Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui T. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos, vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos 70 straipsnio 12 dalimi ir Aprašo 4.2 punktu, jam atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą.

Grąžintinų lėšų dydis įtvirtintas Aprašo 5 punkte. Pagal jį asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą. Atsakovui apskaičiuota grąžintinų lėšų suma yra lygi: studijų programos metinė kaina – 3 332,37 Eur, norminė studijų kaina – 3 332,37 Eur, grąžintina Lėšų suma – 1 666,18 Eur.

Fondas, vadovaudamasis Aprašo 9 punktu, apie kiekvieną atsiradusią prievolę grąžinti lėšas informuoja asmenis išsiųsdamas jiems įspėjimą. Įspėjime nurodomas prievolės vykdymo terminas, skaičiuojamas nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 30 d.), atsakovas privalėjo Fondui lėšas grąžinti per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Fondas 2011 m. gruodžio 8 d. išsiuntė jam įspėjimą Nr. IS 1747, kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2014 m. gruodžio 8 d.

AB „Lietuvos paštas“ duomenimis, įspėjimas buvo įteiktas. Pagal Aprašo 9 punktą, kai Fondas išsiunčia įspėjimą, laikoma, kad asmuo yra tinkamai informuotas apie grąžintinų lėšų dydį ir jų grąžinimo tvarką.

Kadangi atsakovas pareigos grąžinti lėšas įspėjime nurodytu terminu neįvykdė ir lėšų negrąžino, vadovaujantis Aprašo 10 punktu, už laiku negrąžintas lėšas jam skaičiuojami delspinigiai, kurių suma – 0,02 procento nuo negrąžintos lėšų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Fondo apskaičiuota delspinigių suma už paskutines 180 dienų, atsižvelgiant į LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p., skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 9 d., yra: 1666,18 x 0,02 proc. x 180 d. = lygi 59,98 Eur.

Atsakovas prašė ieškinio netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais, jog 2011 m. birželio 17 d. atsakovas buvo pašalintas iš klinikinės psichologijos studijų programos Vilniaus universitete, nes neparengė magistro baigiamojo darbo. Tačiau vėliau, 2014 m. vasario 3 d., grįžo į Vilniaus universitetą pratęsti savo nebaigtų studijų. Tuomet buvo sudaryta studijų sutartis Nr. 13­B97086, pagal kurią pratęsė ir tais pačiais metais sėkmingai baigė klinikinės psichologijos studijas. Visi ankstesni jo studijuoti dalykai buvo įskaityti, turėjo tik parengti magistro darbą. 2014 m. birželio 25 d. baigė studijas ir gavo Klinikinės psichologijos magistro diplomą.

Atsakovas mano, kad tokiu būdu 2014 m. sėkmingai pratęsė ir pabaigė anksčiau nutrauktas studijas ir įgijo Magistro kvalifikaciją, kuriai buvo gavęs valstybės finansavimą. Mano, kad pabaigdamas pradėtas studijas atsiskaitė su valstybe ir Fondu už jam anksčiau suteiktą finansavimą.

Galiojusi Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalis nustatė, kad valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Ieškovas turi pareigą šias lėšas susigrąžinti studijų nutraukimo atveju pagal Ieškovo cituojamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimą

Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Vis dėlto, mano, kad jo atveju reikalavimas valstybei grąžinti lėšas už nutrauktas studijas yra neteisingas. Ieškovo taikoma prievolė grąžinti lėšas neatsižvelgia į aplinkybę, kad 2014 m. atsakovas studijas sėkmingai baigė minėtas studijas, o Vilniaus universitetas įskaitė visus jo anksčiau studijuotus dalykus už kuriuos ir buvo gavęs valstybės finansavimą (VU Akademinė pažyma Nr. 024211).Visi šie akademiniai dalykai 2014 m. buvo pilnai įskaityti į atsakovo Magistro kvalifikaciją. Vienintelis dalykas, kurį Valstybė finansavo, tačiau atsakovas nebaigė, 2011 m. buvo Magistro darbo rengimas (tuo metu ­ 12 akademinių kreditų).

Kadangi ši didžioji dalis atsakovo studijų apimties buvo įskaityta jo kvalifikacijai gauti, laikytina, kad Valstybės finansavimas atsakovo studijoms nenuėjo veltui, todėl neturėtų lėšų grąžinti. Lėšų grąžinimas reikštų, kad už mano studijas faktiškai būtų sumokėta 2 kartus ­ viena kartą kai studijavo ir mokėjo Valstybės studijų fondas, ir antrą kartą ­ dabar, kai grąžintų pinigus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, prašo teismo panaikinti jam taikomą prievolę grąžinti lėšas už studijas arba proporcingai sumažinti grąžintiną sumą iki tokios dalies, kuri būtų teisinga pagal jo studijų aplinkybes. Pripažįsta, kad Magistro darbo 2011 m. nebaigė, o Valstybė už šią studijų dalį apmokėjo universitetui. Magistro darbo rengimas tuo metu sudarė 12 akademinių kreditų, įkainotų po 184,23 Lt už kreditą (2014 m. VU studijų sutartis). Mokestis už neįskaitytą Magistro darbą tokiu būdu sudarytų 184,23 Lt x 12 kreditų = 2210,76 Lt (t.y. apytiksliai 641 Eurą). Tokio dydžio mokestį pagrįstai sutiktų sumokėti, nes šią sumą Valstybė už atsakovą sumokėjo, o jis neišpildė jam keliamų reikalavimų ir neparengė kvalifikacinio baigiamojo darbo).

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas su aukštąja mokykla (Vilniaus universitetas) 2009-07-07 sudarė studijų sutartį Nr. 09-B-53785 (toliau ir – Sutartis). Pagal Sutartį atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2011-06-17 buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos.

Atsakovas ginčydamas ieškinio reikalavimus, nesutinka su reikalaujama priteisti skolos suma, motyvuodamas tuo, kad 2014 m. sėkmingai pratęsė ir pabaigė anksčiau nutrauktas studijas ir įgijo Magistro kvalifikaciją, kuriai buvo gavęs valstybės finansavimą.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2013-02-04 atsakovas buvo priimtas į valstybės nefinansuojamą studijų vietą Vilniaus universitete, tačiau 2013-04-04 buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos. Taip pat 201-02-04 atsakovas buvo priimtas į valstybės nefinansuojamą studijų vietą ir 2014-06-10 studijas baigė.

Taigi, ginčas byloje iš esmės kilo atsakovo prievolės grąžinti į biudžetą dalį lėšų, skirtų jo studijų Vilniaus universitete kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti.

Ginčo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) redakcijos, galiojusios iki 2016 m. gruodžio 31 d., ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 1228 patvirtinto Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą aprašo (toliau – ir Aprašas) redakcijos, galiojusios iki 2017 m. gruodžio 22 d., nuostatos.

Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalį Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Pagal Aprašo 4.2 punktą, valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalis grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu asmenys pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Taigi iš teisinio reglamentavimo matyti, kad asmeniui, kuris pašalintas iš aukštosios mokyklos valstybės finansuojamos studijų vietos, atsiranda Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta pareiga grąžinti į valstybės biudžetą lėšas (ar jų dalį), kurios buvo skirtos jo studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti.

Atsakovas 2011-06-17 buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos negynus magistro baigiamojo darbo, remiantis tuo metu galiojusiu reglamentavimu.

Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad jis 2014 m. sėkmingai pratęsė ir pabaigė anksčiau nutrauktas studijas ir įgijo Magistro kvalifikaciją ir neprivalo grąžinti į biudžetą lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamoje vietoje apmokėti.

Pagal Aprašo 6 punktą Fondas atleidžia aprašo 4 punkte nurodytus asmenis nuo lėšų grąžinimo, jeigu: asmuo studijų semestrą baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip iki naujo studijų semestro pradžios raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą arba asmuo įvykdė studijų programos reikalavimus, įskaitant baigiamojo darbo pateikimą aukštajai mokyklai, tačiau baigiamojo darbo negynė (neapgynė) (6.1 punktas); asmuo neteko valstybės finansavimo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, studijų semestrą baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo studijų rezultatų palyginimo paskelbimo aukštojoje mokykloje (arba aukštosios mokyklos nustatyta tvarka) raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.2 punktas); asmeniui sesija buvo pratęsta, ir studijų semestrą jis baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pratęstos sesijos termino pabaigos raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.3 punktas); asmuo buvo išvykęs dalinių studijų užsienyje pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo studijų semestro užsienio aukštojoje mokykloje pabaigos raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.4 punktas); asmuo buvo išleistas akademinių atostogų dėl ligos gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus arba nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogų ir nepasibaigus akademinių atostogų terminui raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.5 punktas); asmuo teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas neįgaliu ir pateikia pažymą apie savo neįgalumą (6.6 punktas); asmuo miršta (6.7 punktas).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad studijų sutartis su T. R. buvo nutraukta jam negynus magistro baigiamojo darbo, daro išvadą, kad jis neatitiko nei vienos Aprašo 6 punkte numatytos sąlygos (aplinkybės), suponuojančios elgesio taisyklės taikymą (atleidimą nuo lėšų grąžinimo). Taigi Aprašo 6 punkte reglamentuojami atleidimo pagrindai nuo biudžeto lėšų, skirtų atsakovo studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, grąžinimo, nagrinėjamu atveju netaikytini. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal tarp atsakovo ir Vilniaus universiteto 2009-07-07 sudarytos Valstybės finansuojamų studijų sutarties Nr. 09-B-53785 26 punktą atsakovas įsipareigojo, nutraukus sutartį, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka grąžinti į valstybės biudžetą studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.

Teismas konstatuoja, kad atsakovas T. R. buvo pašalintas iš Vilniaus universiteto (nutraukta studijų sutartis), o aplinkybės, kad jis vėliau sudarė naujas studijų sutartis (valstybės nefinansuojamose vietose), pateikė baigiamąjį darbą, jį gynėsi ir baigė studijas, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos. Teismo vertinimu, visi atsakovo tolesni veiksmai po pašalinimo iš valstybės finansuojamų studijų vietos niekaip neįtakoja jo prievolės grąžinti lėšas ir nelaikyti aplinkybių prievolei egzistuoti pasikeitimu ar išnykimu.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų byloje nustatytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

Aprašo 5.1 punkte įtvirtinta, kad Aprašo 4 punkte nurodyti asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, ir ne daugiau, nei nurodyta šiame punkte (toliau – kaina): 30 bazinės socialinės išmokos dydžių – asmenims, studijavusiems pagal pirmosios studijų pakopos bei vientisųjų studijų programas. Ieškovas pateikė paskaičiavimą ir prašo priteisti 1 666,18 Eur skolą už valstybės finansuotas studijas Vilniaus universitete. Paties skolos dydžio atsakovas neginčijo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas su ieškovu yra atsiskaitęs (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo 1 666,18 Eur skolą už valstybės finansuotas studijas Vilniaus universitete yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ir 59,98 Eur dydžio delspinigius už 180 dienų. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą aprašo 10 punkte nustatyta 0,02 procento delspinigių norma už kiekvieną pavėluotą dieną nevykdant įsipareigojimo grąžinti į valstybės biudžetą valstybės finansuojamoms studijoms skirtų lėšų.

Valstybės studijų fondas 2011-12-08 išsiuntė atsakovui įspėjimą dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą. 1 666,18 Eur dydžio sumą atsakovas turėjo grąžinti į fondo sąskaitą per tris metus, t. y. iki 2014-12-08. Byloje nustatyta, kad atsakovas tinkamai nevykdė prievolės grąžinti jo valstybės finansuotoms studijoms Vilniaus universitete panaudotų lėšų pagal sutartį dėl valstybės finansuojamų studijų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistini 59,98 Eur delspinigiai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 726,16 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2023-07-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškinys pareikštas 1 726,16 sumai. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 39 Eur dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,64 Eur sumą. Tai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 80, 88, 93, 96 str., 185, 259–269 straipsniais, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui (juridinio asmens kodas 191722967) iš atsakovo T. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 666,18 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 18 ct) valstybės biudžeto lėšų, 59,98 Eur (penkiasdešimt devynių eurų 98 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 726,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-07-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo T. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 39,00 Eur (trisdešimt devynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio bei 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Žyminio mokesčio (39,00 Eur) gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 1886597520) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (t. y. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke), nurodant įmokos kodą 5660.

Pašto išlaidų suma (6,64 Eur) turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 1886597520) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (t. y. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke), nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.