Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą pagal išieškotojo UAB „V.“ pareiškimą skolininkei D. P. dėl skolininkės turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje J. P. ir antstolis R. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skolininkė D. P., suinteresuoti asmenys J. P. ir antstolis R. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

2011-11-14 teismo posėdžio metu UAB „V.“ atstovė palaikė pareiškimo reikalavimus, skolininkė D. P. ir suinteresuotas asmuo J. P. sutiko su pareiškimo reikalavimais. Skolininkė nurodė, kad butas yra vienas 18 kv. m. ploto kambarys bendrabutyje, virtuvė bendro naudojimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (LR CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (LR CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai bendrojoje dalinėje nuosavybėje konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (LR CK 4.73 straipsnio 3 dalis). LR CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis. Pažymėtina, kad išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybės dalies.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0055/10/01901 matyti, kad antstolis R. K. pagal vykdomuosius dokumentus vykdo 1837,97 Lt ir 1947,19 Lt išieškojimus UAB „V.“ naudai ir 957,41 Lt AB „R.“ naudai iš skolininkės D. P.. Vykdymo procese antstolis areštavo butą (unikalus numeris), esantį P. g. , Vilniuje, butas įsigytas santuokos metu. Antstolio areštuotą butą sudaro 20,45 kv. m. ploto kambario butas su bendro naudojimo patalpomis. Atsižvelgiant į išieškotojo UAB „V.“ prašymą nustatyti skolininkės turto dalį ir remiantis aukščiau nurodytomis normomis, nustatytina kad skolininkei D. P. priklauso ½ dalis buto, esančio P. g., Vilniuje, ½ dalis buto, esančio P. g., Vilniuje, priklauso jos sutuoktiniui J. P..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 666-667, 290-295 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis buto, esančio P. g., Vilniuje.

Nustatyti, kad J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis buto, esančio P. g., Vilniuje.

Nustatyti naudojimosi butu, esančiu P. g., Vilniuje, tvarką: kambarį su bendro naudojimo patalpomis palikti bendram šalių naudojimui.

Panaikinti ½ dalies buto, esančio P. g., Vilniuje, priklausančios J. P., turto areštą, uždėtą 2008 m. birželio 05 d. antstolio R. K., Vilniaus m. 4 apylinkės teismo įsakymo Nr. L2-739-486/2007 pagrindu.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą.