- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-196-160/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06679-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai ir UAB „Vilniaus vandenys“ dėl įpareigojimo pateikti dokumentus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
A. M. prašė įpareigoti atsakovus (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją ir UAB „Vilniaus vandenys“ pateikti jam šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį; įpareigoti atsakovus pateikti rašytinį visų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkų susitarimą dėl suvartoto geriamo vandens kiekio paskirstymo. Paaiškino, kad butas esantis (duomenys neskelbtini) bendros dalinės nuosavybės teise priklauso jam, V. Š. ir E. M. Buto bendro naudojimo patalpose įrengtas vienas šalto vandens skaitiklis. 2012 m. rugpjūčio mėn. V. Š. kambaryje pravesti vandens tiekimo vamzdžiai ir nuotekų šalinimo įrenginiai ne nuo skaitliuko esančio buto bendro naudojimo patalpose, bet nuo rūsio. Į butą patiekto vandens kiekis susideda iš vandens patiekto į V. Š. kambarį ir bendro naudojimo patalpas. Todėl neaišku kaip deklaruoti į butą patiekto vandens kiekį, kam iš vartotojų ar visiems buto vartotojams bus paskirstomas vandens kiekis pagal abu pajungimus. Šalto vandens paskirstymo, deklaravimo ir apmokėjimo, esant dviem pajungimam prie vandentiekio, tvarka turi būti nustatyta šalto vandens pirkimo-pardavimo sutartyje, kurios atsakovai ieškovui nepateikia (b. l. 20-23, 63).
UAB „Vilniaus vandenys“ prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad šaltą vandenį namui (duomenys neskelbtini) tiekia pagal 2011-09-09 su bendrija sudarytą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. BD-1101. Šia sutartimi bendrija įsipareigojo sumokėti vandens tiekėjui už patiektą geriamąjį vandenį ir išleistų nuotekų tvarkymo paslaugas. 2011-01-18 raštu atsakovas informavo ieškovą, kad tarp bendrijos ir atsakovo yra sudaryta sutartis Nr. BD-1101 ir nuo 2010 m. spalio mėn. bendrija atsiskaito su atsakovu pagal įvadinio skaitiklio rodmenis. Kadangi atsakovas sudarė sutartį su bendrija, o ieškovas yra šios bendrijos narys ir vandenį naudoja kaip subabonentas, todėl remiantis Statybos ir urbanistikos ministro įsakymu 1996-11-22 Nr. 172 pavirtintų vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 2.8 p. už suvartotą vandens ir nuotekų šalinimą subabonentai atsiskaito su abonentu tarpusavyje suderinta tvarka. Todėl UAB „Vilniaus vandenys“ negali būti tinkamu atsakovu byloje, o ginčas turėtų būti sprendžiamas tarp ieškovo ir bendrijos.
(duomenys neskelbtini) savininkų bendrija prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį, tačiau ieškovas turėjo visas galimybes ją gauti ne teismo tvarka. Ieškovas yra bendrijos narys, todėl turėtų žinoti, kad rašytinio visų (duomenys neskelbtini) savininkų susitarimo dėl suvartoto geriamo vandens kiekio paskirstymo nėra. Vartotojai už vandens tiekėjo patiektą geriamą vandenį atsiskaito pagal geriamo vandens apskaitos prietaisų, įrengtų ties vartojimo riba rodmenis, jei sutartis nenustato ko kito. Daugiabučiuose namuose tiekimo vartojimo riba yra kiekvienas butas, bendrijos gyventojai yra įsirengę antrinius skaitiklius, todėl atsiskaitymui butų ar savininkų susitarimas nereikalingas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-06 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovui (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš ieškovo A. M. 500 Lt atstovavimo išlaidų. Padarė išvadą, jog ieškovas už UAB „Vilniaus vandenys“ tiekiamas paslaugas apmoka DNSB, o bendrija atsiskaito su UAB “Vilniaus vandenys”. Pagal bendrijos sudarytas sutartis tiekiamo vandens vartotojai yra ne bendrija, bet konkrečių butų savininkai, fiziniai asmenys, vartojantys vandenį savo namų ūkio reikmėms. Butų savininkai, o ne bendrija moka už tiekiamą vandenį. Kadangi bendrijos sudarytų sutarčių objekto, šiuo konkrečiu atveju geriamo vandens vartotojai yra fiziniai asmenys, tame tarpe ir ieškovas, o ne bendrija, sudarytosios sutartys teisine prasme vertintinos kaip vartojimo sutartys, reikalaujamą sutartį su atsiliepimu pateikė atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, jog dėl sutarties sutarties pateikimo prieš kreipiantis į teismą būtų pasikreipęs į atsakovas, o šie būtų atsisakę šį dokumentą pateikti. Pagal Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 str. 1 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę tiekimo ir vartojimo ribą pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamas vanduo tiekiamas iš įvado susitarimą, ir tai numatydami sutartyse su vandens tiekėju. Būtent tokią sutartį yra sudarę atsakovai, todėl ieškovo reikalavimas pateikti informaciją apie įstatyme numatyto susitarimo sudarymą yra pagrįstas. Tačiau bendrija nurodė, kad tokių bendrijos savininkų susirinkimo sprendimo bei rašytinio susitarimo nėra. Todėl reikalavimas įpareigoti atsakovus pateikti ieškovui rašytinį visų (duomenys neskelbtini) savininkų susitarimą dėl suvartoto geriamo vandens kiekio paskirstymo atmestas, kadangi ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad iki ieškinio pateikimo teismui būtų kreipęsis į atsakovus dėl šio dokumento gavimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas A. M. apeliaciniu skundu prašo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikinti arba ženkliai sumažinti priteistą atstovavimo išlaidų dydį. Paaiškino, kad teismas buvo šališkas, neaktyvus, sprendimu neatskleista bylos esmė. Dėl šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties, prieš teismą, buvo kreipęsis 2011-03-23 į bendriją (b. l. 10, antros pusės lapo 18 eilutė), tačiau bendrija raštu Nr. 292 (b. l. 13) sutarties nepateikė ir pažadėjo pateikti artimiausiu metu. Sutartis iki šiol ieškovui nėra pateikta, o prie UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimo pridėta sutartis yra pateikta apgaulės tikslu, joje nenurodyta, kad sutartis sudaryta su ieškovu. Vilniaus apylinkės teismo 2013-07-01 sprendime c. b. Nr. 3822-821/2013 nustatyta, kad vienas iš buto (duomenys neskelbtini) neturi pareigos atsiskaityti solidariai su kitais bendraturčiais už šaltą vandenį patiektą butui, kas paneigia Vilniaus apygardos teismo 2009-08-20 nutartyje išsakyto teiginio, jog vanduo tiekiamas butui kaip vienam abonentui, jeigu butas priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Teismas nepasisakė dėl UAB „Vilniaus vandenys“ reikalavimo pakeisti ji tinkamu atsakovu. Taigi nėra aišku su kuo yra sudaryta sutartis: ar tarp atsakovų, ar tarp ieškovo ir bendrijos, ar tarp ieškovo ir UAB „Vilniaus vandenys“. Teismas 2013-05-13 nepriėmė žodinio ieškinio, kuriuo buvo pabrėžta, jog ieškinys pareikštas tik su vienu reikalavimu – pateikti šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį. Antrasis ieškinio reikalavimas (dėl rašytinio susitarimo pateikimo) neturėjo būti nagrinėtas, kadangi teismo posėdžio metu ieškovas šio reikalavimo nepalaikė, po bylos nagrinėjimo atidėjimo bei baigiamosiose kalbose ieškovui nebuvo suteikta galimybė išdėstyti savo reikalavimus. Taip pat nesiaiškinta kokiu pagrindu buvo pakeista prie štai buvusi 2004-09-16 šalto vandens tiekimo sutartis Nr. 1101 į 2011-09-09 Nr. BD-1101, bei kiek iš viso buvo sutarčių, kadangi 2008-04-16 buvo sudaryta dar viena šalto vandens tiekimo sutartis Nr. BDKV-1101A.
Atsiliepimas
(duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad teismas bylos aplinkybes bei įrodymus ištyrė tinkamai ir išsamiai, civilinio proceso taisyklių nepažeidė. Teismas aiškinosi sudarytos sutarties esmę ir šalis bei tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas bylos išnagrinėjimui.
UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Paaiškino, kad atsakovai, sudarydami 2011-09-09 Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. BD-1101, veikė sąžiningai, teisėtai ir vandens tiekėjo veiksmai sutarties sudarymo metu atitiko bonus pater familia kriterijų, nepažeidė negyvenamųjų patalpų savininkų teisėtų interesų bei CK 2.138 str. įtvirtintų imperatyvų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.). Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
A. M. pirmosios instancijos teisme pareiškė du reikalavimus: įpareigoti atsakovus 130-ąją daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją ir UAB „Vilniaus vandenys“ pateikti jam šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį (b. l. 22) ir įpareigoti atsakovus pateikti rašytinį visų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkų susitarimą dėl suvartoto geriamo vandens kiekio paskirstymo (b. l. 63). Taigi iš esmės ieškinio reikalavimai buvo nukreipti į dokumentų ieškovui pateikimą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis (b. l. 36-40) bylos nagrinėjimo metu ieškovui buvo pateikta, atsakovas (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija paaiškino, kad tarp daugiabučio namo savininkų susitarimas dėl šalto, karšto vandens ir nuotekų šalinimo nėra sudarytas, butų savininkai už šią paslaugą atsiskaito pagal skaitiklių parodymus, todėl neturi dokumento, kurį prašo pateikti ieškovas. Nenustačius kitokių aplinkybių dėl dokumentų ieškovui pateikimo bei ieškovui nesuformulavus kitokių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti aplinkybių nenustatyta.
Ieškovo į bylą pateikti raštiški susitarimai su buto bendrasavininkiais tvirtina, kad nors ieškovas ir nereiškė reikalavimo atsakovui 130-ąjai daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl jo, kaip vartotojo, mokesčių mokėjimo pareigos atskyrimo nuo dviejų kitų bendrasavininkių, tačiau siekia išvengti solidarios atsakomybės už bendraturčių prievoles mokant mokesčius už buto išlaikymą. Pagal CK 4.86 str. 1 d. bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenumato ko kita. Taigi įstatymas dėl kitokios, o ne solidarios atsakomybės sumokėti mokesčiams, kurie reikalingi buto naudojimui ir priežiūrai, susitarimą leidžia priimti bendrasavininkiams. Todėl ieškovas su buto bendrasavininkiais turi susitarti pats ir tokį susitarimą pateikti atsakovui (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl atskirų atsiskaitymo sąskaitų bendrasavininkiams atidarymo. Tačiau viso namo bendrasavininkiai dėl konkretaus buto bendrasavininkių atsiskaitymo už sunaudotą vandenį ir nuotekų pašalinimą, susitarimo neturi teisės priimti, kadangi kitų butų savininkai priima sprendimus tik dėl bendro naudojimo objektų (CK 4.85) bei dėl išlaidų apmokėjimo proporcijų kiekvienam butui (CK 4.82 str. 2 d.) nedalindami išlaidų, skirtų konkrečiam butui, apmokėjimo į atskiras dalis, kadangi tokios nei teisės, nei prievolės įstatymas viso namo butų savininkams nenustatė.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo mažinti priteistas iš jo 500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Remiantis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, patvirtintų 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 už atsiliepimo surašymą maksimali priteistina suma gali būti 3000 Lt (8.2 p.). Atsakovas (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija už atsiliepimo surašymą ir advokato dalyvavimą nagrinėjant bylą sumokėjo 500 Lt. Ši suma nesiekia maksimaliai nustatytosios ir sudaro tik šeštadalį galimų išlaidų (neskaitant advokato dalyvavimo teismo posėdžiuose), todėl mažinti ją pagrindo nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-06 sprendimą palikti nepakeistą.