažiausiai 9810,36 Lt nuostolių, kuriuos apeliantas apskaičiavo iš perleisto reikalavimo sumos atėmęs ieškovo skolą atsakovui.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.