Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. V. ieškinį atsakovui T. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje – name, priklausančiame ieškovės motinai, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena ieškovė su dukra ir ieškovės motina. Nustatyta, jog namuose sudarytos patenkinamos gyvenimo sąlygos vaiko poreikiams tenkinti. Tarnyba taip pat 2024 m. liepos 1 d. lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), kur atsakovas gyvena bute, jo motinai priklausančiame name. Nustatyta, kad buities sąlygos vaikui augti ir vystytis kuklios. Tarnybos specialistų vertinimu, atsižvelgus į tai, kad vaikas faktiškai gyvena su ieškove, taip pat atsižvelgiant į vaiko amžių, E. P. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiktų jos interesus. Išvadoje pažymėta, kad Sodros duomenimis, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), o atsakovas nedirba, gauna šalpos neįgalumo / negalios pensiją, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba). Ieškovei dalyvumas nenustatytas, atsakovui nustatytas dalyvumo lygis (30). Tarnyba nurodė, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas, o tikslesnio priteistino išlaikymo dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tarnyba taip pat pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra, skyrius neturi pagrindo prieštarauti ieškovės prašomai nustatyti bendravimo su vaiku tvarkai.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos ir prašė nenustatyti konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos, Ieškovė nurodė, jog sutinka, kad dukra su atsakovu bendrautų abiejų tėvų tarpusavio sutarimu. Kitus ieškinio reikalavimus ieškovė ir jos atstovas palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio nuostatos numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

7. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, kaip minėta, prašė nustatyti dukros gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Atsakovas atsiliepimo nepateikė ir prieštaravimų nereiškė. Išvadą teikianti institucija teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad ginčo šalių dukros geriausius interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ((duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio-darželio pažymos, Tarnybos 2024 m. rugsėjo 24 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto), ieškovė rūpinasi dukra. Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir dukros yra susiformavęs glaudus ryšys, o tėvo (atsakovo) dukra bijo (2025 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 11 min.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog šalių dukra faktiškai gyvena su ieškove, taip pat atsižvelgiant į jauną vaiko amžių (4 metai), šalių dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta ir tarptautinėje teisėje – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kurios 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vaiką materialiai išlaikyti, sudaryti sąlygas jam augti, vystytis, tobulėti.

9. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, jie gyvena kartu ar atskirai. Įstatymo nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuriomis pripažįstamas vaiko poreikių patenkinimas maistui, aprangai, avalynei, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kurio įrodynėti neprivaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. apžvalga Nr. AC-53-1). Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 777 Eur atskaičius mokesčius.

10. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti dukros išlaikymui 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, dukros lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Ieškinyje nenurodyta, kokio dydžio suma reikalinga dukros poreikiams patenkinti per mėnesį, tačiau visuotinai suprantama, kad vaiko būtinuosius poreikius sudaro maistas, apranga, avalynė, išlaidos būstui, sveikatos priežiūrai, ugdymui ir kt. Kaip minėta, pagal suformuotą teismų praktiką pripažįstama, jog būtiniems vaiko poreikiams tenkinti reikalinga bent jau minimali mėnesinė alga per mėnesį. Ieškovė šiuo atveju prašo priteisti dukros išlaikymui mažesnę sumą nei pusė minimalios mėnesinės algos. Teismas, įvertinęs prašomo priteisti išlaikymo dydį, įvertinęs šalyje vyraujančias prekių ir paslaugų kainas, atsižvelgęs į vaiko amžių, sprendžia, kad prašomo priteisti išlaikymo dydis vaiko poreikiams tenkinti yra pagrįstas ir būtinas visapusiškam vaiko vystymuisi, ugdymui bei lavinimui užtikrinti.

11. Kaip minėta, priteisiant išlaikymą vaikui, būtina nustatyti ne tik vaiko poreikius, bet ir jo tėvų galimybes teikti išalikymą. Kaip matyti iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, ieškovės darbo užmokestis per mėnesį laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio mėnesio iki 2024 m. liepos mėnesio buvo 13,67 Eur. Iš byloje pateikto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) išrašo matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 9 d. taip pat dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) ir bendros jos draudžiamosios pajamos už minėtą laikotarpį iš abiejų darboviečių sudarė iš viso 1 681,80 Eur. Ieškovė taip pat gauna 152,90 Eur išmoką vaikui (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus pažyma Nr. R24546). Ieškovė taip pat nurodė, kad gauna 38,23 Eur vienišo asmens išmoką ir 197 Eur šalpos neįgalumo / negalios pensiją. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė turėtų kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Atsakovas duomenų apie savo pajamas bei turimą turtą teismui neteikė, tačiau kaip matyti iš byloje esančio Užimtumo tarnybos išrašo, atsakovas yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Sodros duomenimis, atsakovas gauna 38,23 Eur dydžio vienišo asmens išmoką ir 342,78 Eur šalpos neįgalumo / negalios pensiją. Iš Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašo matyti, jog atsakovui nustatytas dalyvumo lygis – 30.

12. Teismas pažymi, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant, be kita ko, į vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir ugdymą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Situacija, kai nepilnamečiu vaiku rūpintis ir jį išlaikyti turi tik vienas iš turimų vaiko tėvų, neatitinka ne tik tėvų valdžios lygybės principo, bet ir geriausių vaiko interesų prioriteto. Įvertinus tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra darbingo amžiaus, atsižvelgus į atsakovo turimą dalyvumo lygį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o atsakovas byloje buvo pasyvus, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia iš atsakovo dukros išlaikymui po 200 Eur mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. rugsėjo 2 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Nepilnametės dukros išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

13. Ieškovė, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 600 Eur dukros išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo (2024 m. rugsėjo 2 d.). Ieškovė nurodė, jog atsakovas išlaikymo dukrai visiškai neteikia nuo 2024 m. sausio mėnesio ir paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas aplinkybės dėl išlaikymo įsiskolinimo byloje neginčijo, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 600 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą tenkinamas (CK 3.200 straipsnis).

14. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

15. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, prašė nustatyti, jog dukra su atsakovu bendrauja abiejų šalių tarpusavio sutarimu. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra, tenkiną šį ieškovės reikalavimą.

16. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

17. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 200 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis), 387,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. (8.28Mr) ATP-C-2024-01982) ir 23,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybės naudai priteistos sumos turi būti sumokėtos į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodai: už žyminį mokestį – 5660, už antrinę teisinę pagalbą – 5630, už pašto siuntimo išlaidas – 5662).

18. Sprendimą priėmus, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, nustoja galioti (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259–260 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Ieškovės T. V. patikslintą ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnametės E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina T. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. rugsėjo 2 d.) iki dukros pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad išlaikymas yra mokamas už praėjusį me?nesi? iki einamojo me?nesio 10 (dešimtos) dienos į T. V. sąskaitą banke.

Priteisti iš atsakovo T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo, kuris turi būti sumokėta į T. V. sąskaitą banke.

Nepilnametės E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę T. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas T. P. su dukra E. P. bendrauja pagal ieškovės T. V. ir atsakovo T. P. tarpusavio susitarimą.

Priteisti iš atsakovo T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 200 Eur žyminio mokesčio, 387,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 23,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.