Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovei J. R., jos atstovui advokatui V. B., atsakovui M. L., jo atstovei advokatei L. M., tretiesiems asmenims: V. Ž. ir A. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui M. L., tretiesiems asmenims: V. Ž. ir A. N. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovui netinkamai vykdant sutartį bei ieškovei šalinant atsakovo padarytus darbų trūkumus, ir nuostolių, atsiradusių ieškovei permokant atsakovui pagal sutartį ir lokalinę sąmatą už neatliktus darbus. Nurodo, jog nuostolius pagrindžia akto priede - lentelėje Nr. 1 surašyti darbų ir medžiagų kiekiai, kurie realiai buvo atlikti, kuriuos ir kiek jų atlikti šalių buvo sutarta pagal 2014-03-31 lokalinę sąmatą, tačiau atlikta tik dalis darbų, kurie užfiksuoti atliktų statybos darbų apžiūros akte. Nurodo, jog sudarytoje 2014 m. sąmatoje nurodytomis darbų ir medžiagų kainomis, atlikta darbų už 10 939,57 Lt, o skirtumas tarp realiai padarytų darbų ir naudotų medžiagų bei atsakovui sumokėtos piniginės sumos 17 000 Lt – 10 939,57 Lt yra 6060,43 Lt (1755,22 eurų). Nurodo, jog lentelėje Nr. 2 nurodytos piniginės sumos, susijusios su vėlavimu įvykdyti sutartį - 698,50 Lt (202,30 Eur) ir nuostoliai dėl netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo - 818,74 Lt (237,12 Eur), iš viso: 439,42 eurai. Bendrą nuostolių sumą ieškovė nurodo 2194,64 Eur. Ieškovė paaiškino, jog atsakovui sumokėjo 17 000 Lt, tačiau rašytinius įrodymus turi tik dėl 15 000 Lt, dėl 2000 Lt pasitikėjo atsakovu ir atidavė jam pinigus be parašo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl darbų kokybės, atliktų darbų kiekio ir apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus.

Šalys 2014 m. kovo 31 d. sudarė statybos rangos sutartį, kurioje numatyta, kad užsakovas - J. R., rangovas - M. L.. Sutarties objektas - gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), apdailos ir remonto darbai. Sutarties objekto kaina, nustatyta bendru susitarimu už darbą ir dalį medžiagų 25 400 Lt, buvo suderinta lokalinė sąmata (12, 13, 15 b. l. t. 1). Sutartyje nurodytas terminas - darbus pradeda 2014-04-01, o baigia iki 2014-06-01. Iš sutarties sąlygų matyti, jog rangovas įsipareigojo nustatytu laiku pradėti, kokybiškai atlikti, užbaigti ir perduoti užsakovui visus šios sutarties 1 punkte nurodytus darbus (5.4 p.). Rangovas taip pat įsipareigojo darbus vykdyti laikantis visų statybos normų ir taisyklių reikalavimų. Ieškovė nurodo, jog atsakovui iš esmės pažeidžiant sutarties sąlygas, sutartis ieškovės iniciatyva po 30 dienų nuo 2014-07-25 pranešimo išsiuntimo vienašališkai buvo nutraukta (20, 21 b. l.).

Šalys sudarė rangos sutartį, pagal kurią viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Civilinio kodekso 6.645 str. 1 d. nurodytas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Tais atvejais, kai remonto darbai atliekami vartotojo asmeniniams poreikiams tenkinti, tarp šalių susiklosto vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl, siekiant apsaugoti užsakovo interesus, sutarčiai atitinkamai taikomos ir vartojimo rangos sutarties taisyklės.

Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 str. 1 d.). CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmenims, šeimos ar ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija tenkinti, tokia sutartis turėtų būti vertinama kaip vartojimo rangos sutartis ir jai taikomos taisyklės nustatytos CK 6.672 – 6.680 straipsniuose. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) darbus atlieka rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu.

Šioje byloje nustatyta, kad remonto darbų užsakovas buvo ieškovė (fizinis asmuo), kuri remonto darbų rezultatą užsakė savo asmeniniams bei šeimos poreikiams tenkinti, t. y. suremontuoti įsigytą butą. Sutartį pasirašė fiziniai asmenys. Iš sutarties matyti, jog remonto darbus įsipareigojo atlikti atsakovas, kuris tuo metu buvo UAB ,,Citrekas“ direktorius, o minėta įmonė vykdė bendrastatybinius darbus. Atsakovas teigė, kad jis patirties tokiems darbams atlikti turi, nors jo išsilavinimas nėra susijęs su statybine veikla, patvirtino, jog nebuvo įsigijęs verslo liudijimo šiems darbams atlikti, bet tvirtino, jog įmonės ,,Citrekas“ vardu nesudarė sutarties dėl to, kad ieškovei buvo per brangu ir būtų reikėję mokėti PVM mokestį (garso įrašas). LITEKO duomenimis UAB ,,Citrekas“, kuriam vadovavo atsakovas, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2014-10-07, t. y. po rangos sutarties tarp šalių nutraukimo. Iš Juridinių asmenų registro matyti, jog atsakovo vadovaujama UAB ,,Citrekas“ išregistruota (CPK 179 str. 3 d.).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nors atsakovas formaliai ir nebuvo įgiję verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo, tačiau vadovavo statybinei įmonei, statybos darbais vertėsi kaip verslu, todėl laikytinas verslininku (CK 2.4 str. 2 d.). Jis užsiima ekonomine, ūkine-komercine, ar verslu ir ši veikla atitinka tris esminius požymius: yra tęstinė (nuolatinė), savarankiška, ja siekiama ekonominės naudos.

Šiuo atveju taikytinos rangos sutarties bendrosios ir specialiosios normos (CK 6.644 str. 2 d.). Civilinio kodekso 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per Civilinio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš Civilinio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju ieškovė jau atsakovo atliekamų darbų metu pastebėjo, kad darbai atliekami nekokybiškai ir nebus baigti per nustatytą terminą, todėl nutraukė sutartį, kurios nutraukimo atsakovas neginčija. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, tačiau iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, apžiūros akto matyti, jog atsakovas buvo kviečiamas atvykti, tačiau jis nereagavo, neatvyko ir aktas nebuvo surašytas (26, 42, 43 b. l. t. 1). Ieškovė kreipėsi į specialistus r buvo surašytas atliktų darbų statybos apžiūros aktas (24-27 b. l. t.1).

Pagal įstatymą rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Civilinio kodekso 6.663 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas užsakovui turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

Šioje byloje šalys neprašė skirti ekspertizės, ieškovė nekokybiškai atliktus darbus įrodinėjo specialistų surašytu aktu. Ieškinys pareikštas dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro tai, kad atlikta darbų už 10 939,57 Lt, o skirtumas tarp realiai padarytų darbų ir naudotų medžiagų bei atsakovui sumokėtos piniginės sumos yra 6060,43 Lt, kas eurais sudaro 1755,22 sumą (17 000 Lt – 10 939,57 Lt). Ieškovė nurodo, jog lentelėje Nr. 2 nurodytos piniginės sumos, susijusios su vėlavimu įvykdyti sutartį, yra 698,50 Lt (202,30 Eur) ir nuostoliai dėl netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo - 818,74 Lt (237,12 Eur). Bendra nuostolių suma - 2194,64 Eur. Ieškovė nurodo, jog nuostoliai atsirado atsakovui netinkamai vykdant sutartį bei šalinant trūkumus ir permokant už darbus. Būtent dėl šių reikalavimų teismas ir pasisako, kadangi ieškinyje yra nurodyti ir kiti defektai, tačiau dėl jų nėra pareikšta reikalavimų.

Dėl atliktų darbų kokybės, dėl permokėtos sumos. Iš ieškovės pateiktos lentelės Nr. 1 matyti, kad po atsakovo atlikto (subrangovų) remonto darbų grindų pagrindas buvo perdarytas visiškai, išskyrus virtuvės, koridoriaus, tualeto patalpų, kadangi ten buvo plytelės; sienos išlygintos, paruoštos tapetavimui 5, 6, 9 patalpose ir dalis virtuvės sienos; paruoštos dažymui lubos, sienos dalis 10 patalpoje ir dalis virtuvės; tapetai nebuvo baigti išklijuoti 6 patalpoje, tapetų raštas nesuderintas; dažytos lubos 6 ir 9 kambariuose; parketlenčių grindys perdarytos visiškai, keramines plyteles klijuoti pasamdytas kitas asmuo, medinių durų blokui montuoti taip pat samdytas kitas asmuo. Nurodo, jog atlikta darbų už 10 939,57 Lt, t. y. už 3 167, 45 Eur (33-34 b. l. t.1). Atsakovas nurodo, jog buvo atlikta darbų didesnei sumai, nei nurodo ieškovė, praktiškai atliko visus darbus, kuriuos leido atlikti ieškovė, tačiau to nedetalizuoja, paskaičiavimo nepateikia (CPK 178 str.).

Iš 2014-07-29 atliktų statybos darbų apžiūros akto, kurį surašė specialistai, matyti, jog ant tokio grindų pagrindo rangovui sumontavus parketlentes, dalyje parketlenčių išlūžo špuntas - apdailos medžiaga tapo netinkama montavimui, todėl reikia išardyti parketlentes, grindų pagrindą išlyginti iš naujo, t. y. pagal aktą matyti, jog grindų pagrindą reikėjo išlyginti iš naujo, išardyti parketlentes, todėl šioje dalyje laikytina, jog atsakovo darbus reikėjo perdaryti (24 b. l. t. 1). Akte fiksuota, jog, klijuojant tapetus, nesuderintas raštas, matomos vertikalios linijos, išklijuota tik dalis sienų, reikia perklijuoti, nuvalant senus apmušalus ir paruošiant paviršius, lokalinėje sąmatoje atlikti darbai nepabaigti, nekokybiški (25 b. l. t. 1, patalpų išdėstymas 32 b. l. t. 1, nuotraukos 116 b. l. t. 1). Dėl sienų, lubų akte nurodyta, jog patalpose 10, 4, 1 lubos glaistytos, bet darbai atlikti nekokybiškai, nes matosi nelygumai, patalpose 1, 4 lubos glaistytos, bet nešlifuotos; vienoje iš 10 patalpos sienų (5.6 m ilgio ir 2.5 aukščio) prie balkono durų matosi nelygumai, glaisto perteklius (daugiau nei 5 mm), sieną reikės peršlifuoti; patalpoje 4 gerai išglaistyta viena siena (3 m ilgio ir 2,5 aukščio), bet nenušlifuota; patalpose 1, 5 glaistyta 1 kartą, nešlifuota, matosi betonas, o patalpų 2, 3 lubos neglaistytos. Akte konstatuota, jog pagal sąmatą darbai atlikti nevisiškai, nes turėjo būti išdažyta lubų 81 kv. m., o išdažyta apie 27 kv. m. Plytelės suklijuotos nekokybiškai, apdailos siūlės nelygios, reikia demontuoti ir suklijuoti naujas. Pagal aktą durų apvadus reikia keisti naujais, nes sugadinta durų apdaila, sumontuoti nestabiliai santechniniai prietaisai, dušo patalpoje sumontuotas neatitinkantis diametro ortakis (26 b. l. t.1). Byloje nustatyta, jog atsakovas per nustatytą terminą įvykdė tik dalį darbų, o ir atliktų darbų dalį pagal specialistų nurodymus ieškovė turėjo perdaryti (CPK 178, 185 str.).

Teisme apklaustas liudytojas T. S. patvirtino, kad ieškovei atsisakius atsakovo paslaugų, jis atliko remonto darbus ieškovės bute, kuriame remontas buvo įpusėjęs, bet nebaigta glaistyti, dalis ištapetuota, dalis grindų išklota. Jie atliko tokius darbus: glaistė, šlifavo sienas, grindis išardė, sudėjo naujai, tokių palikti nebuvo galima, nes jos girgždėjo, lingavo, lygino grindų pagrindą, nes buvo nelygus, šlifavo betoną, duobes užpylė mišiniu, reikėjo perdaryti vonios kambaryje, nes jungiamoji alkūnė buvo siauresnė negu ventiliatoriaus diametras, reikėjo taisyti, durys buvo nudaužytos, visos sienos ir lubos buvo perglaistytos ir perdažytos. Darbus buvo sutarę atlikti liepos mėnesį, darbus atliko, surašė aktą (garso įrašas 2016-03-22).

Tai, kad objekte buto remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai, patvirtina byloje pateiktas atliktų statybos darbų apžiūros aktas, tą teismo posėdyje patvirtino ir aktą surašiusi bei apklausta liudytoja V. M., kuri patvirtino, kad jai atvykus į butą, buvo nustatyta, jog dalis remonto neatlikta, o atliktiems darbams konstatuoti defektai: grindų pagrindas blogai išlietas, grindys lingavo, parketlenčių didžioji dalis prie pat sienų buvo prileistos, išėmus parketlentes, atvyko pamatuoti nuokrypius ir rado 1,5 cm neleistiną nuokrypį, todėl grindys lingavo kaip pelkė, buvo nekokybiškai nudažytos lubos, turėjo perdažyti, netinkamai paruoštas paviršius dažymui, tam kad ištaisytų nustatytus defektus reikėjo vėl šlifuoti ir vėl iš naujo dažyti, ištaisius nelygumus sienose, reikia perdažyti visą plotą, tapetai buvo išklijuoti ne pagal raštą - atvirkščiai suklijuoti, nurodo, jog kiekių ji neskaičiavo (24-27 b. l. t. 1, 2016-03-22 garso įrašas).

Atsakovui neįrodžius, kad buvo atlikta daugiau darbų, nei ieškovė paskaičiavo, iš pateiktų įrodymų teismas sprendžia, jog buvo atlikta darbų už 10 939,57 Lt, t. y. už 3 168,32 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog dalis atliktų darbų buvo nekokybiškai atlikti, todėl buvo perdaryti (CPK 178, 185 str.).

Ieškovė nurodo, jog už darbą atsakovui sumokėjo 17 000 Lt. Atsakovas pripažįsta, kad gavo tik 15 000 Lt, kitų 2000 Lt jis negavo, niekur nepasirašė. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė įrodo tik 15 000 Lt sumokėjimą atsakovui, t. y. 6000 Lt avansą, 5000 Lt bei 4000 Lt sumas, todėl laikytina, jog atsakovui buvo sumokėta tik 15 000 Lt, nes dėl papildomų 2000 Lt sumokėjimo įrodymų nepateikta, atsakovas neigia gavęs minėtą sumą (14 b. l. t. 1, CPK 178 str.).

Pagal byloje esančius įrodymus sprendžiant, jog atsakovui buvo sumokėta 15 000 Lt (4 344,30 Eur), o atsakovas atliko darbų už 3 168,32 Eur, todėl permoka už darbus ir naudotas medžiagas susidaro 1 175,98 Eur.

Dėl 237,12 Eur nuostolių, šalinant netinkamai atliktų darbų trūkumus. Iš šalių sudarytos sutarties 5.4 p. matyti, jog rangovas įsipareigojo nustatytu laiku pradėti, kokybiškai atlikti, užbaigti ir perduoti užsakovui visus šios sutarties 1 punkte nurodytus darbus. Sutarties 5.6 p. buvo numatyta, kad rangovas įsipareigoja po darbų perdavimo - priėmimo išryškėjusius defektus, kurie atsirado dėl rangovo kaltės, šioje sutartyje nustatytu garantiniu laikotarpiu šalinti savo sąskaita per protingą trumpiausią laiką, o to nedarant, užsakovas turi teisę ištaisyti nekokybiškai atliktus darbus pats arba trečiųjų asmenų pagalba savo sąskaita (CK 6.665 str. 1 d. 3 p.) Rangovas taip pat įsipareigojo darbus vykdyti laikantis visų statybos normų ir taisyklių reikalavimų. Byloje pateiktas paskaičiavimas (Lentelė Nr. 2, 35 b. l. t. 1), iš kurios matyti, jog nekokybiškai sudėtų parketlenčių ardymas kainavo 225 Lt, vietoj sugadintų parketlenčių pirktos naujos už 228,73 Lt, netinkamo diametro ventiliatorius - 115 Lt, durų apvadams vietoj sugadintų išleista 100,01 Lt, dėl perdarytų grindų naujo išlyginamojo sluoksnio netiko užsakytos spintos durys, reikėjo sutrumpinti -150 Lt, iš viso šalinant atliktų darbų trūkumus nuostoliai susidarė 818,74 Lt, t. y. 237,12 Eur. Šias išlaidas ieškovė grindžia rašytiniais įrodymais: priėmimo–perdavimo aktu dėl 150 Lt, kvitu iš Durų pasaulis 100,01 Lt, ventiliatoriaus kaina – 115 Lt, parketlentės iš UAB ,,Ginlora“ - 228,73 Lt ( 89-92 b. l. t. 1). Nekokybiškai sudėtų parketlenčių ardymas pagrįstas rašytinais įrodymais: darbų sąmata, kvitu ir sąskaita-faktūra (17-19 b. l. t. 1).

Dėl 202,30 Eur (698,50 Lt) priteisimo už sutarties termino pažeidimą. Byloje nustatyta, kad remonto darbai jos bute, atlikti rangovo, buvo nekokybiški, nesilaikant nustatyto termino, o terminas ieškovei buvo svarbus, nes ji turėjo išsikraustyti iš parduoto buto į butą, esantį Dainų g. 46-46, Šiauliuose. Atsakovas atsikerta, kad pati ieškovė keitė projektą, sugalvojo papildomus darbus, kas sutrukdė darbus pabaigti laiku.

Tai, kad darbai nebuvo pabaigti laiku, patvirtina rašytiniai įrodymai, šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai. V. Ž. teigė, kad darbus pradėjo birželio 20 d., liudytojas T. S. patvirtino, jog nepabaigtus darbus pradėjo daryti ir kai kuriuos perdaryti jau padarytus 2014-07-08, o sutartyje numatytas terminas buvo iki 2014-06-01 (2016-03-22 garso įrašas). Iš ieškovės paaiškinimo matyti, jog darbus atliko labai vangiai, balandžio mėn. darė tik ardymo darbus, o gegužės mėnesį darbai iš viso buvo sustoję, nevyko ir tai buvo dėl rangovo kaltės (2016-03-22 garso įrašas). Ieškovei nustačius, kad darbai atliekami nekokybiškai ir vėluojant, ji atsakovui pranešė, kad atsisako atsakovo paslaugų, 2014-07-25 parašė raštą, kad nutraukia sutartį (20, 21 b. l. t. 1). Atsakovas neginčijo sutarties nutraukimo.

Sutarties 6.5 p. numatė, kad už sutarties 4 p. (rangovas darbus pradeda 2014-04-01 ir baigia iki 2014-06-01) nurodytų terminų nesilaikymą dėl rangovo kaltės, užsakovas (ieškovė) turi teisę reikalauti sumokėti 0,05 proc. pradinės neapmokėtų darbų kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė yra paskaičiavusi už laikotarpį nuo 2014-06-01 iki 2014-07-25 698,50 Lt sumą, atsakovas dėl paskaičiuotos sumos prieštaravimų nepateikė, tik teigė, kad darbų nepavyko užbaigti ir dėl ieškovės kaltės, kuri nuolat keitė projektą, liepė perdaryti lubas, kas užtruko. Ieškovė teigia, kad visi darbai buvo numatyti sąmatoje, pertvarų griovimas numatytas prie ardymo darbų, o lubas perdarė, kadangi darbai buvo atlikti nekokybiškai - per žemai buvo nuleistos lubos (sąmatos 2 p., 2016-03-22 garso įrašas). Aplinkybė, kad buvo perdarytos lubos, nelaikyta ieškovės kalte, dėl ko remonto darbai nebuvo baigti laiku, kadangi, šalių teigimu, lubos buvo padarytos per žemos, kreivos, todėl jas turėjo perdaryti dėl atsakovo kaltės, o paties atsakovo veiksmai - lubų perdarymas tik patvirtina, jog lubos buvo padarytos nekokybiškai (CPK 178, 185 str.).

Atsakovas neįrodė, kad ieškovė nuolat keitė projektinius sprendinius, kadangi byloje nustatyta, jog darbai buvo atliekami pagal pateiktą sąmatą 15 b. l. Atsakovas nurodo, kad kintant darbų apimtims, ankstesnę sąmatą 2014-07-15 patikslino (22 b. l. data 2015-07-15), tačiau ieškovė tvirtina, kad buvo suderinta tarp šalių tik viena sąmata, kurią atsakovas jai atsiuntė el. paštu 2014-03-27, o 2014-03-31 atsakovas atsiuntė sutartį, kurią šalys ir pasirašė. Šią aplinkybė ieškovė pagrindžia pateiktu susirašinėjimu el. paštu (24-27 b. l. t. 2). Byloje nėra įrodymų, jog šalys būtų susitarusios dėl atsakovo 2015-07-15 surašytos sąmatos (22 b. l. t. 1) . Atsakovui neįrodžius, kad dėl sutartyje numatyto termino nesilaikymo yra ieškovės kaltė, atsakovas turi sumokėti ieškovei sutarties 6.5 p. numatytas netesybas - 202,30 Eur (CPK 178, 185 str. CK 6.72 str.).

Dėl priešieškinio reikalavimų priteisti 5425,04 Eur skolą. Atsakovas nurodo, jog ieškovė nevykdė pareigos sumokėti dalį sutartos kainos proporcingai atliktam darbui - sumokėjo ne visą sutartą sumą, nes medžiagoms pirkti ir dirbusiems statybininkams už darbus sumokėti iš ieškovės gavo 15 000 Lt, kas atitinka 4344,30 Eur, o pagal sąmatą ieškovės remontuotame bute atliktų darbų ir medžiagų bendra vertė yra 7191,08 Eur. Dėl įrengtų lubų perdarymo ieškovės reikalavimu papildomai už medžiagas ir darbą išleista 2578,26 Eur. Iš viso pagal sutartį ir sąmatą už medžiagas ir aptartus darbus atsakovas teigia išleidęs 9769,34 Eur, o ieškovė jam sumokėjo tik 4344,30 Eur, todėl iš jos prašo priteisti nesumokėtos skolos likutį 5425,04 Eur.

Ieškovė su priešieškiniu nesutinka, kadangi atsakovo samprotavimai dėl naujos lokalinės sąmatos bei ieškovės neatsiskaitymo nėra pagrįsti įrodymais, nėra įrodymų, jog atliko papildomus darbus.

Teismas anksčiau jau yra pasisakęs, kad atsakovas lubas turėjo perdaryti dėl to, kad jos buvo įrengtos per žemai, ką laikė atsakovo darbo broku, todėl už lubų perdarymą negali reikalauti 2578,26 Eur, kurių ir nepagrindžia įrodymais; byloje nustatyta, kad faktiškai atliktų darbų suma už 3 168,32 Eur, o kitų įrodymų, apart savo paaiškinimo, kad atsakovas išleido 9769,34 Eur (7191,08+2578,26) byloje nepateikė, nors kiekviena šalis turi įrodyti, ką teigia, todėl atsakovui neįrodžius priešieškinio reikalavimų, jis atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Ieškovė prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pagal Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui 5 proc. metines palūkanas už priteistą 1615,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl jos priteistinos (CPK 185 str.).

Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ieškinys tenkintinas iš dalies, kadangi ieškovė neįrodė 2000 Lt sumos sumokėjimo atsakovui, o priešieškinis atmestinas (CPK 178,185 str.)

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d. Ieškovė patyrė 1081,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (44-46, 53, 48, 141 b. l. t. 1). Ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl ieškovei priklausytų priteisti iš atsakovo 800,23 Eur. Atsakovas patyrė 768,60 Eur bylinėjimosi išlaidas ir jam priklausytų iš ieškovės priteisti 199,83 Eur bylinėjimosi išlaidas (97 b. l. t. 1,17-23 b. l. t. 2). Kadangi abiems šalims priklauso jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teismas, siekdamas, kad vykdymo procesas būtų operatyvesnis ir ekonomiškesnis, įskaito sumas ir ieškovei priteistina iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma mažintina 199,83 Eur suma, ir jai iš atsakovo priteistinos 600,40 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.).

Valstybė patyrė 12,61 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl valstybei iš ieškovės priteistinos 3,28 Eur, o iš atsakovo – 9,33 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 2, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 284, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. L. ieškovei J. R. 1 615,40 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiolikos eurų, 40 euro centų) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 615,40 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 600,40 Eur (šešis šimtus eurų, 40 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. R. valstybei 3,28 Eur (tris eurus, 28 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo M. L. valstybei 9,33 Eur (devynis eurus, 33 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.