- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- A2.6.-154-878/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00113-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Pažeidėjas
- K. G.
- Suinteresuotas asmuo
- J. G.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
- Kategorijos
- 45.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. G., suinteresuotam asmeniui J. G. ir jo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nevedusio, nedirbančio, gyvenančio(duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravusio(duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. G., neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, 2012 m. vasario 25 d. 23.25 val. F. Martišiaus gatvėje Prienuose pakartotinai neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,24 promilės) vairavo transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti transporto priemones atimta 2011 m. birželio 13 d. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalies ir 124¹ straipsnio 7 dalies pažeidimus. Tokiais veiksmais K. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.
Šalies argumentai
K. G. savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad apie 18 val. atvažiavo pas tėvus į svečius. Tėvai tuo metu miegojo miegamajame, su jais jis nebendravo, buto duris atsirakino turimu raktu. Pabuvo apie valandą, tada nuo veidrodžio staliuko pasiėmė tėvo automobilio raktelius ir iš kiemo paėmė tėvo automobilį, juo nuvažiavo į Igliauką pas draugą. Ten išgėrė du butelius alaus ir važiavo į Prienus pas draugus. Sustabdė policija, jiems pateikė tik negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, nes tėvo automobilio dokumentų neturėjo. Buvo baustas už tokius pažeidimus 3 kartus, tėvas apie tai nežinojo. Tėvo automobilį paėmė pirmą kartą. Kai buvo nubaustas 2011 m., vairavo brolio automobilį. Baudų nesumokėjo, nes neturi pinigų. Gailisi padaręs pažeidimą.
Liudytoju apklaustas automobilio savininkas J. G. parodė, kad jo sūnus K. G. šeštadienį po pietų, apie 15 val., po varžybų atėjo į svečius, išsimaudė ir atsigulė žiūrėti televizorių. J. G. su žmona nuėjo į miegamąjį kambarį žiūrėti kito televizoriaus ir abu apie 17 val. užmigo. Kai apie 19 val. atsikėlė, K. jau nebuvo. Sūnus paskambino apie 24 val. ir pasakė, kad automobilis uždarytas Prienų policijoje. Automobilį iš daugiabučio namo aikštelės sūnus pasiėmė savavališkai, neprašęs. Rakteliai buvo padėti prie veidrodžio. Anksčiau sūnus niekada neėmė jo automobilio. Nežinojo, kad sūnus neturi teisės vairuoti. K. į svečius dažnai ateina pėsčias ar jį draugai atveža, vairuojančio nematė nuo rudens. Tai vienintelis J. G. automobilis. J. G. dirba draudimo kompanijoje ir darbo reikmėms naudojasi savo automobiliu. Policijai sulaikius automobilį, jis nebeturi galimybės nuvažiuoti pas klientus apskrityje.
Liudytojas G. G. parodė, kad jo brolis Karolis gyvena atskirai nuo tėvų, pas tėvus atvyksta savaitgaliais. Žino, kad brolis praradęs teisę vairuoti. Tėtis turi vieną automobilį, kurį laiko prie savo daugiabučio namo, automobilio raktelių neslepia. Brolis anksčiau tėčio automobilio neimdavo.
Motyvuojamoji dalis
Be pažeidėjo paaiškinimo ir visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas, policijos pareigūnų Laimos Laukaitytės, K. U. tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo testu, kuriame užfiksuotas K. G. 2012 m. vasario 25 d. 23.25 val. nustatytas 2,24 promilės girtumas, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, pažyma apie asmens baustumą administracinėmis nuobaudomis.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. K. G. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą. Jo atsakomybę sunkina tai, jog pirmiau yra padaręs nusikaltimą. K. G. neigiamai charakterizuoja ir tai, jog jis niekur nedirba, nesiregistruoja darbo biržoje, yra daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius šiurkščius teisės pažeidimus, nesumoka jam paskirtų baudų, taigi, nesistengia keisti savo antivisuomeninių nuostatų ir sistemingai nusižengia nustatytai teisinei tvarkai, o jam skiriamos švelnesnės nuobaudos nepasiekia prevencinių tikslų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, pažeidėjui skirtina maksimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda - administracinis areštas 30 parų su transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Suinteresuotas asmuo J. G. ir jo atstovė prašė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos privalomos nuobaudos transporto priemonės konfiskavimo, teigdami, jog K. G. šį automobilį, kuriuo padarė teisės pažeidimą, paėmė be jo savininko žinios, o konfiskavus automobilį, jo savininkui nepagrįstai kiltų nepageidaujamos pasekmės – jis prarastų savo turtą, nebegalėtų tinkamai vykdyti darbo pareigų, būtų apsunkintas jo šeimos gyvenimas, įvertinant tai, jog jo sutuoktinė yra tik iš dalies darbinga, o šeimoje daugiau automobilių neturi.
ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007). Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, pažeidėjo asmenybę, sprendžia, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Aplinkybė, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tėvui, taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Pabrėžtina, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog minėtame straipsnyje nurodyta, kad daiktas, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 konstatavo, jog pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Be to, ATPK neįtvirtinta galimybė neskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, kuris šiuo atveju, remiantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, taikomas nepriklausomai nuo to, kas yra transporto priemonės savininkas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atitinkamai analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz. 2010 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje N575-3213/2010).
Automobilio savininkas J. G. ir pažeidėjas K. G. teisme teigė, jog pastarasis automobilio raktelius ir tuo pačiu patį automobilį pasiėmė tėvui nežinant, tačiau abu skirtingai nupasakojo tos dienos, kada K. G. apsilankė pas tėvus, eigą, K. G. aiškino pas tėvus atėjęs apie 18 val., šiems miegant ir su jais nė nebendravęs, J. G. teigė, kad sūnus atėjo gerokai anksčiau, apie 15 val., visi bendravo, tačiau vėliau J. G. su žmona užmigę kitame kambaryje. J. G. taip pat aiškino, jog jo santykiai su sūnumi geri, jie dažnai bendrauja, tačiau vėlgi teigė nežinojęs apie sūnui skirtas administracines nuobaudas ir tai, jog sūnus yra netekęs teisės vairuoti. Taigi, iš to matyti, jog J. G. parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs, jo parodymai taip pat prieštarauja K. G. parodymams, todėl teismas jų parodymais netiki. Be to, nėra įrodyta, jog J. G. būtų ėmęsis atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Tačiau iš teismui duotų parodymų akivaizdu, kad J. G. savo automobilio ir jo raktelių nesaugo taip, kad kiti asmenys negalėtų jų paimti. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų neseka vienareikšmiška išvada, jog automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, ko nebuvimas neleidžia skiriant nuobaudą svarstyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumą ir šiuo atveju spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Atitinkamai ir transporto priemonės savininko, neužtikrinusio, jog jam priklausančiu turtu nebūtų daromi teisės pažeidimai, teisės ir interesai negali būti iškeliami aukščiau minėto visuomenės intereso užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Juolab kad konfiskuoto automobilio savininkas gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti dėl daikto konfiskavimo patirtą žalą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 29, 30, 286, 287, 302², 302⁴ straipsniais,
nutaria:
K. G. už pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, skirti 30 (trisdešimties) parų administracinį areštą su automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui tiesiogiai arba per Prienų rajono apylinkės teismą.