Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R.J., institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Sigitai Riepšaitei, 2009 m. spalio 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.J. skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-07-29 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. liepos 13 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Bendrosios prevencijos poskyrio specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2009 m. liepos 10 d. apie 12.15 val. Liepų g. 81, Klaipėdoje, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sustabdė patikrinimui automobilį „MB 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas R.J. gabeno 1 000 litrų plastikinę talpyklą, pilną dyzelinio kuro, be šio produkto įsigijimą ar pagaminimą pagrindžiančių dokumentų. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 270 patvirtintų Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo, laikymo kuro talpyklose taisyklių 12 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172² straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą, remdamasis jame išdėstytais motyvais, prašo patenkinti.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Dėl administracinio teisės pažeidimo

Motyvuojamoji dalis

ATPK 171² straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos pažeidimą, išskyrus veiksmus, numatytus šio straipsnio antroje dalyje. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 37-38) R.J. suformuluotas kaltinimas pažeidus Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 270 patvirtintų Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punkto reikalavimus. Minėtas punktas nustato imperatyvų reikalavimą ūkininkams ir kitiems fiziniams asmenims mobiliosiose ir kilnojamosiose talpyklose pervežant daugiau kaip 40 litrų naftos produktų ir bioproduktų (neįskaitant esančių transporto priemonės arba mechanizmo stacionariniuose degalų ir tepalų bakuose) kartu su kroviniu turėti šių produktų įsigijimą ar pagaminimą pagrindžiančius dokumentus, taip pat ir gabenimo dokumentus, jei tai numatyta kituose teisės aktuose. Ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, šiuos produktus perveždami autocisternose, privalo turėti ir kokybę patvirtinančius dokumentus ar jų kopijas, patvirtintas tų produktų pardavėjo (gamintojo) parašu ir antspaudu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą grindžia aplinkybėmis, jog buvo gabenamas vanduo, pareigūnai neapžiūrėjo gabenamo skysčio ir byloje nėra pateiktas apžiūros aktas, o jis pateikė visus įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Nors R.J. neigia padaręs pažeidimą, tačiau jo pažeidimo faktas įrodytas policijos pareigūnų G.Š. ir R.Š. tarnybiniais pranešimais (b.l. 42, 43) ir parodymais teismo posėdžio metu (b.l. 79-80), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens 2009 m. liepos 10 d. paaiškinimu (b.l. 39) bei kita rašytine (b.l. 40, 41) bylos medžiaga.

2009 m. liepos 10 d. R.J. paaiškinimu nustatyta, jog pažeidimo padarymo metu jis nurodė mikroautobusu vežęs dyzelinį kurą, kurį buvo įsigijęs anksčiau. Pateikė dalį įsigijimo čekių ir nurodė, kad kitus čekius turi namie. Vėliau savo poziciją pradėjo keisti ir 2009 m. liepos 13 d. paaiškinime (b.l. 59-60) pateikė informaciją, jog jis buvo pusės metų laikotarpiui prisipirkęs dyzelinio kuro, kurį laikė plastmasinėse talpose. Prieš dvi ar tris savaites kurą supylė į talpą, esančią mikroautobuse, kurį laikė kieme. 2009 m. liepos 13 d. važiavo Liepų gatve, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Pažymėjo, jog policijos pareigūnams pateikė dyzelinio kuro įsigijimo čekius. Grįžęs į namus jis pasižiūrėjo dyzelinį kurą ir jam kilo įtarimas dėl talpoje esančio skysčio išvaizdos. Paaiškinime nurodyta, jog jis nežino, kuriuo metu vietoj dyzelino talpoje atsirado vanduo.

Liudytoja R.Š. (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Bendrosios prevencijos poskyrio viršininkė) parodė, jog ji dalyvavo nustatant pažeidimą. Automobilis buvo apžiūrėtas, iš gabenamo skysčio kvapo ir pačio asmens paaiškinimo nustatyta, jog buvo gabenamas dyzelinis kuras. Automobilis pritaikytas vežioti dyzelinui, jame buvo rasti pumpavimo prietaisai, visas automobilis suteptas dyzelinu. Talpa buvo atsukta ir įsitikinta, kad tai tikrai dyzelinas, taip pat buvo padarytos fotonuotraukos. Kuras buvo atiduotas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui saugoti iki sprendimo priėmimo. Pirmadienį atėjęs R.J. pareiškė, jog neva pareigūnai pasisavino dyzelinį kurą, nes talpoje jis rado vandenį. Pareigūnė pažymėjo, jog iš automobilio apžiūros ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimo nustatė, jog buvo gabenamas dyzelinas ir antrą kartą (pirmadienį, t.y. liepos 13 d.) talpoje esančio skysčio nebetikrinio.

Liudytojas G.Š. (pareigūnas, tikrinęs automobilį) parodė, jog buvo vykdoma prevencinė priemonė dėl akcizinių prekių gabenimo. Liepų gatvėje pamatė iš aikštelės prie AB „Klaipėdos mediena“ išvažiuojantį žalios spalvos mikroautobusą. Vairuotojas šiek tiek pavažiavęs sustojo ir išlipo iš automobilio, vėliau vėl pradėjo važiuoti. Pareigūnams nespėjus privažiuoti prie jo automobilio, R.J. sustojęs išlipo. Pareigūnas parodė, jog paprašė neuniformuotų kolegų padėti sustabdyti minėtą asmenį. Pažymi, jog mikroautobuso viduje rado dyzelino siurbimui pritaikytą siurblį, jautėsi stiprus dyzelino kvapas. Mikroautobuso viduje buvo rasta vienos tonos skaidri talpa, atsukęs žiūrėjo ir įsitikino, jog joje yra tikrai dyzelinas, nes skystis buvo klampus, skleidė specifinį dyzelino kvapą. Paklausius pažeidėjo aplinkybių apie dyzelino įsigijimą, jis rodė įsigijimo dokumentus.

Abu pareigūnai pažymėjo, jog apžiūrint mikroautobuse esančią talpą nebuvo aiškinama, jog ten yra vanduo. Talpa buvo apžiūrėta atsukus dangtį. Talpoje esantis skystis buvo klampus, kvapas specifinis, jam būdingi visi dyzelino požymiai. Pažymėjo, jog apžiūros protokolai nebuvo surašyti, tik padarytos fotonuotraukos, nes pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino ten esant dyzelinį kurą, o ir skysčio kvapas bei spalva nekėlė jokių abejonių.

Netikėti liudytojų R.Š. ir G.Š. parodymais nėra pagrindo, kadangi jų parodymai yra nuoseklūs, sutampantys, atitinkantys jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojų, vykdžiusių tarnybines pareigas, parodymų tikrumu, nes jų nurodytas faktines aplinkybes patvirtina kita byloje esanti medžiaga.

Laikmenoje (b.l. 71) pateiktose 4 fotonuotraukose matosi automobilis MB 100, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio salone esanti skaidri talpa, elektrinis siurblys, laido ilgintuvas, žarnos, guminės pirštinės, automobilio salonas išteptas.

2009 m. liepos 10 d. R.J. buvo įpareigotas saugoti patikėtą turtą – 1 000 litrų dyzelinio kuro, kuris buvo gabenamas pažeidžiant nustatytą tvarką (b.l. 40). Minėtą dieną jis parašė įsipareigojimą saugoti 1 000 litrų dyzelinio kuro iki sprendimo priėmimo (b.l. 41). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įsipareigojo saugoti gabentą dyzelinį kurą, o ne vandenį.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys prieš sustabdant mikroautobusą (išlipimas iš mikroautobuso, važiavimas ir vėl išlipimas) ir pozicijos keitimas (pripažino gabenęs dyzelinį kurą, teikė įsigijimą patvirtinančius dokumentus, vėliau pradėjo teigti, jog buvo gabenamas vanduo) vertinami kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės.

Teismas pažymi, jog pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino gabenęs dyzelinį kurą, vėliau teikė įsigijimą patvirtinančius dokumentus (b.l. 23-32; 56-57). Byloje pateikti 9 čekiai įrodo dyzelinio kuro pirkimo faktą 2006, 2007 ir 2008 metais, o pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek teismo posėdžio metu, tiek ir rašytiniame paaiškinime paaiškino, jog dyzelinį kurą įsigijo per šių metų pusmetį. Byloje pateikti 2009 metų dyzelinio kuro pirkimo kvitai neįrodo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto dyzelinio kuro kiekio (1 000 litrų) įsigijimo fakto. Pažymėtina, jog vėlesnių dyzelino pirkimo čekių pateikimas neturi reikšmės teisiškai vertinant padarytą veiką.

Teismas kritiškai vertina liudytojo V.A. parodymus (b.l. 78-79) apie tai, kad jis išpylė dyzelinį kurą, jį sunaudojo per savaitę ir vietoje dyzelinio kuro liepos 1 d. supylė vandenį, nes jis yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sesers vyras, todėl suinteresuotas duoti palankius ir svainį teisinančius parodymus. Be to, jo parodymai dėl faktinių aplinkybių skiriasi nuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad dyzelinio kuro reikėjo svainiui dėl finansinių problemų (b.l. 77), tačiau V.A. parodė, jog kuras buvo reikalingas asmeniniams poreikiams. R.J.s paaiškino, jog tik 2009 m. liepos 17 d. sužinojo aplinkybes dėl dyzelinio kuro pakeitimo vandeniu, o giminaitis jam „už paimtą turtą atsilygino geru žodžiu“, kai tuo tarpu V.A. parodė, jog susitarė atlyginti padarytą žalą ateityje.

Dėl įrodymų vertinimo

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą grindžia aplinkybe, jog tikrinant jo vairuojamą automobilį „MB 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo atlikta detali automobilio apžiūra, nepaimti skysčio, esančio talpykloje, mėginiai. Mano, jog nėra įrodytas dyzelinio kuro gabenimo faktas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra apibrėžta, kokie duomenys gali būti įrodymais, t.y. įrodymams yra keliama turinio ir formos reikalavimų vienovė, todėl faktiniai duomenys, neatitinkantys šių reikalavimų, negali būti laikomi leistinais įrodymais. Faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais.

ATPK 284 straipsnis nurodo, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismas taip pat pabrėžia, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Kiekvienas asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik įrodžius jo kaltę įstatymų leidėjo numatytų įrodymų visuma. ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada <...>, taip pat kitokiais dokumentais. Iš to darytina išvada, kad priešinga teisei veika, apibrėžta ATPK 171² straipsnio 1 dalyje, gali būti įrodinėjama visais leistinais faktiniais duomenimis inter alia ir liudytojų parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais. Todėl pateikti įrodymai – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir jų parodymai teismo posėdžio metu, fotonuotraukos yra laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą ir pažeidimo padarymu kaltinamo asmens kaltę.

Dėl administracinės nuobaudos

ATPK 171² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda nuo 1 000 litų iki 20 000 litų.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Institucija, nenustačiusi R.J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, paskyrė mažesnę baudą nei ATPK 171² straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos vidurkis. Teismas pažymi, jog Institucijos pateiktais duomenimis (b.l. 20-21, 58) nustatyta, jog R.J. 2006 m. sausio 25 d. nutarimu, 2006 m. kovo 9 d. nutarimu, 2006 m. rugsėjo 29 d. nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį. Tokie duomenys charakterizuoja asmenį kaip linkusį nusižengti nustatytai tvarkai. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, R.J. kaltę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Negatyvių padarinių buvimas yra būtina sąlyga, priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – nubaudimo ir auklėjimo, todėl realizuodamas šias įstatymo nuostatas ir atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, pobūdį, teismas konstatuoja, kad paskirta nuobauda yra pagrįsta.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

skundo nepatenkinti.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojos 2009 m. liepos 29 d. nutarimą, kuriuo R.J. pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį paskirta 3 000 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai - apeliacinės instancijos teismui.